Archive for January, 2011

Kambarinių gėlių priežiūra balandį

Balandis – tinkamiausias laikas persodinti daugumą kambarinių augalų. Jaunus augalus persodinkite kasmet, senesnius – kas 2-3 metai, o senus – dar rečiau. Pirmiausiai pasiruoškite žemių mišinio. Persodindami gėlę, viena ranka prilaikykite stiebą, kita apverskite vazoną su augalu ir atsargiai pastuksenkite j stalo kraštą. Gėlė sužemių gniužulu turi lengvai iškristi. Jei vazono dugne lieka prilipusios šlapios žemės su drėgmės kvapu – buvo blogas drenažas. Sodinkite geriau j kitą vazoną. Jo dugne padėkite švarią šukę, įberkite saujelę rupaus žvyro, saują žemių. Paskui "tupdykite" augalą. Berda-mi žemę aplink augalą, vazono pakraščius atsargiai apspauskite. Pasodinę – paliekite, žemių iki pat viršaus nepripilkite – palikite vietos vandeniui. Persodintus kambarinius augalus iš pradžių reikia laistyti saikingai, kad nesusirgtų augalo šaknys. Pasodinus pirmą kartą paliejamą gausiai, paskui žemė turi būti saikingai drėgna, tačiau visiškai jai išdžiūti taip pat negalima leisti.

Persodintus augalus kurj laiką laikykite atokiau nuo lango, kiek šiltesnėje vietoje. Galima apipurkšti. Kol prigis, netręškite.

Peržydėjusias kambarines azalijas ir kamelijas būtina ir toliau reguliariai laistyti ir tręšti. Visi nepersodinti kambariniai augalai balandžio mėnesj turi gauti jiems reikalingą maisto medžiagų kiekj.

Augalų apsauga nuo kenkėjų

Norint gauti gausų ir geros kokybės vaisių bei daržovių derlių, turime laiku apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų.

Pastaruoju metu vis didesni reikalavimai keliami žemės ūkyje išauginamai produkcijai, siekiant gauti ekologiškai švarų derlių. Turi būti sveikatai nekenksmingi maistui vartojami vaisiai, uogos, daržovės.

Taigi nuodingas medžiagas galima pakeisti insekticidiniais (vabzdžius žudančiais) augalais.

Augalų insekticidines savybes lemia juose esantys natūralūs junginiai: alkaloidai, glikozidai, saponinai, esteriai, eteriniai aliejai. Vabzdžiams labai toksiškas yra alkaloidas elatinas. Šio alkaloido kiekis augaluose vegetacijos metu kinta. Todėl visų insekticidinių augalų antžeminę dalį rekomenduojama nupjauti tada, kai ji yra sukaupusi daugiausia toksiškų medžiagų – žydėjimo pradžioje ar žydint.

Augalai į aplinką išskiria įvairių cheminių medžiagų vadinamų fitoncidais, ir jos veikia gyvus organizmus. Tai gerai pažįstami: kartusis kietis, smiltyninis šlamutis, paprastoji jonažolė, juodoji drignė, paprastoji kiaulpienė, vaistinė ramunėlė, paprastoji kraujažolė, didžioji varnalėša, paprastoji durnaropė ir kt. Šių insekticidinių savybių turi dauguma mūsų daržuose auginamų daržovių: česnakas, ankštinis pipiras, valgomasis krienas, pomidoras, valgomasis svogūnas ir kt.

Kaip naikinti amarus ir erkutes

Kraujažolės antpilas. 800 g sausos susmulkintos žolės užpilame emaliuotame inde verdančiu vandeniu, kad apsemtų, ir laikome 30-40 valandų. Po to pripilame vandens tiek, kad susidarytų 101 ir paliekame 2 paroms nusistovėti. Prieš purškiant nukošiame ir į kiekvieną 10 I antpilo dedame 40 g ūkiško muilo ir pripilame vandens iki 10 I. juo purškiame nuo amarų, blakučių, tripsų, voratinklinių erkučių, jaunus lapus graužiančių kenkėjų vikšrų.

