Archive for January, 2011

Gėlininko darbai kovo mėnesį

Kovo mėnesį, kai tik įšyla dirva, nuo daugiamečių gėlių nuimama dengiamoji medžiaga. Ją palikite netoliese, kad galėtumėte vėl pridengti augalus, jei atšaltų oras.

Paskutinę kovo dekadą nukasami nuo krūminių rožių žemių kaupai, saugantys augalą nuo šalčių. Nuimtas eglišakes padėkite netoliese, kad galėtumėte panaudoti atšalus orams.

Dirva rožėms sodinti ruošiama jau kovo mėnesį. Ji sukasama per dvi kastuvo plokštes. Kadangi vienoje vietoje rožės auga daug metų, kasant j dirvą įmaišoma perpuvusio mėšlo ar durpių. Tinka ir rupi komposto žemė. Daug humuso turinčios medžiagos įmaišomos į dirvą ne giliau kaip per vieną kastuvo plokštę. Kovo mėnuo tinkamiausias laikas genėti senus mahoni-jų krūmus, kad augtų gražios formos. Trumpinama taip, kad visos šakutės būtų 20 cm ilgio. Taip patrumpintas krūmas pirmaisiais metais nekraus žiedų ir vaisių. Dar ne laikas nuo augalų nuimti mulčią ar kitas dangas, tačiau jas reikia pajudinti, kad pradžiūtų ir geriau praleistų orą. Mulčias dabar labai reikalingas, nes palaiko pastovesnę dirvos temperatūrą. Pažiūrėkime, ar šalčiai neiškilnojo augalų. Taip atsitikus, aplink juos – apspauskime žemę ir prispauskime akmenėliais.

Norint paankstinti kardelių žydėjimą, nuo kovo vidurio gumbasvogūnius reikia laikyti šiltoje vietoje. Tam tikslui atrenkami tik sveiki, dideli gumbasvogūniai. | plokščią dėžę dedamas 3-4 cm storio durpių sluoksnis, gumbasvogūniai tvirtai įspaudžiami į drėgnas durpes. Iki vegetacijos pradžios dėžės laikomos tamsoje 15 C temperatūroje. Gumbasvogūniai j lysves sodinami ne anksčiau kaip gegužės viduryje apsaugotoje, šiltoje vietoje. Sausai rūsyje per žiemą laikomus begonijų gumbus, kuriuos žadate sodinti j lysves ir balkonų dėžes, sudėkite kovo paskutinėmis dienomis į dėžes su durpėmis. Dėžė turi būti maždaug 6 cm aukščio, j ją dedamas 5 cm drėgnų durpių sluoksnis ir jspaudžiami gumbai. Pradėjus gumbams dygti, dėžė laikoma šviesioje vietoje 16-20 C temperatūroje, kol susiformuos pirmieji lapeliai. Liejama saikingai.

Sausio mėnesj kompostu padengtą gazoną, prieš grėbstydami, kovo viduryje patręškite mineralinėmis trąšomis. Jei fosforo ir kalio trąšas jau bėrėte, dabar tręškite grynomis azoto trąšomis. Geriausiai tinka natrio salietra, kalcio amonio salietra ir amonio sulfatas. Sniegui nutirpus ir pradžiūvus žemei, lengvu voleliu suvoluokime gazonus. Išplikusias vietas reikia atsėti. Vandens išgraužtas, įvairias jdubas išlyginkime pripylę gero komposto ir užsekime iš naujo. Gazonai užsamanoja ne tiktai rūgščioje, bet ir nusialinusioje dirvoje. Todėl dabar ant jo reikia lygiu sluoksniu paskleisti komposto, j kurj pridėta kaulamilčių, pelenų ar mineralinių trąšų.

Kambarinių gėlių priežiūra kovo mėnesį

• Nuo kovo vidurio visi sveiki kambariniai augalai (prieš persodinimą) palaistomi mineralinių trąšų tirpalu. Tręšiama kartą per savaitę. Peržydėjusius augalus reikia laikyti šviesioje, bet vėsioje vietoje, stropiai laistyti ir tręšti.

• Rūsyje peržiemojusią agavą, aukubą, šalčiui neatsparius juką, japoninj ožekšnį ir oleandrą kovo mėnesį pradėkite reguliariai laistyti ir tręšti. Prieš laistant supurenamas žemės paviršius nepažeidžiant augalo šaknų. Paskutinėmis kovo dienomis pradedama tręšti. Iš rūsio atnešti minėti augalai kruopščiai nuvalomi, patikrinama, ar nėra kenkėjų ir ligos požymių. Visas sausas šakeles ir nesveikus lapus reikia nupjauti, surinkti ir sudeginti.

