Archive for April, 2011

Burnočiai

Burnotis mums geriau pažjstamas kaip dekoratyvinis sodų ir gėlynų augalas, žydintis raudonos spalvos ilgomis šluotelėmis svyrančiais žiedais. Yra ir kitų šio augalo rūšių, kurių lapai ir sėklos nuo seno vartojami virtuvėje. Vos už aguonos grūdą didesnės gelsvos spalvos burnočių sėklos labai maistingos ir lengvai virškinamos. Burnočių baltymai yra aukščiausios kokybės, o vienos svarbiausių aminorūgščių -lizino – juose yra net du ar tris kartus daugiau nei kitose grūdinėse kultūrose. Beje, saujoje burnočių kalcio daugiau nei stiklinėje pieno. Burnočių skonis panašus j riešutų. Sėklos valgomos virtos, skrudintos, spragintos, sumaltos j miltus. Iš jų verdamos košės, kepami jvairūs kepiniai, ruošiami desertai. Burnočių sėklomis gardinama ruginė duona. Vandenyje sėklos išverda per 20-30 min. Jų nereikia mirkyti. Burnočių sėklų košė valgoma sūdyta arba saldinta medumi, gardinama sviestu, razinomis ar kitais džiovintais vaisiais, tarkuotomis apelsinų ar citrinų žievelėmis, cinamonu.

Saldi burnočių košė
• 400 ml neriebios grietinėlės, • 100 g burnočių sėklų,
• 2 šaukštai cukraus, •saujelė razinų, •šaukštelis tarkuotų apelsinų žievelių, •šaukštelis cinamono, •žiupsnelis druskos.
Razinas nuplaukite, užpilkite karštu vandeniu, palikite išbrinkti. Nedideliame puode užvirinkite grietinėlę, suberkite burnočių sėklas, virkite ant silpnos ugnies maždaug 5 min. Sudėkite nuvarvintas razinas, apelsinų žieveles ir cinamoną, šiek tiek pasū-dykite, suberkite cukrų. Virkite 10-15 min., kol sėklos sugers visą skystį, nukaiskite nuo ugnies ir palikite pastovėti. Sukrėskite košę į dubenėlį, apibarstykite cinamonu, uždėkite griežinėliais pjaustyto banano.

Vėjaraupiai

vejaraupiaiVėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, kurios dažniausi simptomai – karščiavimas, pūslelinis odos ir gleivinių bėrimas. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai. Maži kūdikiai serga retai, nes jų organizmą dar saugo iš mamos gautas imunitetas. Pavojingiausia šia liga užsikrėsti nėščiosioms. Susirgus nėštumo pradžioje – gresia persileidimas, o pabaigoje – liga gali užsikrėsti vaisius.
■ Pastabos
Vaikus nuo vėjaraupių gydytojai rekomenduoja skiepyti su tymų, raudonukės, epiderminio parotito vakcina. Ši vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėnesių ir vyresniems, jei dar nesirgo.
Simptomai
Iš pradžių jaučiamas bendras negalavimas, vaikas tampa neramus, irzlus. Pakyla temperatūra (iki 37,5-38,5 laipsnių). Paskui išberia, iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, tada susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant, užsideda šašas. Išbertas vietas niežti. Jei prisideda bakterinė infekcija ir bėrimas supūliuoja, gali likti randų.
Kaip gydyti
Specialių vaistų nuo vėjaraupių nėra. Gali būti skiriami tik mažinantys karščiavimą ar pan. Bėrimus reikėtų dezinfekuoti specialiu skysčiu. Tik ne briliantinės žalumos tirpalu – jis sausina odą ir didina niežulį. Jei išberta burnos gleivinė, burną, ypač pavalgius, patartina skalauti ramunėlių nuoviru. Jei vaikutis mažas, kad kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti nagučius. Kuo dažniau plaukite rankytes. Nedėkite ant išbertų vietų kompresų, drėgmė po kompresais didina bėrimą ir trukdo gyti opelėms.

Laringitas

Tai virusinis gerklų uždegimas, kurio metu paburksta gleivinė po balso stygomis. Kadangi mažų vaikų kvėpavimo takai gerokai siauresni už suaugusiųjų, laringitas yra gana pavojinga liga. Dėl jo gali kilti kvėpavimo problemų.

Pastabos
Laringitas dažniausiai kamuoja ir yra pavojingiausias mažiems (3 mėne-sių-4 metų) vaikams. Jei gleivinė paburksta labai smarkiai, mažylis gali netgi pradėti dusti. Taigi būkite budri -jei vaikutį pradeda dusinti, būtina skubiai kreiptis į medikus.

