Archive for February, 2011

Globos suteikimas, globos skyrimas

Mano mamai dėl ligos nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Jai reikia nuolatinės priežiūros, todėl negaliu dirbti. Norėčiau būti paskirta globėja. Kur reikėtų dėl to kreiptis?

Dėl globos reikia kreiptis į mamos gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Galime paminėti, kokių dokumentų reikės, tačiau greičiausiai jums teks kreiptis į teisininką. Manau, pagal pajamas jums priklauso nemokama teisinė pagalba.Tokie teisininkai savo paslaugas paprastai teikia savivaldybėse, pasiteiraukite, kur konkrečiai.

Taigi teismui reikia pateikti: prašymą, mamos ir savo asmens tapatybės dokumentus, dokumentus, įrodančius mamos ligą ir jos būklę, medicinos pažymą apie jūsų fizinę bei protinę būklę, savo raštišką sutikimą, socialinės paramos skyriaus išvadą dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo.

Be to, tikriausiai žinote, kad artimi giminaičiai globėjo pareigas atlieka neatlygintinai; neįgalaus asmens slaugos laikas į stažą įskaitomas tik tiems asmenims, kurie buvo draudžiami pensijų draudimu valstybės lėšomis. Neįgaliojo slaugytojas turi kreiptis į teritorinį„Sodros" skyrių, kad būtų apdraustas valstybės lėšomis. To nepadarius, slaugos laikas į stažą nebus įskaitytas.

Rankų darbo muilas

Kuo ypatingas rankų darbo muilas?
Pastaraisiais metais vis didėja natūralesnių produktų paklausa, ir rankų darbo muilas – vienas iš jų. Ne paslaptis, kad daugelyje kosmetikos priemonių gausu priedų iš naftos produktų, tačiau gaminant rankų darbo muilą, be šarmo, turėtų būti naudojami tik natūralūs priedai.

Rankų darbo muilas gaminamas šaltuoju būdu, tad produkte lieka augalinio glicerolio, kuris dėl maitinamųjų savybių sumažina kitų odos priežiūros priemonių poreikį. Be to, į muilus būna įkomponuotos vaistažolės, apelsinų žievelės, sėklytės, kurios tarnauja kaip šveitiklis.

Tokie muiliukai sparčiai populiarėja ir Vakaruose, ir pas mus, madinga dovana tampa ir savo rankomis darytas muilas.

Gausus Prakaitavimas

Mano vyrui labai prakaituoja kojos, tai paveldima. Daug ką išbandėme, bet problema neišnyko. Gal patartumėte, kokių yra veiksmingesnių priemonių?

Gausus prakaitavimas – dažnas reiškinys, dažniau pasireiškiantis vyrams. Tai gali būti ir paveldėjimas, ir somatinių, neurologinių, hormoninių ligų arba imuniteto sutrikimo požymis, ypač jei kilo staiga, o nekamavo nuo jaunystės. Tad tai nėra tik kosmetinis defektas, ir pirmiausia patartina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Jei neras kitokių ligų, gydytojas jums išrašys ir antibakterinių, ir priešgrybelinių vaistų, nes prakaituojančios kojos – puiki terpė grybeliui veistis, ir tokiais atvejais vien kvapą naikinančių priemonių nepakanka. Paminėsime tik vieną priemonę, kurią daugelis mini geru žodžiu, bet jos galima gauti tik gaminančiose vaistinėse, kurias Lietuvoje galima ant pirštų suskaičiuoti –tai Teimurovo pasta.

Žinoma, šią bėdą turinčiam žmogui visą gyvenimą reikės daug dėmesio skirti savo kojoms -jei prie šios problemos dar prisideda ir prasti higienos įgūdžiai, tuomet jau katastrofa. Tad specialistai pataria avėti tik odinę, kiek didesnę nei reikia avalynę, mūvėti medvilnines kojines, dažnai jas keisti, kasdien šaltu vandeniu kruopščiai plautis kojas, turėti atskirą rankšluostį, kuo daugiau vaikščioti basomis.