• Pelynų antpilas. Imame pusę kibiro susmulkintos šviežios pelynų žolės arba 800 g džiovintos ir užpilame šaltu vandeniu taip, kad apsemtų. Paliekame 24 valandas, po to 30 min. viriname. Ataušus nukošiame, o prieš purškiant gautą antpilą atskiedžiame vandeniu du kartus. Purškiame nuo lapus graužiančiųjų kenkėjų du kartus kas 7 dienos.

Pavasarį soduose sėjami insekticidiniai augalai:

• Sėjame vaistinių ramunėlių, kurios žydi ištisą vasarą ir skleidžia malonų, pasižymintį dezinfekuojančiomis savybėmis kvapą ir į sodą privilioja naudingų vabzdžių.

• Medetkos ne tik gražiai žydi, bet atbaido voratinklines erkutes, apsaugo augalus nuo fuzariozės ir pašaknio ligų.

• Salia žemuogių ir flioksų tikslinga pasėti tagečių. Jų kvapas atbaido nematodus.

• Tarp serbentų sodiname česnakus. Jų kvapas atbaido serbentines pumpurų erkes.

Medetkų Gydomasis Poveikis

Medetkų nuoviru skalaujama gerklė, plaunamos žaizdos, gydomi lūpų išbėrimai. Beje, jis padeda apsiginti nuo blogo burnos kvapo.

Dantenų uždegimo profilaktikai: valgomąjį šaukštą medetkų žiedų užpilti stikline verdančio vandens, 40 min. šiltai įvyniojus palaukti, kol pritrauks, nukošti ir skalauti burną.
Medetkų žiedų arbata mažina kraujospūdį, gerina virškinimą, padeda nuo gimdos ir kiaušidžių uždegimo.

Verdant gydomąsias arbatas imama viena dalis medetkų žiedų ir keturios dalys vandens.
Nuo kepenų uždegimo: 40g džiovintų žiedų arba visą augalą užplikyti litru verdančio vandens. Gerti tris kartus per dieną

Nikstelėjus kelį padeda toks kompresas: pašildyti pusę litro pieno, jberti maždaug 10-15 džiovintų medetkų žiedų, 10 min. palikti, kad pritrauktų, nukošti. Paimti lininio audeklo skiautę, sumirkyti, nusunkti ir dėti ant sakaudamos vietos.

Stipraus medetkų nuoviro vonelės gydo suskeldėjusius tarpupirščius bei užkulnius.

Nuo alergijos: maždaug 10 g medetkų žiedų užpilama 2 stiklinėmis verdančio vandens ir užvirinama.

Paliekama 1-2 valandoms prisitraukti, nukošiama ir vartojama po valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną.

Sodininko darbai gegužės mėnesį

• Naujai pasodintus vaismedžius, kurie gegužės mėnesį dar nevegetuoja, dažnai galima išgelbėti. Svarbu, kad medžio šakos nebūtų nudžiūvusios. Pirmiausia tokius vaismedžius reikia iškasti. Tada dar kartą patrumpinti šaknis. Šakos taip pat trumpinamos vienu trečdaliu. Taip sutvarkytas augalas merkiamas 24 valandoms į vandenį. Po to vaismedis iš naujo sodinamas ir gausiai paliejamas. Antžeminė augalo dalis, kol medis prigyja, keletą kartų per dieną purškiama vandeniu.

• Kad pavasarį pasodinti vaismedžiai gerai prigytų ir augtų, juos reikia laistyti. Ypač daug drėgmės vaismedžiams reikia gegužės mėnesį, sausromečiu. Karštomis, sausomis dienomis medžių kamienus ir šakas patartina keletą kartų per dieną nupurkšti vandeniu.

• Gegužės mėnesį patikrinkite, ar po žiemos genėjimo ant vaismedžių neliko nudžiūvusių šakų ar ūglių. Ant negyvų šakų ar jų dalių laikosi ligos pradai, todėl net pačią mažiausią sausą šakos viršūnėlę reikia pašalinti.

