Pomidorų daigų auginimas ir sodinimas

Dažniausiai pomidorų daigai auginami pikavimo būdu. Pirmiausia išauginami sėji-nukai. Daigų dėžutės prieš tai dezinfikuo-jamos garais arba karštu vandeniu (plastmasines 30×50 cm dydžio dėžutes užtenka nuplauti vandeniu su bet kuriais skalbimo milteliais). Į jas įpilamas 5-7 cm storio sveiko, šviežaus, lengvai sudrėkinto substrato sluoksnis. Negalima sėjinukams auginti naudoti daržo žemės, nes ji paprastai būna per sunki ir gali būti užsikrėtusi įvairiomis ligomis.

Substratas dėžutėje su lentele lengvai priplojamas, ir ženklintuvu arba lentele įspaudžiamos 0,5 cm gilios vagelės, paliekant 2-2,5 cm atstumus. 30×50 cm dydžio daigų dėžutėje pasėjama 1-1,5 g sėklų (300-400 vienetų). Pomidorai geriau dygsta tamsoje, todėl sėklos apiberiamos 0,5 cm išsijotų durpių arba smėlio sluoksniu. Dėžutės apdengiamos plėvele arba agrotinklu ir padedamos šiltoje vietoje.
Auginant pomidorų daigus reikia labai tiksliai laikytis tinkamiausio temperatūros ir substrato drėgmės režimo, nes nukrypimai turi didelės Įtakos daigų kokybei: žiedų kekės aukščiui ir vaisių skaičiui joje. 24-26 °C temperatūroje daigai paprastai sudygsta po 5-6 dienų. Jeigu temperatūra būna žemesnė negu 18 °C, pomidorai dygsta ilgiau, ne taip vienodai, vėliau susiformuoja pirmoji žiedų kekė.

Pomidorų sėklos, jų apdorojimas

Pomidorų sėklos yra plokščios, ovalios, 3-4 mm ilgio, 2-2,5 mm pločio, plaukuotos, 1 g jų gali būti nuo 180 iki 360. 1000 sėklų sveria 2,8-5,5 g. Dažniausiai sėklų daigumas yra 85-95 proc, drėgmė 6 proc. Įprastomis sąlygomis sėklos išlaiko daigumą 3-4 metus, hermetiškai įpakuotos ir žemoje temperatūroje – 5 metus ir ilgiau. Pagal Europos Sąjungos standartus (komisijos direktyva 79/641), mažiausias pomidorų daigumas -75 proc, o pagal buvusio TSRS GOST reikalavimus – 65 proc. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sėklas pakuojančios firmos mėgėjams jas stengiasi parduoti geresnių rodiklių ir jų daigumas paprastai būna didesnis kaip 90 proc. Pomidorų sėklos gali būti gludintos ir dražuotos. Jos lengviau byra ir jas lengviau sėti.

Pomidorų biologinės ypatybės ir nauda organizmui

Pomidorai yra vienmečiai arba daugiamečiai bulvinių (Solanaceae) šeimos žoliniai augalai. Kultūrinimui naudojami keli pomidoro (Lycopersicon lycopersicum) varie-tetai, tarp kurių reikšmingiausi yra paprastieji pomidorai, krūmo formos pomidorai ir didžialapiai pomidorai.

Šie varietetai išoriškai skiriasi lapų bei augalo kompozicija. Stačiu keru pomidorai turi tvirtesnį, lėtai augantį stiebą, atstumai tarp lapų nedideli, žiedeliai smulkūs, augalai mažai šakojasi ir yra pakankamai atsparūs karščiui.

Didžialapiai pomidorai išsiskiria specifine, panašia į bulvių lapų forma, o karščiui nėra atsparesni negu paprastieji pomidorai.
Paprastieji pomidorai yra labiausiai paplitę, išsiaugina įvairaus ilgio stiebą su daugybe šoninių šakų, vaisiai būna įvairių formų ir spalvų.

Pagal vaisių formą pomidorai skirstomi į dvi pagrindines grupes. Indeterminantiniu (ilgastiebių) pomidorų pagrindinė atžala auga ištisai į ilgį (iki 10-15 m ir daugiau), iš kiekvienos pažasties išauga šoninė šaka. žiedų kekės kas 3-4 lapai.

Pomidorų istorija

Pomidorai kartu yra ir sena, ir pakankamai nauja daržovė. Laukiniai pomidorai dar ir dabar auga Andų kalnų papėdėje Pietų Amerikoje. Prieš 1000 metų ar seniau pomidorai po truputį plito į šiaurę, Meksikoje žmonės juos pradėjo vartoti kaip maistą ir vėliau pradėjo atrinkinėti geresnius augalus sėklai. Nuo to laiko išlikę ir pastaruoju metu dar populiarūs smulkiavaisiai vyšnios formos pomidorai.

Iš šio augalo pavadinimo Meksikos pirminių gyventojų actekų kalboje tomatl arba xitotomate kilęs žodis tomdti, kuriuo pomidorai vadinami latvių kalboje.