Žinomi ir liaudiški būdai gausiam prakaitavimui mažinti: padės ąžuolo žievės, juodosios arbatos vonelės, kurias reikia atlikti porą kartų per savaitę po 15-30 minučių. Gausu ir specialių kosmetikos priemonių kojų prakaitavimui mažinti, jų sudėtyje dažniausiai būna arbatmedžio, mėtų ar alavijo.
Ekstremaliai prakaitavimo atvejais galima atlikti botulino injekcijas – to paties botulino, kuriuo lyginamos raukšlės. Prakaitavimo atveju preparatas veikia raumenis, kurie išstumia prakaitą iš prakaito liaukų. Panaudojus injekcijas, prakaitą išstumiančios liaukos mažiau susitraukinėja, todėl sumažėja išsiskiriančio prakaito kiekis.

Tačiau tai ekstremalu ir kainos požiūriu, nes atliekama tik privačiose gydyklose ši paslauga kainuoja 1 000-2 000 litų, o poveikis juntamas iki metų. Tačiau ir šios procedūros nedaromos aklai, pirmiau reikia išsitirti sveikatą.

Orkaitės ir maisto gaminimas

Vis labiau populiarėjant sveikai mitybai, kepimas keptuvėje su riebalais buvo visuotinai pasmerktas kaip itin nesveikas maisto gaminimo būdas.Tačiau kartais taip norisi ko nors kepto… Tad gal vertėtų atkreipti dėmesį į kepimą orkaitėje?

Labiausiai paplitęs maisto ruošimo būdas – kepimas augalinės ar gyvulinės kilmės riebaluose – paverčia maisto produktus beverčiais ar net kenksmingais. Kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje susidaro vėžį sukeliančių junginių, pakartotinai kaitinant – dar kenksmingesnių vadinamųjų transriebalų, be to, maistas prisigeria sočiųjų riebalų.

Po virimo garuose kepimas orkaitėje yra sveikiausias maisto gaminimo būdas. Vertinant, kuris maisto ruošimo būdas geriausias, turima omenyje ne tik tai, ar maistas netapo tukinantis ar kitaip kenksmingas, bet irtai, kokie būna naudojant vieną ar kitą maisto ruošimo būdą maistingųjų medžiagų nuostoliai.

Šiais laikais sveika mityba – ištisas mokslas; yra tiksliai apskaičiuota, kiek maistingųjų medžiagų prapuola verdant ar kepant vieną ar kitą produktą tam tikrą laiką. Vis dėlto, pasak eksperto, svarbiausia taisyklė, kurios privalu laikytis, – produktų nepervirti, neperdžiovinti, juo labiau neperkepti.

Pirkimas Internetu – Elektroninė Prekyba

Drauge su interneto populiarumu auga ir elektroninių parduotuvių patrauklumas. Juk jose gali apsilankyti kada panorėjęs ir nė kojos nekeldamas iš namų. Vilioja ir galimybė apsipirkti pigiau.

Svarbiausia – saugumas
Jeigu niekada nesate pirkę internetu, ko gero, pagrindinis pavojus, sulaikantis nuo šio žingsnio, – baimė netekti pinigų ir likti be prekės. Čia peršasi pirma ir viena iš pagrindinių taisyklių – pirkti reikia tik patikimose, gerai žinomose interneto parduotuvėse.
Lietuvos policija iš tiesų nuolat sulaukia skundų dėl apgavysčių, duomenų vagysčių. Pavyzdžiui, žinoma atvejų apie fiktyviai sukurtas elektronines parduotuves. Taip viliojami pinigai ir prekės nepristatomos. Vieną dieną parduotuvė paprasčiausiai išnyksta…

pirkimas internetuKad pirkti internetu iš Lietuvos parduotuvių būtų saugu ir patikima, buvo įkurta Lietuvos elektroninės prekybos asociacija. Ji padės įvesti tam tikrą tvarką iki šiol nereglamentuotoje elektroninės prekybos srityje. Laikui bėgant saugumą ir gerą interneto parduotuvės vardą liudys tam tikras pažymėjimas.
Iš užsienio

Kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, esančios parduotuvės ne tik turi daugiau patirties, bet ir yra gerokai didesnės nei lietuviškos – pirkėjui gali pasiūlyti beveik viską, ko jis įsigeidžia. Kaip pirkti čia? Pirmiausia jums reikės mokėjimo kortelės. Interneto platybėse mokėti galėsite tik kreditine arba specialia virtualia, skirta tik atsiskaitymams internete, kortele. Jos sąskaitoje galite laikyti tik tiek pinigų, kiek jums reikia operacijai atlikti.

Čėras–gėlė nuo piktųjų dvasių

Vokiečiai nuo seno per didžiąsias žiemos šventes vieni kitiems dovanoja puokštes ar vazonėlius su šiomis gėlėmis, anglai, norė-dami apsaugoti namus nuo piktųjų dvasių ir burtų, jas sodina prie namų slenksčio…

Lietuvoje baltažiedžiai čėrai pražysta kovo-balandžio mėnesiais, kai žemė dar būna padengta sniegu. Tačiau dirbtinai žiedus išskleiusių augalų vazonėlių gėlių ilonuose galima rasti ir žiemą, ruodžio mėnesį – būtinai panaudokite juos puošdamos namus Kalėdoms. Pavyzdžiui, galime sukurti originalų natiurmortą  su žvakėmis, žibintais, eglutės žaisliukais… Čėrai namuose gerai jausis ir ilgai džiugins įspūdingais žiedais, jeigu jiems rasite vėsesnę vietą, pavyzdžiui, ant palangės. Kai peržydės, jokiu būdu neišmeskite. Ir toliau laistykite, patręškite, o pavasarį, kai žemė įšils, pasodinkite į nuolatinę vietą lauke.
Kas tai per gėlės

Baltažiedžiai čėrai (Hellebo-s niger) priklauso vėdryninių anunculaceae) šeimai, natūrai auga Alpėse, Apeninuose, tų Karpatuose. Augalai – daugiamečiai, turi trumpus, išsišakojusius šakniastiebius ir tvirtus tamsiai žalios spalvos lapus, kurie pasirodo vasaros pradžioje ir išsilaiko per žiemą. Atsparūs nedideliam šalčiui. Užauga iki 20-30 cm aukščio, sukrauna baltus, iki 12 cm skersmens žiedus. Jų taurėlapiai laikosi netgi nokstant vaisiams, tiesa, pakeičia spalvą: iš pradžių prarausta, o paskui – pažaliuoja. Žinomos kelios šių čėrų veislės, kurios skiriasi žiedų spalva ir žydėjimo laiku.

Eglutės Vazonuose

Nukirstų eglučių gaila, nes po švenčių jas telieka išmesti.O pasodintas vazone galima pasodinti miške arba sodyboje ir netgi pasilaikyti kitiems metams. Tereikia sudaryti medeliams tinkamas sąlygas peržiemoti.

Jeigu turite galimybę, papuoštą eglutę laikykite vėsioje patalpoje. Geriau nestatykite jos arti radiatorių, židinio ar ant šildomų grindų, nes medelis pabus iš žiemos miego ir per anksti pradės leisti ūglius, sukraus pumpurus. Tada eglės negalėsite išnešti nei į balkoną, nei į terasą, nes bus neatspari šalčiui.

