Archive for January, 2011

Kaip virti bulves

• Bulvės skutamos tik prieš pat verdant. Pamerktos ir paliktos vandenyje jos greit praranda vitaminus.

• Virti ir kepti bulves reikia prieš pat patiekiant.

• Verdamas bulves pjaustykite vienodais gabaliukais, kad visos išvirtų vienu metu. Dėkite j pasūdytą verdantį vandenį. Virkite ant nelabai stiprios ugnies.

• Nusunkusios šviežias išvirusias bulves, vandenį panaudokite sriubai, sultiniui ar padažui, nes jame liko vitaminų.

• Bulves galite paruošti ir taip:
1) vienodo dydžio bulves gerai nuplaukite, nudžiovinkite, pasūdykite ir apkepkite orkaitėje (tik karštoje);
2) nuskustas ir supjaustytas didesniais gabalėliais bulves įdėkite j pašildytus riebalus (taukus, sviestą, aliejų) ir kepkite kelias minutes. Po to užpilkite pasūdytu virintu vandeniu ir troškinkite, kol vanduo išgaruos.

gėlininko darbai vasario mėnesį

• Kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkite patalpas, kur sudėti gėlių šakniagumbiai ir gumbasvogūniai (kardeliai, jurginai), tikrinkite, kaip jie laikosi. Jurginų šakniagumbiai prastai laikosi, kai patalpoje per daug drėgnas oras. Kardelius irgi reikia tikrinti, ar nėra pažeistų puvinio.
• Jei dirva atšilo, jau vasario (kovo) mėnesį reikia paruošti vietą, kurioje sodinsite dekoratyvinius medžius ir krūmus. Pakanka perkasti dirvą per du kastuvo gylius.
Jei ruošiatės sodinti krūmų grupę, geriausiai būtų giliai perkasti visą reikalingą plotą. [ viršutinį dirvos sluoksnį kastuvo gylyje įmaišykite durpių arba perpuvusio
mėšlo.
Visžalius medžius ir krūmus, taip pat kitus daugiamečius    augalus vasario mėnesį, kai stipriai šąla, reikia apsaugoti
tiesioginių saulės spindulių. Jei vasario (kovo) mėnesį žemė vis dar įšalusi, augalai negali paimti iš dirvos vandens. Todėl jie gali išdžiūti, nes, kai saulė šildo, augalo lapai (spygliai) išgarina daug daugiau drėgmės, negu gali paimti šaknys. Apsaugai galima pakabinti seną paklodę ar kitą pavėsį sudarančią medžiagą.
• Kai šiltas sausas oras, pradėkite lieti visžalius augalus. Tai svarbu, jei žiemą iškrito labai nedaug kritulių. Prieš laistymą gerai supurenkite dirvą apie augalus, kad žemė
gerai sugertų vandenį. Po to dirvą mulčiuokite durpėmis ar perpuvusiu mėšlu, jei šito nepadarėte iš rudens.

Gyvatvorė pavasarį gerai augs, jei nukirpsite ją vėliausiai vasario (kovo) pabaigoje. Pirmiausia karpomos ligustro, paprastojo skroblo ir gudobelės gyvatvorės. Forzitijų ir japoninio svarainio sveikos, nepašalusios, tankios gyvatvorės karpomos, kai augalai baigia žydėti.
• Vasario pabaigoje alpinariume ir daugiamečiame gėlyne sužydi pirmosios gėlės, kaip pavasarinis erantis (Eranthis hyemalis). Todėl reikia pasirūpinti, kad jiems niekas nekliudytų prasikalti. Pašalinkite eglišakes ir vėjo supūstus lapus. Eglišakių nenuneškite toli, jų dar gali prireikti, jei užeitų dideli šalčiai.
• Jei dirva nepašalusi, vasario (kovo) mėnesį dar galima sodinti tulpių svogūnėlius. Svarbu, kad svogūnai būtų gerai išsilaikę. Sodindami svogūno stipriai nespauskite į žemę, kad nepažeistumėte besiformuojančių šaknelių ir stiebelio.
• Jeigu iš rudenio pasiruošėte poskiepių, galite pradėti skiepyti rožes. Poskiepiai iš rūsio sunešami į šiltnamį ir sudedami į drėgnas pjuvenas po stelažais. Po 3-4 savaičių iš pjuvenų išimami ir pradedami skiepyti. Skiepijama kambario temperatūros patalpoje. Įskiepyti kereliai išnešami j 20° šilumos patalpą ir laikomi drėgnose pjuvenose. Po 12-15 dienų įskiepiai prigyja ir pradeda augti. Ūgliams išaugus iki 3-5 cm, persodinama į vazonėlį.