• Norėdami nužydėjusius ciklamenus auginti toliau, geriausia jį laikyti vėsioje, šviesioje vietoje. Pradėjus gelsti lapams (prasidėjo augalo ramybės laikotarpis), liejama saikingiau. Kai nudžiūsta visi lapai, augalas toliau nelaistomas. Jei, ciklamenui nužydėjus, lapai lieka sveiki ir žali, laistyti nenustojamą.

• Ilgėjant dienai, prasideda kaktusų vegetacija, todėl pradėkite juos lieti. Laistyti reikia labai po mažai. Augimo laikotarpiu kaktusams reikia daug šviesos.

Juka priežiūra laistymas

Suraskite jukai namuose saulėtą vietą. Jei pastebite, kad jukos lapai įgauna šviesiai žalią spalvą ir pasidaro liauni, kamienas ištįsta, žinokite, kad augalui trūksta šviesos. Vasarą laistykite 3-4 kartus per savaitę, anksti rytą ir vakare. Pavasarį ir rudenį juką purkškite vandeniu. Vasarą galite išnešti į sodą, terasą ar balkoną, tik palaipsniui įpratinkite prie temperatūros pasikeitimo.

Sanpaulijų Dauginimas

Sanpaulijas paprasčiau dauginti lapeliais. Pavasari nuskinti, jie gyvybingesni nei skinti rudenj. Per metus nuo motininio augalo jų galima nulaužti 5-6 kartus. Po to motininį augalą išmeskite. Lapelio kotelį nupjaukite įstrižai ir merkite į stiklainėlį su destiliuotu vandeniu ar ištirpintu ledu.

Jį patogu uždengti popieriumi su skylute. Pro skylutę įkiškite kotelį į vandenį – pats lapelis nepasvirs ir nesušlaps. Galima nuskintus sanpaulijų lapelius sodinti į sterilią žemę arba perlitą. Tada nakčiai apdenkite stiklainiu ar polietileno plėvele. Taip paruoštus sanpaulijų lapelius laikykite šviesioje, šiltoje vietoje, kol pasirodys šaknelės ir daigeliai. Augalus, užaugusius iki 5-6 cm skersmens, atskirkite nuo motininio lapelio ir po vieną susodinkite į vazonėlius.

Sodininko darbai balandžio mėnesį

Balandžio mėnesį, jei to dar nepadarėte anksčiau, papildomai patręškite visus vaismedžius. Nepatartina berti trąšų arti vaismedžio kamieno. Mineralinių trąšų mišinys beriamas vainiko šakų pakraščio ribose ir už jų. Trąšos negiliai kauptuku įmaišomos į dirvą, po to palaistomą, kad greičiau pasiektų augalo šaknis.

Juoduosius serbentus labai puola serbentinė erkutė. Prieš pumpurų brinkimą peržiūrėkite serbentų krūmus. Jeigu pastebėjote nenormalius, į lino galvutę panašius pumpurus, tai ir yra serbentinės erkutės pakenkti pumpurai. Jei tokių pumpurų nedaug, jos atidžiai nuskabykite, jei užpulta visa šaka – ją išpjaukite ir sudeginkite. Jeigu apimtas visas krūmas, šakas nupjaukite ligi pat žemės. Naujai atžėlę šakos bus sveikos.

Nugrėbkite perdžiūvusius ir žiemą sunykusius braškių lapus. Nebijokite, kad truputį padraskysite augalus. Tai jiems bus naudinga. Braškynus tręškite tik tada, jeigu jie praeitais metais buvo silpni arba blogai žiemojo

Žydinčių vaismedžių negalima purkšti insekticidais. Kad neišnuodytumėte bičių, kurios perneša žiedadulkes nuo vieno vaismedžio ant kito, apdulkindamos juos. Jei neišvengiamai būtina – darykite tai tik anksti rytą ar vėlai vakare.