Po švenčių
■ Medelį kuo greičiau nupuoškite ir perkelkite į vėsią (tinkamiausia temperatūra – 0°C) patalpą, pavyzdžiui, verandą, įstiklintą balkoną, rūsį, garažą, sandėliuką. Jeigu kelias savaites kambaryje laikytą spygliuotį iškart išnešite į lauką, jis gali žūti.
■ Eglės, pasodintos dideliuose vazonuose, lengviau ištveria šaltį. Jeigu žiemą nespaudžia didesnis šaltukas, juos užtenka apvynioti storu vilnoniu audiniu, uždengti šiaudais arba eglišakėmis.
■ Deja, medeliai paprastai užauginami ar susodinami į gana mažus plastikinius indus, nes tokius paprasčiausiai lengviau parsinešti namo. Kad eglės šaknys žiemą juose neiššaltų, ją geriau palikite žiemoti vėsioje patalpoje arba prieš išnešdami į lauką gerai apšiltinkite iš šonų ir apačios. Pirmiausia vazoną su medeliu įdėkite į didelę medinę dėžę arba maišą (jį galite ir pačios pasiūti), tada į tarpus pridėkite šiltinamosios medžiagos: sausų lapų, mineralinės vatos, putplasčio, nereikalingų drabužių, suglamžytų laikraščių, pjuvenų ar šiaudų. Po dėže ar maišu dar pakiškite kelias medines arba putplasčio plokštes. Jeigu žiema labai šalta, stora medžiaga, popieriumi arba daržo plėvele uždenkite ir eglės šakas. Negalima eglės šakų dengti medžiagomis, kurios nepraleidžia oro, pavyzdžiui, polietilenu, nes pradės pūti.

Kaip išsirinkti vyną

Akys raibsta nuo vyno pasiūlos
Jei nesate vyno žinovė, tačiau mėgstate įvairių švenčių proga ar susitikusi su drauge pasimėgauti taure vyno, užsukus į prekybos centrą tikrai lengva pasimesti. Galbūt norėtųsi išmėginti naujo skonio vyną, tačiau ilgai svarsčiusi vis dėlto čiupote įprasto ir seniai pamėgto gėrimo butelį? Renkantis gali padėti kelios svarbios taisyklės. ■ Proga turi reikšmės. Jeigu norite išsirinkti vyno butelį savaitgalio pasisėdėjimui su draugais ar ketinate pasimėgauti taure gėrimo šeimos ratelyje, galite rinktis ir paprastesnį bei pigiau kainuojantį jauną vyną. Rimtesnei progai, pavyzdžiui, švenčiant jubiliejų, Kalėdoms ar laukiant ypatingų svečių, gėrimų lentynose pasidairykite kokybiškesnio vyno. ■

Kitas svarbus kriterijus -su kokiu maistu jį vartosite. Besimėgaujant taure vyno derėtų prisiminti, kad vynas yra maisto dalis, todėl jo tikrasis skonis atsiskleis tik derinant su užkandžiais ar tam tikrais patiekalais. Vyno žinovai siūlo pasikliauti viena taisykle: kuo lengvesnis maistas, tuo lengvesnis turėtų būti ir vynas, o prie solidžių ar sočių patiekalų derėtų derinti brandesnį ir brangiau kainuojantį vyną. Po valgio gali būti geriamas desertinis vynas.

Kosulys

Nė vienas vaikas neužauga nepažinęs kosulio. Tik vienus jis užklumpa dažniau, kitus – rečiau. 0 ir kosulys kosuliui nelygu. Pirmuosius trejus metus didžiausia grėsmė – peršalimo ligų komplikavimasis į plaučių uždegimą, o atšventus trečiąjį gimtadienį atsiranda kita grėsmė – mikoplazmos ir chlamidijos.

Kas tai per baubai?
Mikoplazmos ir chlamidijos -nei virusai, nei bakterijos. Tai tarpiniai organizmai tarp virusų (nes dauginasi ląstelėje lyg virusai) ir bakterijų. Būtent dėl šios priežasties jų paprasti antibakteriniai vaistai ir neveikia, nes nepatenka į ląsteles. Medikai mikoplaz-mas ir chlamidijas vadina atipiniais ligų sukėlėjais, o jų sukeltas ligas – atipinėmis infekcijomis, kurios reiškia netipiškas ir neįprastas ligas. Mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją sukelia Mycoplasma pneumoniae, o chlamidinę – Clamydia pneumoniae. Mažiesiems šie mikroorganizmai dažniausiai lemia kvėpavimo takų ligas: bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą, tracheitą, sinusitą, konjunktyvitą, ausų uždegimą, tonzilitą ar net meningitą. Dar prieš dešimtmetį mikoplazmos ir chlamidijos buvo reti ligų sukėlėjai, tačiau dabar jie nustatomi vis dažniau. Manoma, kad prie to gali būti prisidėję netgi antibiotikai, kurie jau daugelį metų dažnai vartojami kaip priemonė nuo tipinių ligų sukėlėjų ir puikiai su jais kovoja. Tačiau tai nereiškia, kad atipine infekcija dažniau sirgs dažnai antibiotikus varto-jantieji vaikai – tai daugiau lemia imuninės savybės.