Daržininko darbai vasario mėnesį

Tikrinkite. Vasario mėnesį nuolat tikrinkite daržovių kaupus, ar jos nepašalo, o jei šiltas oras, ar nepradėjo pūti.
Vėdinkite. Pakilus temperatūrai, reguliariai vėdinkite rūsį, kur laikomos daržovės. Pirmiausia jas perrinkite. Pradėjusių gesti daržovių ilgiau nepalikite rūsyje su kitomis sveikomis, geriau tuojau pat suvartokite.
Labai svarbu žinoti dirvos rūgštingumą, nes rūgščioje dirvoje gero derliaus negausite. Geriausia, kai dirvos pH yra 6-7. Tokioje dirvoje gerai auga ne tik daržovės, bet ir gėlės bei kiti augalai. Rūgščią dirvą reikia neutralizuoti kalkėmis ar kreida. Neutralizuoja ir mėšlas. Apie dirvos rūgštingumą galima spręsti, jeigu joje auga dirviniai asiūkliai, dirvinės našlaitės.
Jei vasario mėnesį palankūs orai ir nėra šalčių bei speigo, išbarstykite dirvoje kalkes arba medžio pelenus ir grėbliu ar kauptuku jas įterpkite į dirvą. Jei žemė sušalusi ir daug sniego – palaukite kovo mėnesio.
Bulvės. Vasario (kovo) pabaigoje pradėkite daiginti gumbus ankstyvajam bulvių derliui. Bulves galima daiginti negiliose dėžėse, šviesioje vietoje, 12-15 C temperatūroje. Nurodytoje temperatūroje bulvių gumbai sudygsta per šešias savaites.
■ Salotos ir ridikėliai. Šildomame inspekte vasario (kovo) pabaigoje sodinkite salotų daigus, tarpuose įsekite ridikėlių. Inspekte galima sodinti, kai tik sušyla žemė.

 

Pomidorai ir paprikos. Jų daigus galite išsiauginti šiltoje patalpoje ant šviesios palangės. Jei daigus sodinsite gegužės pabaigoje, patartina sėti nuo vasario vidurio iki pabaigos. Sėjama dubenėliuose, gėlių vazonuose ar sekliose dėžutėse. | indus pripilkite smėlingos komposto žemės. Tarp žemės paviršiaus ir indo krašto turi likti tuščias 1-1,5 cm tarpas. Sėklos įterpiamos per du centimetrus viena nuo kitos. Po to šiek tiek užberiamos žemėmis. Tada per tankų tinklelį paliejamą vandeniu ir indas uždengiamas stiklu. Pasirodžius daigeliams, stiklą nuimkite. Žemė turi būti nuolat drėkinama.
Morkos. Lysves, kuriose vėlai rudenj pasėjote morkas, vasario pabaigoje uždenkite plėvele. Plėvelės kraštus apkaskite žemėmis. Praktiškiau tam reikalui turėti medinius rėmus, aptrauktus plėvele. Plėvelę reikia nuimti, kai susiformuoja du tikrieji lapeliai.
Pupos. Pupos nebijo šalnų, todėl sėjamos jau vasario (kovo) pabaigoje, kai tik galima įeiti į dirvą. Pupos geriausiai auga vidutinio sunkumo ir sunkiose dirvose. Nepakenčia šviežiu mėšlu tręštos dirvos. Lengvose dirvose gerai užderės tik tada, kai jose bus daug humuso ir pakankamai drėgmės. Priešsėliui pupos nereiklios. Jos mėgsta atvirą, saulėtą vietą. Tik anksti pasėtos pupos duoda gerą derlių.

Kiek reikia suvalgyti daržovių?

