Archive for January, 2010
Anekdotai Apie Sveikatą
Skelbiame 10 anekdotų apie sveikatą. Sako, juokas gydo.
Vienas gydytojas klausia kito
– Kodėl gi tu kiekvieno paciento klausi, ką jis valgė pusryčių?
– Pagal jų meniu aš nustatau, kokią sumą jie gali mokėti už gydymą.
❖ ❖ ❖
Gydytojas sako ligoniui:
– Nusiraminkite: žaizda jūsų galvoje buvo gana pavojinga, tačiau svarbiausia, kad jums pavyko išvengti amputacijos.
❖ ❖ ❖
– Tuoj pat liaukitės gėręs, nes apaksite, – sako gydytojas pacientui.
– Supraskite, daktare, aš jau senas ir esu matęs beveik viską… – nenusimena pacientas.
Psichiatrinėje ligoninėje kalbasi du ligoniai:
– Na, ar tau patinka mano romanas?
– Neblogas, tik labai daug veikėjų. Prie jų priėjusi medicinos sesuo
sušunka:
– Greičiau atiduokite telefonų knygą.
❖ ❖ ❖
– Kam jūs nešate šį tortą, ponia?
– Noriu padovanoti jį savo vyro sekretorei.
– Vadinasi, šiandien jos gimimo diena?
– Ne. Jos figūra pernelyg liekna.
Prostatos Gydymas
Moliūgas
Tai išbandyta priemonė nuo prostatos ligų.
Pirmą kartą į Europą moliūgus iš Amerikos atvežė Kolumbas. Galbūt tuo ir galima paaiškinti mįslingą faktą, kodėl šis puikus maisto produktas ir vaistingasis augalas beveik neminimas senovinėse liaudies gydytojų knygose.
Sunokusios moliūgų sėklos yra puikus vaistas nuo įvairių šlapimo pūslės ligų, dėl kurių dažniausiai kenčia pagyvenę žmonės, ypač vyrai. Moliūgų sėklos malšina prostatos skausmus ir palengvina šlapinimąsi. Geriausia šiam tikslui vartoti išlukštentas žalias sėklas. Beje, Rytuose moliūgų sėklos yra laikomos skanumynu. Moliūgų sėklos dar yra vartojamos nuo vaikų naktinio šlapimo nelaikymo bei kaip įvairius žarnyno parazitus naikinanti priemonė.
Bananų Nauda Organizmui
Bananai – vitamino B6 (kuris stimuliuoja smegenų veiklą, stiprina nervų bei imuninę sistemas) ir kalio (stiprina nervų sistemą, mažina kraujo spaudimą) šaltinis. Bananai – augalinių skaidulų, būtinų žarnyno vėžio profilaktikai šaltinis.
Bananai – smaližių idealas: viename „Snikerio” batonėlyje yra 1 200 kilodžaulių, o viename banane – tik 500!
KOPŪSTŲ SULTYS
Šviežių kopūstų sultys naudingos sergantiems chronišku gastritu (kai padidėjęs skrandžio sekreto rūgštingumas), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, kepenų ir kasos ligomis, nutukimu. Jos padeda kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo (kuris yra bene dažniausia odos spuoguotumo priežastis).
♦ Kopūsto galvą reikia padalinti į keletą dalių, sumalti mėsmale ir išspausti sultis panaudojant marlę. Sultys bus drumstos, bet be kietų dalelių. Šaldytuve jas galima laikyti 1-2 dienas.
♦ Jei norite, kad sulčių būtų daugiau, reikia susmulkintus kopūstus apšlakstyti karštu vandeniu. Deja, taip paruoštos sultys bus ne tokios skanios, be to, kaitinant skyla fermentai.
Prieskonių Naudojimas. Virtuvės Patarimai
• Prieskoniai ir prieskoninės daržovės, naudojamos nedideliu kiekiu, pagerina maisto skonį, spalvą, kvapą.
• Prieskoniai – garstyčios, pipirai, lauro lapeliai, cinamonas, gvazdikėliai, kmynai neturi maistingųjų savybių, bet jie padeda skrandžio sultims išsiskirti, pagerina apetitą.
