Archive for August, 2010
Pomidorų Sėklų Auginimas
Geriausia sėklų įsigyti specializuotoje sėklų prekybos firmoje, kur galima išsirinkti tinkamiausia veislę. Sėklų sąskaita nereikia taupyti. Priminsime – niekas nekainuoja taip brangiai, kaip pigiai pirktos sėklos.
Reikia prisiminti, kad priklausomai nuo sėklų auginimo būdo yra dvi pomidorų veislių grupės:
1. Laisvo apsidulkinimo veislės (paprastos veislės);
2. Hibridinės veislės (heteroziniai hibridai).
Iš laisvo apsidulkinimo veislių daržininkas savo reikmėms gali gauti sėklas, tik svarbu atsiminti kai kurias taisykles, kad nebūtų sukryžmintos skirtingos veislės. Tokių veislių sėklas pardavimui galima auginti tik turint autoriaus leidimą. Jeigu autorius sužino, kad kas nors be jo leidimo augina jo veislės sėklas pardavimui, jis gali kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti nuostolius arba nutraukti prekybą sėklomis, nes Latvijoje galioja tarptautiniai įstatymai, ginantys autorines teises.
Pomidorų Auginimas Lauke
Latvijoje visiškai atvirame lauke, nepridengti pomidorai hektariniais plotais praktiškai nebeauginami, nes vėsiomis vasaromis pomidorai duoda labai mažą derlių ir tai kainuoja brangiau negu auginti šiltnamiuose. Lauko pomidorai prinoksta per trumpą laiką (liepos-rugpjūčio mėn.), o tai pastarosiomis rinkos sąlygomis pasunkina derliaus pardavimą.
Daržuose būna auginamos kelios dešimtys pomidorų augalų ir už šiltnamio sienų. Jeigu vieta apsaugota nuo vėjų ir šaltesniu metu pomidorai uždengiami agrotinklu, galima gauti neblogą ankstyvųjų veislių ‘Agata’, ‘Belij naliv’, ‘Otradnij’, ‘RoncoFj1 , ‘Kamila ir kitų derlių.
Lauko pomidorams tinka gerai drenuota, greitai sušylanti priesmėlio dirva pietinės pusės šlaituose. Geriausia, jeigu prieš tai ten auginti kopūstai, agurkai bei ankštiniai augalai.
Pomidorų kenkėjai poveikis ir kova su jais
ŠILTNAMIO BALTOJI BLUSELĖ
(Trialeurodes vaporariorum)
Požymiai. Mažas 1-1,5 mm vabzdys su baltais sparnais, vikšrai šviesiai geltoni. Kenkėjas visose fazėse siurbia augalų sultis, augalai gelsta, ant lapų atsiranda geltonų taškų. Vėliau lapai pasidengia juodomis apnašomis. Tinkamiausia temperatūra kenkėjui augti 21-23 °C, vystymosi ciklo trukmė – 23-29 dienos, per metus gali pasirodyti iki 10 naujų kartų. Gadina daugelį daržovių šiltnamyje ir lauke. Žūva per šaltį. Žiemą išlieka šildomuose šiltnamiuose ir pagalbinėse patalpose ant vazoninių augalų.
Šalinimas. Naudoti biometodą – endo-parazitų enkarziją, 5 vnt./ kv. m arba purkšti 0,1 proc. koncentracijos verticilinu, jeigu vartojami milteliai. Pakabinti geltonas lipnias juostas (10×25 cm), po vieną 100 kv. m. Iš cheminių medžiagų naudoti deci arba fas-taką – purkšti 0,05 proc. koncentracijos preparatą (enkarzijai jie kenksmingi). Dezinfekuoti šiltnamius, išnaikinti piktžoles arti šiltnamių.
Pomidorų apsauga nuo kenkėjų ir ligų
Pomidorai gali sirgti daugybę ligų, todėl visame pasaulyje selekcininkai išveda naujų veislių, kurios būtų atsparios kuo didesniam
ligų skaičiui. Olandijos šiltnaminiai pomidorai dažniausiai būna atsparūs 4-5 ligoms, o JAV firmų pomidorai – net 6-7.