Žmogaus organizmui be baltymų, riebalų, angliavandenių, svarbu gauti ir biologiškai aktyvių medžiagų: vitaminų bei mineralinių medžiagų, esančių daržovėse. Mokslininkai nustatė, kad per metus vienas žmogus turėtų suvalgyti 128-164 kg daržovių (be bulvių):

  • baltagūžių kopūstų – 50 kg,
  • arbūzinių daržovių – 20 kg,
  • žiedinių kopūstų – 3-5 kg, pomidorų – 25-30 kg,
  • morkų – 6-10 kg,
  • agurkų – 10-13 kg,
  • burokėlių – 5-10 kg, .
  • svogūnų – 6-10 kg,
  • baklažanų – 2-5 kg,
  • paprikos – 1-3 kg,
  • žaliųjų žirnelių – 5-8 kg,  prieskoninių daržovių – 1-2 kg bei kitų – 3-5 kg.

Kaip matome, daugumą šių daržovių galima užsiauginti savo soduose ar daržuose, o kai kurias (ypač prieskonines) – net balkonuose. Sumanieji visuomet ras išeitį, kad kasdien ant stalo turėtų daržovių.

Sodininko darbai vasario mėnesį

Vasario (kovo) mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis viršuje ir apačioje gali slėptis kenkėjai ar būti padėtų žiemsprindžio liaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos teptuku aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu. Žiemą dažniausiai purškiama sodo karbolineumu ir DNOK.

Cheminiai preparatai vartojami skirtingos koncentracijos. Kad jie būtų efektyvūs, reikia laikytis ruošimo ir naudojimo taisyklių. Purškimu norima sunaikinti kenkėjus jų žiemojančiose vystymosi fazėse. Tai dažniausiai amarų ir žiemsprindžių kiaušinėliai, taip pat lapsukių ir voratinklinės kandies lervos. Taip pat žūva visi kiti čiulpiantys ir graužiantys kenkėjai, išnyksta kerpės ir samanos. Žinokite, kad DNOK labai kenkia lapinėms po vaismedžiais augančioms kultūroms. Per vasario (kovo-balandžio) mėnesį reikia baigti retinamąjį (šviesinamąjį) derančių vaismedžių genėjimą. Retinamasis genėjimas reikalingas tada, kai anksčiau vaismedžiai nebuvo tvarkyti ir jų vainikas labai tankus.

Šalinamos visos j vainiko vidų augančios, sužalotos, nesveikos, taip pat besitrinančios šakos ir ūgliai. Išretintas vainikas geriau apšviečiamas ir prapučiamas. Vainiko viduje augančios, gerai derančios vaisinės šakutės paliekamos. Nešalinami taip pat jauni ūgliai, iš kurių bus formuojamos vaisinės šakutės. Nupjautos šakos ir ūgliai neturi likti sode.

Jei orai geri, jau vasario (kovo) pabaigoje perskiepykite kaulavaisinius vaismedžius. Kaulavaisinių vaismedžių sultys pradeda judėti anksčiau kaip sėklavaisinių, perskiepyti piemiausia reikia vyšnias. Patikimiausia perskiepyti į trikampišką įpjovą. Svarbiausia, kad kambiai sutaptų ir komponentai suaugtų. Tam reikalingas aštrus akiavimo ar skiepijimo peilis. įskiepis nupjaunamas dviem pjūviais: padaromas toks trikampis, kad, įstačius į poskiepyje tokią pat trikampišką įpjovą, gerai sutaptų jų kambio sluoksniai. įstačius įskiepius, aprišama plaušais (plėvelės juostele) ir rūpestingai aptepama sodo tepalu.

Anksti žydinčių vaismedžių vegetaciją, kai meteorologinės sąlygos ypač nepalankios, galima uždelsti apdengus pomedžius šiaudais ar kita panašia medžiaga. Paprasčiausia priemonė suvėlinti vaismedžių žydėjimo laiką
yra pomedžių žemės dengimas šiaudų ar lapų sluoksniu. Jei žemė dar įšalusi, dirva pridengiama vasario mėnesį. Ši danga neleis anksti atšilti dirvai. Vaismedis pradės vėliau vegetuoti, o kartu ir vėliau skleisti žiedinius pumpurus.

Obelų miltligę pradėkite naikinti nuo vasario mėnesio. Wisos pilkšvai baltu grybienos valkčiu padengtos ūglių Iviršūnės išpjaunamos iki sveikos vietos. Ši apsaugos
preimonė neleidžia plisti minėtai ligai ir kartais galima apsieiti ir be cheminių preparatų.