• Prieskoninės daržovės – salotos, špinatai, rūgštynės, krapai, salierai turi askorbininės rūgšties, karotino, B grupės vitaminų, piridoksino ir kt. rūgščių. Daug daržovėse kalcio, fosforo, geležies, magnio, šarminių druskų. Jos normalizuoja žarnų mikroflorą, slopina puvimo procesą žarnyne. Šiose daržovėse yra organinių rūgščių, cukraus ir aromatinių medžiagų. Svogūnų laiškai turi bakterijas užmušančių savybių.
• Tokie prieskoniai, kaip garstyčios ir pipirai, stipriai suerzina skrandžio gleivinę ir žarnyną, tulžies ir šlapimo takus. Todėl jų nereikia naudoti sergantiems inkstų, kepenų, skrandžio ir žarnynų ligomis. Dietinius patiekalus rekomenduojama pagardinti lauro lapeliais, žaliais krapais, petražolėmis, svogūnų laiškais ir nedideliu salierų kiekiu.
Fenologiniai Stebėjimai. Fenologija
Fenologija – mokslas apie periodiškai vykstančius gamtos reiškinius. Fenologijai svarbūs tie gamtos reiškiniai, kurie kartojasi metų bėgyje. Pavyzdžiui, medžių žydėjimas, vaisių sunokimas, lapų kritimas ir t.t. Fenologija apima ne tik augalų, bet ir gyvūnų pasaulį. Tai paukščių parskridimas ar išskridimas į šiltuosius kraštus, bičių spietimas, gyvulių ruja ir kt. Visi šie gamtos reiškiniai, kuriuos aiškina fenologija, yra tampriai susiję su žmogaus gyvenimu.
Fenologinius stebėjimus jau atliko Plinijus Vyresnysis (I a. pr. Kristų). Fenologijos pradininku laikomas Karlas Linėjus. XIX a. jie paplito Vokietijoje, Belgijoje. Austrijoje, Rusijoje. Lietuvoje pirmasis fenologiniais stebėjimais užsiėmė prof. Žanas Žiliberas, o mokslinius pagrindus sukūrė prof. Stasys Nacevičius.
Fenologiniai stebėjimai prieinami kiekvienam. Tokiems stebėjimams nereikia nei įrankių, nei sudėtingų prietaisų. Reikia tik stropiai ir tiksliai stebėti gamtos reiškinius. Geriausia juos užsirašyti. Kiekvienas; pradėjęs vykdyti fenologinius stebėjimus, įsitikins, kad tas darbas labai malonus ir visai nesunkus. Geriau įsižiūrėjus į gamtos dėsnius, pastebima tam tikra tvarka ir pasikartojimai.
Sausio Darbai Sode
Jei oras nešaltas, jau sausio mėnesį galima aplink vaismedžius išberti mineralines trąšas ir kauptuku įterpti į dirvą. Sodui reikia įvairių trąšų. Viename kv. m beriame 50-80 g trąšų. Dabar tręškime fosforo ir kalio trąšomis, o azoto trąšas palikime pavasariui. Fosforo ir kalio trąšų berkime po 50 g/kv.m. Su žiemos krituliais trąšos iki pavasario pasieks augalų šaknis.
Jei nešalta, galime retinti derančias obelis ir kriaušes, kurių vainikai labai tankūs. Retinant pašalinamos visos į vainiko vidų augančios, sužalotos, nesveikos ir besitrinančios šakos bei ūgliai. Išretintas vainikas geriau dera, nes jį apšviečia saulė ir prapučia oras. Paliktos vainiko viduje vaisinės šakutės ir ūgliai po išretinimo geriau dera. Retinant šakos pjaunamos prie jų išaugimo vietos esančio sustorėjimo, vadinamojo šakos išaugimo žiedo.
PROFESORIUS ADOMAS HREBNICKIS
Prof. Adomas Hrebnickis gimė 1858 m. sausio 6 d. Ciotšės palivarke, Lepelio apskrityje, Vitebsko gubernijoj (dabar Baltarusijos teritorija).