Daržininko darbai gegužės mėnesį

Agurkai. Genimi šiltnamiuose auginami agurkai. Balandžio pabaigoje pasodintų agurkų pagrindinis stiebas per 3-4 savaites pasiekia virš eilės ištemptą vielą. Tada viršūnė nulenkiama, apsukama aplink ją ir pririšama. Ant pagrindinio stiebo formuojasi daug vadinamųjų stiebi-nių vaisių. Kad augalas geriau vystytųsi, stiebo apačioje (50-60 cm nuo dirvos paviršiaus) esančias užuomazgas reikia laiku pašalinti. Pasodinus agurkus šiltnamiai vėdinami minimaliai, jei temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai C.

Šiltnamiuose auginami agurkai labai reiklūs dirvos ir oro drėgnumui. Vandens poreikis priklauso nuo augalo vystymosi, taip pat nuo šviesos ir temperatūros sąlygų. Daugiausia drėgmės agurkai sunaudoja gegužės-liepos mėnesiais. Šiltu oru vieno augalo dienos vandens norma – 2-3 litrai. Geriausia lieti prieš pietus, kad iki vakaro augalai spėtų apdžiūti. Kai oro temperatūra labai aukšta, augalus reikia ne tik laistyti, bet ir purkšti, kad pakeltume santykinį oro drėgnumą.
Lauke auginami agurkai. Jų derlius pirmiausia priklauso nuo klimatinių ir dirvos sąlygų. Agurkai jautrūs ne tik šalčiui, bet ir vėjui. Tinkamiausia agurkams auginti humu-singą priesmėlio žemė su laidžių podirviu, kad prie šaknų patektų oras ir dirvos paviršiuje netelkšotų vanduo.

Kambarinių gėlių priežiūra

• Kad dėžėse ant palangių augalai turėtų pakankamai vietos augti, nereikia jų sodinti per tankiai. Per retai pasodinti augalai visą vasarą atrodys skurdžiai, o per tankiai labai išsistiebs ir taip pat nepuoš palangės.

• Saulėtoje vietoje pirmiausia tinka auginti pelargonijas "ir petunijas. Tik šiltoje saulėtoje vietoje šios gėlės
gausiai žydi. Petunijų negalima auginti perpučiamoje vietoje, nes vėjas išdraiko jų žiedus ir lapus.

• Po šalnų, kai vidutinė paros temperatūra apie 12 . laipsnių C, galima išnešti j lauką ar balkoną daugumą kambarinių gėlių. Joms parenkamas pavėsis po medžiais arba sudaromos priedangos nuo stiprių saulės spindulių. Gėles galima sodinti j lysves, išėmus iš vazonų, arba su vazonais įkasti į žemę.

•Tiesioginius saulės spindulius, išskyrus daugumą kak-I tusų, pakenčia tik kai kurie kambariniai augalai. Jei negalima augalų pernešti j kitą vietą, langus būtina pavėsinti.

• Vasarą hipeastrams (amariliams) reikia daug vandens, maisto medžiagų, šviesos. Gegužės mėnesj persodinti augalai jau pakankamai išaugino naujų šaknų. Žemei vazonuose niekada negalima leisti perdžiūti. Kartą per savaitę augalą būtina patręšti. Vasarą hipeastrui turi būti skirta pati šviesiausia vieta.

Deguonis augalams

Daržovės, kaip ir visi gyvi organizmai, kvėpuoja deguonimi. Jo turi būti pakankamai ir dirvoje, priešingu atveju augalas blogai auga, nesivysto šaknys ir jis negali pakankamai įsiurbti maisto medžiagų. Todėl labai svarbu per visą daržovių vegetaciją palaikyti purią ir neužmirkusią dirvą, kad prie šaknų patektų užtektinai oro. Kai kurios daržovės priaugina daug žaliosios masės, taigi jų šaknys intensyviai siurbia maisto medžiagas. Todėl daržovėms reikia energingiau ir dažniau purenti dirvą negu kad kitiems augalams, ypač po lietaus, kad nesusidarytų dirvos plutelė.