Pomidorų Derlius Ir Jo Nuėmimas
Pomidorai yra savidulkiai augalai. Vaisiai formuojasi po to, kai prinokusios sausos žiedadulkės nubyra nuo dulkinės ant piestelės purkos ir čia sudygsta. Piestelėje esančiais kanaliukais jos priauga iki dulkinės, kur formuoja sėklų užuomazgas. Žiedų apsidulkinimui didelės įtakos turi oro drėgmė: žiedadulkėms byrėti labiau tinka sausas oras, 50-60 proc, o jos geriau sudygsta, jeigu oro drėgmė yra didesnė. Todėl žydintys pomidorai laistomi apie pietus, o žiedų apsidulkinimas skatinamas, papurtant augalus -suduodant pagaliu per viršutinę vielą, prie kurios jie pririšti. Moderniuose šiltnamiuose naudojamas elektrovibratorius.
Pomidorų Tręšimas ir Laistymas
Norint gauti gerą derlių, pomidorus reikia reguliariai tręšti. Geriau duoti trąšų dažniau ir po mažiau. Tręšimas pastaruoju metu derinamas su laistymu, nes skystu pavidalu maisto medžiagos geriau patenka į augalus ir greičiau gali paveikti augimą.
Vis dėlto nereikia ir pervertinti tręšimo reikšmės sėkmingam pomidorų auginimui. Svarbu laikytis ir kitų reikalavimų, pradedant auginimo sąlygomis ir tinkamos veislės pasirinkimu.
Yra daug įvairių patarimų, kaip tręšti pomidorus šiltnamiuose. Rekomenduojamos skirtingos mineralinės trąšos, siūlomos įvairios šiltnamių šildymo galimybėmis, įvairūs substratai ir t.t. Bet kuriuo atveju svarbiausia palaikyti geriausią azoto ir kalio santykį, prisiminti kalio ir kalcio tarpusavį poveikį, magnio ir mikroelementų reikalingumą, bendrą druskų koncentraciją substrate bei jo rūgštumą. Negalima pamiršti, jog mineralinių elementų pasisavinimas labai priklauso nuo temperatūros.
Auginimo pradžioje azoto ir kalio (N:K) santykis palaikomas 1:1,7-1,9, masinio derliaus ėmimo metu kalio dozė sumažinama (1:1,5-1,6), o rudenį vėl padidinama (1:1,7-1,9).
Pomidorų Formavimas ir Priežiūra Šiltnamyje
Augalų formavimas ir priežiūra
Yra keli pomidorų formavimo būdai. Paprasčiausias iš jų – vertikalūs špaleriai su viena ar dviem viršūnėmis. Latvijoje jie populiarūs žemuose pavasariniuose polietileniniuose ir stikliniuose šiltnamiuose. Pastaruoju metu dviejų viršūnių variantas tiriamas ir Olandijoje, nes tai padeda sutaupyti nuo trečdalio iki pusės daigų pločio vienetui. Šiuo būdu auginamos indeterminantinės ir pusiau determinantinės pomidorų veislės.
Auginant pomidorus anksti ir ilgai apyvartai, Latvijoje gana paplitusi, ypač dideliuose šiltnamiuose, augalų nuleidimo sistema, kai pomidoro augalo ilgis sezono pabaigoje (spalio mėn.) pasiekia 10-15 m ir be lapų esantis stiebas remiasi į 50-60 cm aukštyje įrengtą atraminį tinklą. Jeigu pomidorai auginami durpių arba kitų substratų maišuose, tai apatinis tinklas nereikalingas ir stiebas nuleidžiamas iki maišų paviršiaus plėvelės. Ši sistema populiari Skandinavijos šalyse, pastaruoju metu ir Olandijoje bei Anglijoje. Augalai dažniausiai auginami su viena viršūne, daugiausia indeterminantinių veislių. Ant specialaus kablio susukta 10-15 m ilgio virvė, kurią išvyniojus, 1-1,2 m žemiau nuleidžiama pomidoro viršūnė, kai ji būna pasiekusi viršutinę vielą.
Pomidorų Sodinimas Šiltnamyje Ir Lauke
Anksti šiltnamiuose pomidorai sodinami ir į dirvą, ir į substratą paliekant 80 cm tarpueilius, o eilėje tarp augalų – 45-50 cm. Sodinimo tankumas tada būna 2,5-2,8 augalo/ kv. m. Vis dėlto prižiūrėti augalus patogiau, jeigu po kiekvienos antrosios pomidorų eilės paliktas platesnis takelis. Jeigu pomidorai sodinami į lysves ar juostas, tada šiauresnieji tarpueiliai būna 40-50 cm, o platesnieji – 1,10-1,20 m (durpių loveliuose augalus galima sodinti dviem eilėmis).