Sodininko darbai kovo mėnesį

Kovo mėnesį išgrėbstomi visi seni sudžiūvę braškių lapai. Lapai surenkami ir sudeginami. Dirva tarp braškių eilių supurenema ir mulčiuojama. Dirvą purenkite atsargiai, kad nepažeistumėte braškių šaknų. Seną mulčią įmaišykite į dirvą, užklokite nauju 5 cm storio durpių sluoksniu. Mulčias sulaiko drėgmę, dirva ne taip greitai išdžiūsta, be to, mažiau susiteršia uogos. Pavasarį sodinti tinka sveiki, gerai įsišakniję pikuoti braškių daigai.

Braškes galima auginti įvairiame dirvožemyje. Braškių derlius daugiausia priklauso nuo dirvos reakcijos ir dirvos aprūpinimo humusu. Lengvų dirvų turėtų būti pH 5,5, o vidutinio sunkumo – 6,0-6,5. Serbentų ir agrastų krūmai tręšiami chloro neturinčiomis kalio ir fosforo trąšomis. Geriausiai tinka kalio sulfatas ir kalimagnezija. Visos kitos kalio trąšos netinka. Anksti krintantys lapai, skylėti jų pakraščiai – tai požymiai, kad augalas tręšiamas netinkamomis kalio trąšomis. Kai augalui trūksta kalio, jo lapų kraštai ima ruduoti.
Avietyne neturi želti varputis. Jį reikia labai kruopščiai išravėti. Dirva, kur auga avietės, turi būti gausiai drėkinama ir tręšiama. Avietės sodinamos eilėmis, 50 cm tarpais, o tarp eilių – 1,5 m atstumu.

Graikinį riešutmedį verta auginti tik didesniuose soduose, nes plačiai išsišakojantis vainikas pavėsina didelį plotą. Kultūrinis graikinis riešutmedis sodintinas tik šiltesnėse vietose (kaip vynuogės). Ten, kur žiemą būna dideli šalčiai, šie medžiai labai nukenčia. Dirvai graikinis riešutmedis ne ypatingai reiklus. Mėgsta drėgmę. Vynuoges verta auginti tik tose vietovėse, kur būna šiltos saulėtos vasaros ir tik ankstyvųjų veisli.ų. Vynuogės greičiau sunoksta, kai auginamos prie pietinės namo sienos, kur visada apšviečiamos saulės. Dirva, kurioje planuojama sodinti vynuoges, įdirbama giliai.. Sodinama nuo kovo vidurio. Sodinimo vieta pradedama ruošti pirmomis kovo dienomis, kai tik įšyla dirva. Kiekvienam vynuogių sodinukui, panašiai kaip sodinant medžius, kasama 100 cm ilgio, 50 cm pločio ir 50 cm gylio duobė. Jos dugnas sukasamas, nes vynuogėms reikalingas gero laidumo podirvis. Viršutinis 25-30 cm iškasatas žemės sluoksnis sumaišomas su kompostu, durpėmis arba gerai perpuvusiu mėšlu. Šis mišinys ir supilamas į duobes.

Jei sausio mėnesį vaismedžius jau patręšėte fosforo ir kalio trąšomis, dabar tręškite tik azoto trąšomis. Išbertos azoto trąšos įmaišomos į dirvą kauptuku medžio vainiko ribose. Geriau vartoti ilgai veikiančią kalcio amonio salietrą. Nerūgščias dirvas galima tręšti amonio sulfatau.

Kovo-balandžio mėnesiai – medžių ir krūmų sodinimo laikas. Duobes vaismedžiams sodinti galima kasti iš anksto arba prieš sodinimą.
jei sodo plotas tinkamai patręštas, didelių duobelių nereikia, pakanka iškasti tokias, kad tilptų vaismedžių šaknys. Obelims ir kriaušėms pakanka 80-120 cm pločio ir 50-60 cm gylio, kaulavaisiams 60-80 cm pločio ir 50-60 cm gylio duobių. Žemę duobėje galite pagerinti, pridėdami 15-20 cm komposto ar geriau papuvusio mėšlo. Nedėkite šviežio mėšlo, nes jis gali apdeginti šaknis. Nederlingose dirvose į duobes galite įberti superfosfato (0,6-0,8 kg sėklavaisiams ir 0,5-0,6 kaulavaisiams) ir kalio chlorido (120 g sėklavaisiams ir 75-180 g kaulavaisiams).
Prieš sodinimą reikia kruopščiai apžiūrėti skiepus, ‘ išpjauti arba patrumpinti mechaniškai pažeistas ir ligotas šaknis.