Daržininko darbai balandžio mėnesį

Šiltnamiai. Saulėtomis dienomis vėdinkite stiklu ir polietilenine plėvele dengtus šiltnamius. Šiltnamius reikia vėdinti, jei juose auginamos gūžinės salotos ir ropiniai kopūstai. Be to, augantiems daigams reikia daugiau drėgmės. Ropiniai ir žiediniai kopūstai laistomi kas antrą dieną.
Agurkai. Norint gauti gerą agurkų derlių, būtina laikytis šiltnamiuose auginamų agurkų agrotechnikos reikalavimų. Pirmiausia gerai paruošiama dirva. Šiltnaminiams agurkams tinka šilta, gerai vandenį sugerianti dirva. Tokią dirvą galite paruošti, pridėję į ją mėšlo ar kitų organinių medžiagų: lapų, šiaudų atliekų ir kt.

Bulvės. Jeigu kovo mėnesį nespėjote paruošti daiginti ankstyvųjų bulvių, tai dabar jas daiginkite greitesniu būdu. Jas susluoksniuokite dėžėse su durpėmis, pjuvenomis arba kompostu, palaistykite kambario temperatūros vandeniu ir laikykite ne žemesnėje kaip 12-15 laipsnių C temperatūroje – sudygs per 15-20 dienų. Surūšiuokite visas bulves, laikomas rūsiuose arba kaupuose. Jeigu bulvės buvo laikomos geroje, vėsioje patalpoje ir visai nesudygo, tai vistiek gumbus reikia pravėdinti, supilant juos plonesnių sluoksniu.

Ruošiantis sėjai. Rudenį suartą dirvą perkaskite 2-3 cm sekliau, kad į paviršių neiškiltų piktžolių sėklos, jei iš rudens dirvos nebuvote įdirbę, tai dabar iškratykite į 10 m2 plotą apie 50 kg perpuvusio mėšlo ir suarkite arba sukaskite 22-25 cm gyliu. Išrinkite daugiamečių piktžolių šaknis.

Morkos. Joms tinka šiltos, lengvos, humusingos dirvos. Morkų neauginkite po morkų arba salierų. Sėkite į lysves, palikdami 20 cm tarpus tarp eilučių. 1 m2 užsėti reikia 0,5 g sėklų. Sėkite 0,5-1,0 cm gyliu. Kol dirva neįšilusi, morkos gali sudygti tik po 4 savaičių.
Ridikėliai. Sėkite iškart atšilus orams ir dirvai ap-džiūvus. Nesekite ridikėlių per tankiai. Sėkite eilutėmis, palikdami tarp jų 10 cm tarpus. Eilutėje tarp sėklų palikite 3 cm tarpus. Tankiau pasėtus ridikėlius reikės retinti.

Burokėliai. Valgomieji burokėliai nėra reiklūs nei dirvai, nei klimatui. Jie nepakenčia šviežiu mėšlu tręštos dirvos ir geriausiai augą neutralios reakcijos dirvose. Rūgščią dirvą pavasarį galima dar pakalkinti. Netinkantis priešsėlis – špinatai, mangoldai taip pat patys valgomieji burokėliai.

Petražolės. Jas galite auginti ir mažiau saulėtoje vietoje. Dirva turi būti pakankamai apdžiūvusi ir įšilusi. Petražolės nemėgsta šviežiu mėšlu patręštų dirvų. Šių daržovių yra lapinių ir šakniavaisinių. Pastarosioms reikai giliai įdirbtos dirvos. Jų šaknys kasamos rudenį. Sėkite negiliai. Lapinėms petražolėms palikite 12-15 cm atstumus tarp eilučių, o šakniavaisinėms – 25 cm. Dygti pradeda po 3 savaičių.

Prieskoninių augalų sėjos ir sodinimo fenologinis kalendorius

• Ankstyvajam šalpusniui pražydus (IV.3-15), gluosniui pražydus (IV.11—23), sėjama: vaistinės agurklės, vaistinės gelsvės. Sodinama: vaistiniai kiečiai, peletrūnai.

• Paprastajai ievai sužaliavus (IV.25-V.8), kregždei atskridus (IV.24-V.9), sėjama: vaistiniai čiobreliai, darželiniai dašiai, blakinės kalendros. Sodinama: daugiamečiai dašiai, vaistiniai kiečiai (peletrūnai), vaistinės (citrininės) melisos (šakniastiebiais).

• Paprastajai ievai pražydus (V.6-18), vyšniai pražydus . ;(V.11-20), sėjama: anyžinės ažiažolės, kmynai, didžiosios nasturtės. Sodinama: vaistinės melisos, vaistinės gelsvės, pipirmėtės, mėtos, paprastieji raudonėliai, vaistiniai šalavijai.