Baigęs gimnaziją aukso medaliu jis įstojo į Peterburgo miškų institutą. Instituto vadovybei pasiūlius jaunasis sodininkas 1884 m. liko dirbti šiame institute.
Vedęs Stanislavą Stankevičiūtę, iš uošvio gavo 24 ha žemės. Neilgai trukus čia jis pradėjo sodinti sodą ir statyti namą. 1890-1904 m. A. Hrebnickis Staniškių vienkiemyje įveisė stambų pomologinį sodą ir mažą medelyną, kuriam pats davė pavadinimą. Tačiau šis pavadinimas neprigijo nes vienkiemį visi vadino Rojumi. Nuo 1902 m. A. Hrebnickis – Peterburgo miškų instituto sodininkystės ir daržininkystės profesorius.
Žiemą jis profesoriaudavo institute, vasaros atostogas paleisdavo pomologiniame sode. Profesorius ypač domėdavosi vaismedžių veislių tyrimu – pomologija. Jo sode (14 ha) buvo surinkta didžiulė vaismedžių kolekcija – 1197 obelų, kriaušių, slyvų ir vyšnių veislių. Vertingiausia profesoriaus surasta veislė – Beržininkų ananasas – paplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Kitos jo aptiktos veislės: Jono pepinas, Ilgai išsilaikantysis, Panemunės baltasis. 1922 m. profesorius su šeima išvyko iš Peterburgo ir apsigyveno savo vienkiemyje Rojuje. Profesorius mirė 1941m. spalio 13 d.
Sausio Mėnesio Šventės
Sausio mėnesį švenčiamos tokios šventės:
1 d. – Naujieji metai
– Lietuvos vėliavos diena
6 d. – Trys karaliai
13 d. – Laisvės gynėjų diena
25 d. – Pusiaužiemis
26 d, – Tarptautinė muitininkų diena
Trys Karaliai. Kaip Lietuviai Švenčia Trijų Karalių Šventę
Kalėdos – Trys Karaliai – tai toks dviejų savaičių linksmalaikis, kai jaunimas linksminasi, kiek tik jaunos širdys valioja. O kodėl nesilinksminti, jeigu ūkio darbai nudirbti. Tad nenuostabu, kad tos šaltos žiemos šventės visų laukiamos.
Paprastai vakarais bernas turi virves vyti, vyžas pinti, krepšius dirbti, o šiuo metu jis, gyvulius apliuobęs, švilpaudamas gali drožti į vakarones. Taip pat ir mergos. Jos irgi vakarais nei verpia, nei audžia, nei kitokį vakarojamąjį darbą dirba. Pamelžia margę, apliuobia deglę ir dainuodamos laukia piršlių.
Kalėdų tarpušvenčiu kaimuose vaikščiodavo apeiginiais drabužiais apsitaisę trys “karaliai”. Kai kur šis paprotys dar ir šiandien pastebimas. Trimis karaliais apsitaisoma labai įvairiai. Žemaičiuose jie pasipuošia iškilmingais drabužiais, pamėgdžiodami senovės karius ar kunigaikščius, kartais net “aukso” karūnas užsideda. Rytų Lietuvoje trys “karaliai” irgi mėgsta vaikščioti. Tačiau taip puošniai neatrodo. Dažniausiai apsivelka ilgais baltais kailiniais, susijuosia marga juosta. Ant galvos užsideda šiaudines kepures. Rankoje laiko lazdą ir eina iš kiemo į kiemą per kelis kaimus. Įėję pirkion, gieda giesmę, kuria sveikinami ir pajuokiami namų šeimininkai.
Trys karaliai, aplankę namus, užrašo ant visų durų Trijų Karalių ženklelius – tris kryželius ir K.M.B. raides, kurios reiškia pirmąsias vardų raides: Kasparą, Merkelį ir Baltazarą. Šie vardai žymi karalius, kurie aplankė gimusį Kristų.