Mėgėjai, o kartais ir agronomai, šiltnamiuose sodina pomidorus per tankiai, ypač jeigu tai daro vėlai. Manau, kad didžiausias pomidorų augalų tankumas šiltnamiuose gali būti 3,5-4 augalai kv. m, jeigu pomidorai auginami iki 3-4 kekės arba mažiau lapuotų veislių (‘Belij Naliv’, ‘Otradnij’, ‘Kamila F^, ‘Olan F/ ir kt.).’
Tankiau susodinti augalai anksti gali duoti didesnį derlių, tačiau tik geromis šviesos ir tręšimo sąlygomis. Trūkumas – daug darbo prižiūrėti augalus.
Žemė pomidorams. Šiltnamių paruošimas pomidorams sodinti, substratai
Latvijoje pomidorai daugelyje šiltnamių vis dar auginami dirvoje. Pomidorams tinka gerai drenuota, puri, ligų pradais neužsikrėtusį dirva. Paprastai pomidorams rekomenduojama lengva priemolio dirva. Daugelyje pietų šalių, pavyzdžiui, Izraelyje, pomidorai auginami šiltnamiuose gryname dykumos smėlyje. Latvijoje šiuo atžvilgiu sąlygos yra kur kas geresnės. Didžiuosiuose šiltnamių ūkiuose būdavo ruošiamos specialios sudėties dirvos, pavyzdžiui, 30 proc. neutralizuotų kraikinių frezuotų durpių, 30 proc. smėlio, 20 proc. gyvulių mėšlo ir 20 proc. pjuvenų; kitokios sudėties dirvoje būdavo tik 50 proc. frezuotų durpių ir 50 proc. smėlio, kartais pridedama ir velėninės žemės bei įvairių kompostų. Tokį mišinį pildavo 20 cm storiu ant smėlio sluoksnio. Vis dėlto tokią dirvą kasmet reikėdavo dezinfekuoti garu, o tai kainuodavo labai brangiai. Todėl jau seniai buvo ieškoma dirvos pakaitalų.
Vienas iš jų – durpės, kurių Latvijoje lengva gauti ir jos pakankamai pigios. Durpėms būdingas geras poringumas ir didelis pajėgumas sugerti vandenį (sugeria 8-10 kartų daugiau vandens negu durpių sausoji medžiaga), taip pat didelis buferinis pajėgumas, o tai leidžia naudoti daug mineralinių trąšų nekenkiant augalams. Dideliuose durpynuose iškastos durpės paprastai būna be piktžolių sėklų ir neužsikrėtusios augalų ligomis. To negalima pasakyti apie piktžolėmis apaugusio lauko pakraštyje mažame durpy-nėlyje daržininko paties jėgomis pasiruoštas durpes.
Pomidorų Daigų Tręšimas
Kalkės ir trąšos pomidorų daigams
■ Durpių rūgštingumo neutralizacija
Pomidorų daigų išauginimas trunka 8 savaites. Iš dalies reikalingą magnio kiekį šiuo periodu galima užtikrinti jo kiekiu KEMIRA FERTICARE PEAT MIX 11-25-24 (1,1 proc. Mg), kuri skirta substratų ruošimui, panaudojant durpes. Trūkstančią dozę magnio reikės duoti vegetacijos periodo metu, naudojant magnio nitratą arba sulfatą. Todėl norint daigus geriau aprūpinti kalciu augimo pradžioje galima atsisakyti dolomitinių miltų vartojimo durpėms neutralizuoti ir vartoti kreidą.
Priklausomai nuo kreidos kokybės: smulkiųjų dalelių (< 0,2 mm) kiekio ir drėgmės, taip pat nuo durpių susiskaidymo laipsnio bei tankio, dozė 1 kub. m durpių gali būti 7,5-9,0 kg. 10 dienų po neutralizavimo pageidautina, kad pH/KCl neviršytų 6,2-6,3. Tai vėliau trukdytų mikroelementų geležies, mangano, vario ir cinko patekimui į augalų šaknis.