• Paprastajai alyvai pražydus (V.17-29), sodinama: kvapieji bazilikai, kvapieji mairūnai, vaistiniai kiečiai, citrininės katžolės.

Ankstyvajam šalpusniui pražydus (IV.3-15), gandrui atskridus (IV.1-13), sėjama: morkos’vasaros – rudens vartojimui), burokėliai, pastarnokai, pipirinės ropės, ridikai (vasaros vartojimui), ridikėliai, špinatai salotos, daugiamečiai svogūnai, daržo žirniai. Sodinama: krienai, rabarbarai, šparagai, pastarnokų pasodai, petražolių pasodai, porų pasodai.
• Paprastajai ievai sužaliavus, gegutei sukukavus (IV.25-V.8), sėjama: geltekles, petražolės, pipirinės, pupos,
ij salotos, svogūnai, špinatai, Pekino kopūstai, žiediniai kopūstai. Sodinama: (daigai) ankstyvųjų gūžinių kopūstų,
.žiedinių kopūstų, porų salotų, svogūnų sėjinukai ir daigai, salierų; (pasodai) burokėlių, griežčių, kopūstų, morkų, ridikų, ridikėlių, ropių, salierų.
• Paprastajai ievai pražydus (V.6-8), paprastajai vyšniai pražydus (V. 11-20), sėjama: burokėliai, morkos, ridikėliai, pipirinės, salotos, špinatai. Sodinama (daigai): vėlyvųjų gūžinių kopūstų, raudonųjų, briuselinių kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų, salierų.
• Paprastajai alyvai pražydus (V. 17-29), sėjama: agurkai, aguročiai – cukinijos, moliūgai, patisonai, pupelės, ankstyvieji kopūstai pasodams, žiediniai, ropiniai kopūstai ir brokoliai rudenj vartoti. Sodinama (daigai):
‘ vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo gūžinių kopūstų, žiedinių kopūstų, griežčių, pomidorų apsaugotoje vietoje, dumplainiai.

Gėlininko darbai balandžio mėnesį

Dirvą gazonams reikia ruošti iš anksto. Ji gerinama humusu ir mineralinėmis trąšomis. Ant sukastos iš rudens dirvos balandžio mėnesj paskleidžiama persijota komposto žemė, j kurią įmaišoma 1-2 kg/m2 mineralinių trąšų mišinio. Komposto žemėje neturėtų būti piktžolių sėklų. Purentuvu žemė negiliai įterpiama į dirvą. Paskui supurenta dirva vėl suspaudžiama ir sugrėbstoma.
Žoles geriausia sėti antroje balandžio pusėje, jei nėra labai šalta, o dirva pakankamai pradžiūvusi. Kuo šiltesnė dirva, tuo greičiau sudygs žolių sėklos. Drėgnoje, šaltoje dirvoje jos ilgai nedygsta ir supūva. Todėl, jei dirva dar neįšilusi ir nepradžiūvusi, geriau sėjos kol kas nepradėti.
Suaugusių kardelių gumbasvogūniai į nuolatinė vietą sodinami balandžio mėnesį. Sodinti tinka tik sveiki gumbasvogūniai. Jie sodinami 10 cm gyliu, kad vėjas neišverstų stiebų. 1 m2 apsodinti reikia 50 gumbasvogūnių. Pasodinę kardelius, dirvą mulčiuokite durpėmis ar gerai perpuvusiu mėšlu. Tada nereikės taip dažnai laistyti ir purenti dirvą. Mulčiuota dirva gausiai paliejamą.
Jei dirva pakankamai atšilo, jurginų šakniagumbius galima sodinti į žemę jau antroje balandžio pusėje. Sodinti tinka tik sveikus kaklelius turintys šakniagumbiai.