Pomidorai

Pomidorai yra pasaulyje daugiausiai auginama daržovė. Vokietijos centrinio rinkos ir kainų tyrimo centro duomenimis, 1996 metais pasaulyje išauginta 85 mln. t pomidorų. Tarptautinėje prekybos apyvartoje yra 3,5 mln. t pomidorų, likę skirti vietiniam vartojimui. Daugiausia – 13 mln. t pomidorų – išauginama Kinijoje, antroje vietoje yra JAV – 11,7 mln. t. Europoje didžiausios pomidorų augintojos yra Italija (5,15 mln. t), Ispanija (2,78 mln. t) ir Graikija (1,99 mln. t) – jos kartu išaugina 65 proc. visų pomidorų Europoje. Daugiausiai pomidorų Europoje eksportuojama iš Ispanijos, įskaitant Kanarų salas (860 000 t), ir iš Olandijos (412 000 t).

Kaklaraiščio Rišimas

Sėkmingas kaklaraiščio rišimas susideda iš 9 paprastų žingsnių. Ar esate visiškai žalias kaklaraiščių rišime, ar kažkada mokėjote kaip užsirišti kaklaraištį ir tiesiog primiršote, ar tiesiog ieškote dar vieno būdo kaip papildyti savo kaklaraiščio rišimo žinių bagažą, mes pasiruošę jums padėti.

1 Žingsnis.

Pakelkite savo marškinių apykaklę ir apvyniokite neužrištą kaklaraištį per kaklą. Platusis galas turi kaboti maždaug dvigubai žemiau nei plonasis kaklaraiščio galas.

kaklaraiščio rišimas

2 Žingsnis.

Paimkite platųjį galą ir apvyniokite apie plonajį du kartus kiek žemiau nuo kaklo. Pradėkite vynioti po plonuoju galu.

3 Žingsnis.

Kai baigiate vynioti galą antrąjį karta perkiškite jį iš apačios į viršų per V formos dalinį mazgą

4 Žingsnis.

Platųjį galą prakiškite į apačia pro mazgo priekį.

5 Žingsnis.

Švelniai patraukite abu galus į apačią, kad mazgas tvirčiau užsispaustų

6. Žingsnis

Laikydami plonąjį galą traukite mazgą į viršų iki kaklo

7 Žingsnis

Pažiūrėkite į galutinį rezultatą. Jeigu plonasis galas yra žemiau storojo, teks atrišti kaklaraištį ir kitą kartą labiau nuleisti storąjį galą pradedant rišti.

8 Žingsnis

Jeigu nutiko atvirkščiai ir dabar platusis galas kabo žemiau nei reikia, atriškite kaklaraištį ir pradėkite kai platusis galas yra aukščiau.

9 Žingsnis

Jeigu esate patenkintas esamu rezultatu, užlenkite marškinių apykaklę ir su pasitikėjimu keliaukite į renginį ar susitikimą!

Kaklaraiščio rišimas video

Arbatos Grybas Receptas

Arbatos grybas naudingas sveikatai. Jo poveikis pasireiškia:

• Pagerėja apetitas
• Naikina skrandžio ir žarnyno  bakterijas
• Malšina dantenų uždegimą
• Aprūpina B,D vitaminais

Receptas. Atpjaukite gabalėlį grybienos, įdėkite į stiklainį su saldinta cukrumi arbata, užriškite švaria marle ir nuneškite į apšviestą vietą (pav. ant palangės). Arbatos grybas per 1-2 savaites susiformuoja ir galima jį vartoti

Receptai

Ant iešmo keptos veršio kepenėlės
Ruošiamos 20 min., kepamos 10 min.
600 g veršio kepenėlių, 250 g laišinukų, 300 g grybų, 2 dideli svogūnai, 2 šaukštai alyvų aliejaus, druskos, pipirų, sutrintų džiovintų čiobrelių, prieskonių.

Bulvių košės receptas

Bulvių košė ruošiama 15 min., verdama 20 min. Kilogramas bulvių, 60 g sviesto, 1/2 litro pieno, druskos, pipirų.

Bulvės nuskutamos ir sudedamos į pasūdytą verdantį vandenį. Išvirusios bulvės nusunkiamos, sugrūdamos arba sumalamos.

Sudedamas sviestas, energingai maišant po truputį supilamas karštas pienas, sudedami prieskoniai. Bulvių košė patiekiama tuoj arba palaikoma puode su šiltu vandeniu. Ji būna skani, kol karšta. Jos negalima atšildyti tiesiai ant ugnies

Maltinukai

Maltinukai ruošiami 20 min., kepami 10 min. 300 g mėsos arba žuvies, 300 g tiršto bešamelio padažo (žr. 68 p.), 100 g kumpio arba 150 g grybų, kiaušinis, petražolių, druskos, pipirų, svogūnas, šaukštas sviesto, aliejaus kepimui.