Simptomai
Vaikas užkimšta, kartais netgi gali prarasti balsą.
Vargina sausas, lojantis kosulys, garsus švilpiantis kvėpavimas.
Mažyliui skauda gerklę, vargina neaukšta temperatūra.

Kaip gydyti
Būtinai drėkinkite patalpas. Kai mažylį užklumpa kosulio priepuolis, prileiskite į vonią karšto vandens ir pabūkite ten su vaiku. Stenkitės, kad mažylis būtų kuo ramesnis, garsiai nekalbėtų, pati kalbėkite su juo pašnibždomis. Duokite gerti kuo daugiau šiltos arbatos. Ypač tinka uždegimą slopinančių žolelių, kaip antai ramunėlių. Dėl vaistinių arbatų, žinoma, reikėtų pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Jei kosulys ypač įkyrus, gydytojas paprastai skiria vaistų.

Tridienė karštinė

Tridienė karštinė, dar vadinama egzantema, yra labai užkrečiama, bet nepavojinga virusinė infekcija. Beveik visų naujagimių kraujyje yra iš mamos gautų antikūnų, saugančių nuo tridienės karštinės viruso, todėl visai maži kūdikiai šia liga neserga. Antrąjį pusmetį šis imunitetas pradeda nykti, todėl tridiene karštine dažniausiai suserga 6-36 mėnesių mažyliai.
■ Pastabos
Nustatyta, jog tridienė karštinė paprastai plinta lašeliniu būdu ir per nešvarias rankas.
■ Simptomai
Netikėtai pakyla labai aukšta temperatūra (kartais net iki 40 laipsnių karščio), kuri taip pat netikėtai maždaug po trijų-keturių dienų atslūgsta.
Nukritus temperatūrai, vaiko kūną išberia raudonomis dėmelėmis (panašiomis į tymų ar raudonukės).
■ Kaip gydyti
Tridienei karštinei gydyti nereikia jokių specialių vaistų, nebent – malšinančių karštį, jei mažylį kamuoja labai aukšta temperatūra.

Skiepai

Seniau tokios ligos kaip kiaulytė, skarlatina, kokliušas ar poliomielitas mažyliams sukeldavo įvairių sunkių komplikacijų. Šiuolaikinė medicina sako daugelį pavojingų ligų pažabojusi skiepais. Tiesa, natūralaus gyvenimo būdo šalininkai turi įvairių argumentų, kodėl nevertėtų skiepyti mažylių. Tačiau medikai perspėja, kad tai gali būti pavojinga. Be to, atsisakius skiepų, sunkiosios vaikystės ligos gali kartotis. Skiepyti ar ne – rinktis jums. Daugelis skiepų nuo vaikiškų ligų yra kompensuojami valstybės, t. y. nemokami. Kol kas nekompensuojama vėjaraupių vakcina. Ji yra gana brangi, tad tėvai turi patys apsispręsti – skiepyti nuo šios ligos savo mažylį ar ne. Optimalus vaikų skiepijimo laikas nuo vėjaraupių yra nuo 12 iki 18 mėnesių amžiaus. Galima skiepyti ir vėliau, jei vaikas dar nesirgo šia liga.

skiepaiNuo difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito mažyliai skiepijami nuo dviejų mėnesių amžiaus. Kiekvienai ligai yra numatytas laikas, kada reikėtų atnaujinti skiepus. Tarkim, kad vaikas įgytų imunitetą difterijai, kokliušui ir stabligei, išviso reikia skiepyti tris kartus – dviejų, keturių ir šešių mėnesių kūdikį. Po to – dar vienas skiepas, sulaukus aštuoniolikos mėnesių. Kad nesusimaišytumėte, kada reikia skiepyti vaiką, pravartu turėti skiepų kalendorių. Jame surašyta, kokio amžiaus vaiką reikia skiepyti viena ar kita vakcina. Tokį skiepų kalendorių paprastai duoda skiepijantys gydytojai.

Kūno Riebalų Matavimas

Svarstyklės, kurios išmatuoja kūno riebalų masę ir pan. Kokiu principu jos veikia. Ar nekenksminga jomis naudotis dažnai (neskleidžia pavojingų spindulių ir pan.)? Kas kiek laiko tikslinga matuoti kūno riebalų masę ir kaip atsikratyti riebalų nuo problemiškiausių kūno vietų, ypač pilvo.