Sodinant rododendrą reikia žinoti, kad jis nepakenčia sauso oro! Tai pavėsį mėgstantis augalas. Rododendrą auginant saulėtoje vietoje, vasarą, ypač karštomis dienomis, reikia reguliariai laistyti bei purkšti.
• Pats laikas persodinti įvairius dekoratyvinius medelius ir krūntteiais, daugiametes gėles. Šį mėnesį gerai prigyja buksmleižiai, puskiparisiai, rododendrai, tujos, kadagiai, pušelės, gebenės, kauleniai, sausmedžiai, raganės ir kt.
• Šį mėnesį rožes jau galima sodinti. Gerai prižiūrimos toje pačioje vietoje jos gali augti apie 10 metų, todėl joms reikia gerai paruošti dirvą, ji turi būti silpnai šarminės reakcijos, tada rožės mažiau sirgs grybelinėmis ligomis, greičiau sumedės jų ūgliai. Geriausiai rožės auga priemolio dirvoje. | sunkias molio dirvas pridedama rupaus smėlio, durpių, kompostinės žemės, galvijų mėšlo bei kalkių.
Rožėms sodinti žemė supurenama 50-60 cm gyliu, prieš tai į 1 m2 pridėjus 10-15 kg perpuvusio mėšlo, 20-30 g – superfosfato, 10-15 g – kalio druskos, 50-60 g – kaula-milčių. Gyvulių mėšlu reikia tręšti taip, kad jis nepatektų giliau kaip 25-30 cm. Prieš sodinant reikia išpjauti iki sveikos vietos visas pažeistas bei apgedusias šaknis bei šakas, silpnesnius krūmelius apgenėti, ant kiekvienos šakos paliekant po 2-3 stipresnius pumpurus. Plonos šakos visiškai išpjaunamos. Pasodintų rožių skiepijimo vieta turi būti 3 cm žemiau žemės paviršiaus.

Dažymas Augalais

Augalais siūlai buvo dažomi nuo senovės. Tik vėliau sintetiniai dažai išstūmė natūraliuosius. Tačiau augalinių dažų pamiršti nevertėtų, nes jais verpalus galima nudažyti švelniais pasteliniais atspalviais.

Pateikiame kai kuriuos receptus.

• Svogūnų lukštais dažomi lininiai ir vilnoniai siūlai. 1 kg siūlų reikia 200 g lukštų, 400 g beržo žievės ir 50 g alūno. Nudažys morkine spalva.

• Beržo žievė dažymui naudojama tik jauna. Dažomi lininiai ir vilnoniai siūlai. 1 kg siūlų reikia 2-3 kg sudžiovintos ir sutrupintos žievės. Dažai išverdami, siūlai virinami 1-1,5 vai. Nusidažys morkine spalva.

• Juodalksnio žievė tinka tik linų dažymui. Dažo rudai. Pridedama vario sulfato (mėlynojo akmenėlio).

• Gluosnio žieve dažoma vilna. Baltus siūlus dažo pilkai, pilkus – tamsiai pilkai. 1 kg vilnų reikia 3-4 kg susmulkintų ir išdžiovintų gluosnio vytelių ir žievės, 100 g vario sulfato.

Maisto medžiagos augalams

Daržovės maisto medžiagas iš dirvos pasisavina tiktai ištirpusias vandenyje. Kai jų pakanka, kad augalas galėtų normaliai augti ir vystytis, reikia ir optimalaus dirvos drėgnumo. Daržovėms būtini šie elementai: azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis, siera ir geležis. Tačiau, be šių svarbiausių, vadinamųjų makroelementų, kurių vienų kitu nepakeisi, būtini ir mikroelementai. Tai boras, cinkas, varis, molibdenas, jonas, arsenas.

Dažniausiai mūsų dirvose augalams stinga azoto. Kai trūkstą šio elemento, augalai nustoja augti, netenka natūralaus žalumo. Jei augalas vešlus, ryškiai žaliais lapais, azoto jam pakanka.
Fosforas skatina augalų brendimą ir vaisių mezgimą. Ypač svarbu, kad jo netrūktų sėkiojams, taip pat vaisinėms daržovėms. Stokojančių fosforo augalų lapų gyslos ir pakraščiai pasidaro melsvai violetinio atspalvio, nustoja augti antžeminės dalys ir šaknys. Ypač jautrūs fosforo trūkumui pomidorai.

Kalis dalyvauja organinės medžiagos sintezėje. Kai jo trūksta, augalų lapų pakraščiai ruduoja ir šiek tiek trupa, ant lapų atsiranda rudų dėmių, nevienodai noksta vaisiai. Dažniausiai kalio trūksta durpinėse dirvose, kur auginamos daržovės.
Nors kalcis yra priskiriamas prie pagrindinių augalų maisto elementų, tačiau juo dirvos kasmet netręšiamos. Nemažai kalcio į dirvą patenka su mineralinėmis trąšomis (superfosfatu ir kt.) bei mėšlu. Tiktai jo trūksta rūgščiose dirvose. Todėl jos kalkinamos. Kalkės gerina dirvos savybes.