Be to, oras reikalingas ir augalo mitybai. Augalas savo žaliuoju paviršiumi pasisavina iš oro anglies dioksidą ir šviesoje kuria organinę medžiagą (vyksta fotosintezė). Ore anglies dioksido yra gana mažai, tik 0,03 %, o augalai jo vartoja daug. Daugiausia anglies dioksido išskiria dirvos mikroorganizmai. Kuo dirva turtingesnė organinių medžiagų, tuo gausiau iš jos išsiskiria anglies dioksido, tuo daugiau jo suvartoja augalai ir geriau dera. Daržovės intensyviai auga tada, kai ore jo koncentracija būna 0,1-0,2%. Didesnė koncentracija gali būti kenksminga. Lauke augančioms daržovėms, ypač saulėtą dieną, kai vyksta intensyvi asimiliacija, anglies dioksido paprastai nepakanka.

Kambarinių gėlių persodinimas

Tinkamiausias laikas – balandžio – gegužės mėn. Jaunus ir greitai augančius – kasmet, senesnius, sumedėjusius – kas 2-3 metai ar rečiau, bet persodinti būtina. Atrinkite augalus, kuriuos ruošiatės persodinti šį pavasarį.

Kokio dydžio vazonų jums reikės, spręskite pagal augalo išsivystymą.

Skirtingiems augalams galbūt reikia ir skirtingų žemės mišinių. Kokią žemę mėgsta Jūsų augintiniai, galite sužinoti iš specialių straipsnių ar knygų. Žemė augalams sodinti turi būti kambario temperatūros, drėgna (ne sausa ar šlapia). Reikės ir akmenų, žvyro ar vazono šukių drenažui.

Jei augalą persodinsite į seną vazoną, prieš tai jį išplaukite, o jei būtina – ir dezinfekuokite (kalio permanganato tirpalu). Molinius vazonus, prieš sodindami augalą, vieną dieną palaikykite vandenyje, kad sienelės prisigertų drėgmės.

Pasodintą augalą būtinai palaistykite arba, dar geriau, panardinkite vazoną į vandenį, kad visa žemė sudrėktų vienodai. Jei reikia, augalą nugenėkite, patrumpinkite labai atsikišusias, ilgas šakas, išretinkite tankiai suaugusias ir silpnas. Nupjautus ūglius galėsite įšaknydinti. Persodintų augalų kelias dienas nestatykite saulėtoje vietoje ar ant vėsios palangės. Tręšti pradėkite ne anksčiau kaip po mėnesio.

Paprastasis Čiobrelis

(Thymus serpyllum)
Augalo nuoviras palengvina atsikosėjimą sergant bronchitu bei plaučių uždegimu. Geriama po vieną
‘"valgomąjį šaukštą 4-6 kartus per dieną. Turi dezinfekuojančių savybių, todėl jo antpilu arba nuoviru skalaujama burna (sergant gleivinės uždegimu), o antpilo pavilgais gydomi pūliniai, žaizdos, opos, vokų uždegimai.
Nuo nemigos labai padeda puodelis čiobrelių arbatos: vieną arbatinj šaukštelį čiobrelių užplikyti verdančiu vandeniu, 8 min. palaukti, kol pritrauks, truputį pa-
saldinti medumi, galima įlašinti citrinos sulčių. Kartu puse litro verdančio vandens užplikyti 2 valgomuosius šaukštus čiobrelių, 15 min. palaikyti neuždengus, nu-košti. Šiuo antpilu prieš miegą nuprausti veidą.

Jei šąla rankų pirštai, nuolat jas mirkykite čiobrelių nuovire – jis skatina kraujotaką. Be to, reguliariai rankas masažuokite sausu šepečiu.

Veiksmingai naikina pleiskanas: keturis arbatinius šaukštelius džiovintų čiobrelių užpilti puse litro vandens, užvirti, 10 min. palaukti, kol pritrauks, nukošti. Sudrėkinti švariai išplautus ir nusausintus plaukus, lengvai pamasažuoti ir neskalavus palikti, kad išdžiūtų patys.