Labi svarbu – sodinimo gylis. Vaismedžius geriau sodinti giliau negu pernelyg sekliai, kad neapsinuogintų šaknies kaklelis, o kartais ir šaknys.
Pasodinti medeliai paliejami, o dirva mulčiuojama.

Apgraužtų vaismedžių gydymas pavasarį

Ne vienam sodininkui pavasarį ištįsta veidai, pamačius, kiškių ar pelių, nugraužtą vaismedžių žievę. Jei žaizdelės nedidelės, jas aštriu peiliu nulyginame ir patepame sodo tepalu. Reikia tepti pažeistą medieną, o ne žievę. Tokios žaižaos gerai užgis, jeigu jas aprišime tamsia polietileno ar kitokia plėvele, popieriumi ir kt. Po plėvele greitai susidaro kaliusas. Taip aprišus galima užgydyti net dideles – pusės metro ilgio ir pusės kamieno apimties padarytą žaizdą.

O ką daryti, jeigu kiškiai ar pelės apgraužė kamieną "diržu", kitaip sakant, nugraužta žievė supa kamieną juosta.

Garsus agronomas ir pomologas Ipolitas Štaras (1905-1966 m.) siūlė neskubėti tokį vaismedį rauti, o pamėginti vienintelę priemonę: priskiepytų ūglių pagalba sujungti viršuje esančią žievę su žaizdos apačioje esančia sveika žievės dalimi, kitaip sakant, per be žievės esančią liemens dalį padaryti priskiepytų ūglių tiltelį. Ūgliai turi būti pakankamo ilgio, nes jie priskiepijami kiek išgaubti, kad jiems netrukdytų liemens lankstymasis. Ūgliai dedami vienas nuo kito per 5 cm. Abu ūglių galai nupjaunami įžambiai 5 cm žaizdos pjūvio ilgumu ir atitinkamais galais žaizdos viršuje ir apačioje užkišami, įpjovus ir pakėlus žievę. Kad priskiepyti ūgliai savo vietose tvirčiau laikytųsi, patariama juos pritcajti mažytėmis vinutėmis. Uždėjus visą tiltelį, žaizdos uitepamos sodo tepalu ir aprišamos popieriumi.

Prigiję ūgliai atstato ryšj tarp šaknų ir lapų. Bestorėdami tarp savęs susijungia ir apdengia visą žaizdą. Kol žaizda visai neapsidengia, kiekvienais metais neužaugusius tarpus reikia pakartotinai tepti konservuojančiu tepalu (galima ir aliejiniais dažais), kad mediena nepradėtų pūti ir neįsimestų ligos.

Taip galima gydyti ir kitus didelius žievės ar medienos sužalojimus. Ipolito Štaro teigimu, teisingai atlikus visus darbus ir medelių priežiūrą, galima gauti šimtaprocentinį rezultatą.
Nemažai rūpesčių sodininkams kelia vėžio žaizdos. Jas negalima užleisti, būtina tuojau gydyti. Ant mažesnių šakų esančios vėžio žaizdos šalinamos su šakomis. Ant storų šakų ir liemens esančios žaizdos gydomos jas išpįaustant iki visai sveikų audinių. Padarytų žaizdų mediena konservuojama bet kuriuo tepalu.

Vėžio ir kitų didelių žaizdų gijimas labai priklauso nuo vaismedžių sveikatingumo ir augimo stiprumo. Gydomus vaismedžius reikia patręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.
Visas pjūklo padarytas žaizdas, tiek dideles tiek mažas, reikia nulyginti aštriu peiliu ir ištepti tepalu.

Galima naudoti ne tik sodo tepalą, bet ir aliejinius dažus. Užteptose žaizdose vystosi kaliusai ir žievės audiniai. Pavasarį nė viena vaismedžio žaizdelė neturi būti palikta be priežiūros.

Gyvatvorės. Ką sodinti gyvatvorėms?

Ruošiatės įrengti gyvatvorę ir nežinote, kokie augalai geriausiai tiktų sodinimui? Pateikiame 8 variantus, kurie galėtų augti gyvatvorėje.