Mikroorganizmų dalybos
Tiek mikoplazmos, tiek chlamidijos plinta oru lašeliniu būdu kaip paprasta virusinė ar bakterinė infekcija. Taigi jei namie ar darželyje yra bent vienas ilgai kosintis, veikiausiai netrukus pradės kosčioti ir aplinkiniai. Paprastai suserga imlesni infekcijai, silpnesni vaikai ir suaugusieji. Kartais mažieji, jau sirgę šių mikroorganizmų sukeltomis ligomis, po kurio laiko vėl jomis suserga. Tuo tarpu kiti vaikai nuo tų ligų stebuklingai išsisuka, nors reali galimybė užsikrėsti ir buvo. Susidūręs su atipiniu sukėlėju vaikas nebūtinai turi susirgti sunkia liga, reikalaujančia specifinio antibakterinio gydymo. Kaip ir su visais sukėlėjais, neretai pasitaiko atvejų, kai mažųjų imunitetas pats juos įveikia. Jokios mistikos čia nėra. Susirgimo tikimybė, kaip ir ligos sunkumas, priklauso nuo imuninės sistemos. Beje, atipinės infekcijos dažniau puola alergiškus vaikus, bet ir vėl koja kiša tas pats imunitetas – mat į alergiją linkusių mažylių jis tiesiog silpnesnis, o tai reiškia, kad ir vaikas imlesnis ligoms. Taigi vienintelė išeitis organizmą stiprinti tinkama mityba, dienos režimu, grūdinimu ir neturėti artimo kontakto su sergančiaisiais. Skiepų ar kitų priemonių, leidžiančių ligai užbėgti už akių, deja, nėra.

Sunkiausia – atpažinti
Dažniausiai sunerimstame, kai kosulys trunka kelias savaites ar net keletą mėnesių, tai su-stiprėdamas, tai vėl beišnykstantis, tačiau niekaip nesibaigiantis. Skirtingai nei bakterinės ar virusinės infekcijos, atipinės dažniausiai prasideda vangiai ir liga įsisiūbuoja pamažu. Dažniausia iš pradžių pradeda skaudėti gerklę, jis sloguoja, pakyla neaukšta temperatūra, o vėliau atsiranda bendras negalavimas, galvos ir raumenų skausmai. Iš pradžių kamuoja sausas labai varginantis kosulys (atrodo, tarsi kažkas plunksnele dirgintų gerklę), o po maždaug savaitės gali

atsirasti tąsių, sunkiai atkosimų skreplių. Būdingiausias atipinių infekcijų sukėlėjų simptomas – priepuolinis kosulys iki vėmimo, dažniausia naktį, nors gali kilti ir dieną. Dažniausia temperatūra aukšta nebūna. Ar tikrai nuolat kos-čioti verčia mikoplazmos ar chlamidijos (abiejų tiek simptomai, tiek gydymas praktiškai nesiskiria, todėl ir kalbama apie abi kartu), sužinoti galima tik atlikus tyrimą. Deja, tai nėra įprastas kraujo tyrimas, galintis parodyti, kokios kilmės – bakterinės ar virusinės – yra infekcija. Atlikus bendrą kraujo tyrimą, jis nieko bloga gali ir nerodyti. Todėl atliekamas specialus serologinis kraujo tyrimas, rodantis, ar sergančiojo organizme apsigyveno miko-piazmcs ir chlamidijos. Tiesa, už šį tyrimą teks susimokėti, nes Ligonių kasos jo nekompensuoja. Na. nebent šis tyrimas bus atliekamas gulint ligoninėje. Serologiniams tyrimams imamas nosiaryklės arba bronchų sekreto tepinėlis. Tačiau šis imunofluorescencijos metodas gana netikslus ir pasenęs.