1. Paprastoji eglė (Picea excelsa) tinka vidutinio sunkumo ir sunkiose dirvose. Ji nepakenčia stovinčio vandens ir sausų žemių. Sodinti galima ir pavėsyje.

2. Paprastasis kadagys (Juniperus communis) sudaro gražias, tankias ir sunkiai pereinamas gyvatvores. Pakenčia blogas dirvas, gerai auga paunksnėje.

3. Vakarinė tuja (Thuja occidentalis) auga įvairiose dirvose, bet nemėgsta sauso smėlio. Gerai pakenčia karpymą.

4. Alyvos (Syringa vulgaris) sodinamos, kad apsaugotų nuo vėjo ir puoštų aplinką.

5. Geltonasis žirnmedis (Caragana arborescens) greitai ir gerai auga priesmėlio ir smėlio dirvose, nors pakenčia ir sunkesnes.

6. Auksinis serbentas (Ribes aureuny sudaro labai tankias gyvatvores. Auga greitai, gerai pakenčia karpymą. Duoda atžalas iš pažemės, todėl gyvatvorę galima greitai atjauninti.

7. Kaukazo slyvaitė (Prunus cerasifera) gerai auga švariose dirvose. Karpymą pakenčia, bet karpoma nedaug duoda vaisių.

8. Jazminas (Philadelphus comnarius) sodinamas norint turėti labai puošnias gyvatvores. Karpomas labai atsargiai, nes tada menkai žydi. Reikalauja geros dirvos ir nepakenčia pavėsio.

Daržininko darbai kovo mėnesį

Pirmosiomis kovo (balandžio) dienomis pradėkite naudoti plėvele dengtus šiltnamius ir priedangas. Sodinkite gūžinės salotas, ropinius ir žiedinius kopūstus. Sėti galite ridikėlius, ridikus ir morkas.
Inspektai. Prasikalus daigams, kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkite inspektus. Kiekvieną rytą nuimkite nuo^nspektų dengiamąją medžiagą, o vakare, nors ir nešąla, vėl uždėkite. Laistyti reikia saikingai. Liejama, kai išdžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis.

Daržo žirniai, jie skirstomi į gliaudomuosius lygiasėklius, gliaudomuosius raukšlėtasėklius ir cukrinius arba šparaginius. Gliaudomųjų raukšlėtasėklių žirnių sėklos yra raukšlėtos ir geresnio skonio. Šių žirnių daigai jautresni šalčiui negu lygiasėklių, todėl ankstyvajai sėjai netinka. Gliaudomųjų lygiasėklių žirnių sėklos lygios, apvalios, tinka ankstyvajai sėjai. Cukrinių žirnių ankštyse nėra pergamentinio sluoksnio, todėl žalios ankštys vartojamos maistui kartu su sėklomis.

Kopūstai. Nuo kovo (balandžio) pabaigos galima sėti lauke visų rūšių kopūstus, taip pat ir ropinius. Sėjama eilėmis, paliekant 15 cm tarpus. Kad išaugtų stiprūs daigai, sėkite ne tankiai ir tolygiai. Sėklos norma 1 m2 – 2,5-3 g. Pasėjus patartina eilutes užberti 1 cm storio komposto žemės arba durpių ir smėlio mišinio sluoksniu, kad geriau sudygtų sėklos.

Mangoldai. Mėgsta giliai įdirbtą, humusingą ir pakankamai drėgną dirvą. Ypač lengvos ir sunkios dirvos jiems netinka. Tokį dirvožemį reikėtų gerinti durpėmis arba mėšlu. Mangoldų šaknys auga giliai žemėje, todėl dirvą būtina taip pat giliai —perkasti. Maistui galima vartoti mangoldų lapus. Sodinant, šiuo atveju, pakanka palikti tarp eilių 25-30 cm atstumą. Norint maistui vartoti tik lapkočius, atstumas tarp eilių turėtų būti 35-40 cm. Sėjama kovo (balandžio) viduryje. 1 m2 reikia 1-2 g sėklų, kurios į dirvą įterpiamos 2-3 cm gyliu.    Morkos. Kaip visos šakniavaisinės daržovės, taip ir morkos nepakenčia šviežiu mėšlu tręštos dirvos. Joms netinka šviežiai kalkinta dirva. Geriausia jas auginti praeitais metais kalkintoje dirvoje. Kalkinti būtina, kai dirvos reakcija magesnė kaip 6,5 pH. Kad šakniavaisiai išaugtų ilgi ir gražūs, dirvą reikia labai giliai sukasti.     Petražolės. Petražolių yra lapinių ir šakniavaisinių. Tą reikia žinoti, pirkdami sėklas. Kadangi petražolės tinka ne tik kaip prieskoninė daržovė, bet vartojama ir garnyrui, dažnai auginamos garbanotosios petražolės. Šakniavaisinės petražolės maistui vartojamos rudenį ir žiemą. Jų lapai lygūs. Nors petražolės dirvai nereiklios, tačiau geriau dera gausiai puvenų turinčioje dirvoje. Jų sėklos daigios tik dvejus metus, daigumą būtina tikrinti. Kaupai. Antroje kovo pusėje atkasami daržovių kaupai. (Likusios daržovės nuvalomos ir sunešamos į rūsį. Nuėmus kaupus, dirva giliai sukasama, kad prasivėdintų.

Ridikėliai. Jie geriausiai auga saulėtoje vietoje lengvose ir vidutinio sunkumo, puveningose dirvose, kurios nėra linkusios sudaryti plutą. Sunkios dirvos jiems netinka, nes jose išauga deformuoti, blogesnio skonio šakniavaisiai. Ridikėliams skirtų dirvų negalima tręšti šviežiu mėšlu. Tręšiant mineralinėmis trąšomis, reikia žinoti, kad ridikėliai labai jautri chlorui daržovė. Juos lauke galima sėti nuo kovo pradžios, kai atšyla oras ir išdžiūsta dirva.

Gelteklė. Tai reikli dirvai daržovė. Jai geriausiai tinka lengvos ir vidutinio sunkumo dirvos. Jos nepakenčia šviežio ■mėšlo. Jei dirva nepuveninga, iškratoma durpių ar gerai perpuvusio komposto. Sausas dirvas reikia gausiai lieti. Gelteklėms auginti numatytą plotą reikia sukasti per dvi kastuvo plokštes, nes jų šaknys išauga daugiau kaip 20 cm ilgio. Per tankiai pasėtos gelteklės išaugina prastus šakniavaisius.
Pomidorai. Kovo pirmąjį dešimtadienį į dėžutes pasėkite pomidorus, kurie augs pavasariniuose šiltnamiuose, o tuos, "kuriuos auginsite darže, apsaugotus nuo šaltų vėjų, pasėkite kovo antroje pusėje. Kad pomidorai nesirgtų virusinėmis ligomis, sėklas beicuokite. Paprasčiausias būdas – pasiruošti 1 proc. kalio permanganato tirpalą: 1 g kalio permanganato ir 10 g vandens. Sėklos tirpale laikomos 30 minučių, po to kelis kartus perplaunamos švariu vandeniu. Sėjamos į dėžutes (30x 50 cm) po 1,5-2 g sėklų. Po poros savaičių pradeda leisti tikruosius lapelius. Juos pikiuokite 10×10 cm atstumu, giliau negu augo.

Visi kovo mėnesio patarimai, jei vėiyvas pavasaris, tinka ir balandžio mėnesį.

Gėlės – visur ir visada

Žmogaus meilė gėlėms gyva nuo senų senovės. Ir dabar jos puošia mūsų namus ir darbo vietas.
Iškilmingų pietų ar vakarienių metu gėlės puošia stalą. Jos dedamos ir tiesiog tarp vaisių, vazose.

Papuoštas stalas tiek pat svarbu, kiek ir iš anksto parengtas meniu.
Senovės Egipte nebuvo papročio šeimininkei dovanoti gėlių, atvirkščiai, ji kiekvienam svečiui įteikdavo lotoso žiedą.

Gėlės – labiausiai paplitusi dovana, nepaisant to, kad josįjpiios trumpaamžės.
Visuotinai pripažintos japonų ikebanos – gėlių puokščių įforminimo menas. Charakteringa, kad dažnai jie merkia į vazą vieną žiedą arba vieną vienintelę šakutę.

Japonui pati didžiausia laimė – pamatyti žmogų, abiejose rankose laikantį gėles.