Tiriamas infekcijos aktyvumas
Tiksliausia diagnozė būtų nustačius porinius serumų antikūnų titrus, kai kraujyje tiriami specifiniai chlamidijų ir mikoplazmų antikūnų IgG ir IgM kiekiai. Tyrimai po 2-3 savaičių kartojami ir lyginami, kur link skaičiai krypsta -taip nustatomas ligos aktyvumas, o kai kraujas imamas du kartus kas tris savaites, nustatomas titrų auginimas. Tai pats tiksliausias tyrimas, tačiau paprastai neatliekamas, nes rezultatai gaunami tik per mėnesį. Dažniausia tai jau neaktualu, nes gydymą reikia skirti susirgus, o ne po mėnesio. Paprastai Lietuvoje atliekamas vienas tyrimas ir iš jo sprendžiama apie infekcijos aktyvumą. Tyrimai nedaromi ir kai liga ne itin sunki, mat rezultatai nėra 100 proc. tikslūs, o kai jie gaunami po savaitės, tai dar sunkiau skirti gydymo kursą. Įgudęs gydytojas atipinę infekciją dažniausia atskiria ir iš klinikinių požymių bei bendro kraujo tyrimo.

Puslelinės gydymas

Virusinés ligos gali subjauroti ir odą. Viena jų –pūslelinė. Paprastąją pūslelinę sukelia herpes simplex virusas. Tai užkrečiama virusinė odos ir gleivinių liga, pasireiškianti pūslelių pavidalo odos pažeidimu. Paprastąja pūsleline serga ir suaugusieji, ir vaikai, ir net naujagimiai. Užsikrečiama tiesiogiai nuo kito žmogaus, pavyzdžiui, bučiuojantis, lytiškai santykiaujant, taip pat gimstant. Laikoma, kad dauguma žmonių (vienų autorių duomenimis 60 proc., kitų – net 90 proc.) yra viruso nešiotojai.

Kartą užsikrėtus viruso atsikratyti nepavyks, mat infekcija stuburo smegenų ganglijuose tūnos visą gyvenimą. Ir nors užsikrėtusiojo organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš virusus, virusas iš organizmo nepasišalina. Herpes simplex viruso infekcija gali pasireikšti keletu būdų. Tai pūslelinis gingivitas ir stomatitas, lūpų ir lyties organų paprastoji pūslelinė ir herpinė egzema. Ligai pasireikšti įtakos turi peršalimas, kita infekcija, nuolatinis odos ar gleivinės dirginimas, silpnas imunitetas. Kai paprastoji pūslelinė dėl tam tikrų organizmui nepalankių sąlygų išplinta, prasideda herpinė egzema (Eczema herpeticum).

Gydymą vidiniais antivirusiniais vaistais, nelygu ligos rūšis ir komplikacijos, skiria tik gydytojas, todėl rimtai sergant būtina kreiptis į medikus. Kol liga nejsišėlo, gelbėtis galima ir patiems. Vos pajutę pirmuosius bėrimo požymius, kol dar nesusidarė pūslelių, kelis kartus per dieną tepkite įtartiną vietą antivirusiniu tepalu. Lūpų pūslelinę galima mėginti gydyti ir melisų tinktūra. Lytinių organų pūslelinei tinka medetkų preparatai (geriausia – tepalai). Mat medetkose yra medžiagų, slopinančių pūslelinės virusų dauginimąsi. Be to, medetkos minkština odą ir slopina skausmą. Arbatmedžių aliejus naikina virusus ir stiprina imunitetą. Patartina ant vatos užlašinti 3-5 lašus arbatmedžio aliejaus ir atsargiai tepti pažeistas vietas.