Fat BoyKūno riebalų matuoklis leidžia namų sąlygomis tiksliai nustatyti kūno riebalų kiekį procentais ir kilogramais. Taip pat kūno masės indeksą ir kt. Net jeigu kūno svoris normalus, organizme gali būti paslėptų, vidaus organus supančių riebalų, kurie didina daugelio ligų riziką. Šios riebalų sankaupos daug pavojingesnės nei poodinės, paviršinės, kurios kaupiasi ant pilvo, šlaunų, rankų ir kt. Anot specialistų, riebalų kiekį ypač svarbu sekti turintiems antsvorio ar nutukusiems žmonėms, nes nutukimas didina cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių, sąnarių ir kitų ligų riziką. Per didelis svoris neretai būna ir nemigos, menstruacijų ciklo ar kvėpavimo sistemos sutrikimų priežastis.
Kūno riebalų matuoklis padeda lengviau nustatyti, ar dieta yra veiksminga, nes galite greitai sužinoti, kiek kūno riebalų sumažėjo jos laikantis, ar svoris didėja dėl tvirtėjančių raumenų (jeigu aktyviai sportuojate), ar dėl didėjančios riebalų masės (lengviau koreguoti valgiaraštį, taip pat fizinį krūvį ir pan.).

Tai visiškai neskausminga ir greita procedūra, trunkanti vos 7-10 sekundžių. Pavyzdžiui, OMRON kūno riebalų matuokliai veikia pagal bioelektrinės varžos metodą, kuris yra nepavojingas sveikatai.

Jeigu instrukcijoje rašoma, kad prietaisas veikia bioelektroninės varžos principu, vadinasi, srovės, kurios teka kūnu, yra labai silpnos ir visiškai nepavojingos (kūnu teka mikroamperai). Organizmas negauna jokios kenksmingos spindu-liuotės. Panašiu principu atliekami Folio metodo ir Vega testo tyrimai. Pertam tikrus energiškai aktyvius taškus, esančius paduose ir pirštuose, yra matuojama odos ir kūno atskirų zonų bioelektrinė varža. O speciali programa akimirksniu ištiria elektrinę varžą kūno audiniuose ir apskaičiuoja kūno audinių sudėtį, t. y. procentais ir kilogramais nurodo kūno riebalų, svorio parametrus ir kt. Kūno riebalų matuoklis yra nekenksmingas nei suaugusiesiems, nei vaikams.

Pajuodę paakiai vaikui (Ką daryti)

Mano sūnui šešiolika metų. Pastaruoju metu jo paakiai labai pajuodę. Jis miega normaliai (po 7-8 val.), sportuoja, gana ilgai būna lauke, išgeria nemažai skysčių, gerai maitinasi. Lyg ir nėra priežasčių. Gal tai kokios nors ligos simptomas? Kur reikėtų kreiptis, kokius tyrimus atlikti?

berniukasPajuodę paakiai vaikui – nebūtinai ligos simptomas. Tai gali būti genetiškai paveldima, ypač jei tokią odą aplink akis turi vienas iš tėvų ar senelių. Kartais pajuodę paakiai gali būti (bet nebūtinai) sutrikusios kepenų veiklos požymis. Jeigu jums tai kelia nerimą, patarčiau kreiptis į šeimos gydytoją. Vertėtų ištirti kraują, o prireikus ir vidaus organų veiklą. Jeigu pajuodę paakiai kelia psichologinį diskomfortą, yra maskuojamųjų kosmetikos priemonių (pasitarkite su kosmetologu).

Daigų Auginimas

Kopūstų daigai

Žiedinius ir ropinius kopūstus galima sodinti keletą kartų per sezoną. Ankstyvajam sodinimui jų daigai auginami šildomuosiuose šiltnamiuose. Sėjama kovo pradžioje. Vidutinio ankstyvumo kopūstai sėjami kovo pabaigoje į kasetes su paruoštu durpių mišiniu. Vėliau šių daržovių galite pasisėti kas dvi savaites. Paskui daigus pikuokite į plonasienius durpinius puodelius ar tiesiai Į lysves šiltnamyje, po priedangomis. Daigai pikuojami po 7-10 dienų. Vėlyvuosius kopūstus galite sėti tiesiai j dirvą lauke balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai – per 35-40 dienų. Sėklas sėkite 1 cm gylyje. Augindama kopūstų daigus šiltnamyje, nuolat jį vėdinkite. Tinkamai išauginti ir užgrūdinti kopūstų daigai turi būti sodriai žali, sveiki, neištįsę, su gerai išsivysčiusiomis šaknimis.

Darbai sode birželio mėnesį

Birželį didžiausias rūpestis – neleisti suvešėti piktžolėms. Anot specialistų, pagal tai, kokios želia, galima nustatyti dirvos būklę. Kalkėtą žemę mėgsta dilgėlės, žliūgės, notrelės, usnys, trikertės žvagi-nės ir pan.
Birželį nepamirškite pamulčiuoti žemės perpuvusiu mėšlu ar durpėmis. O jei neturite, tiks ir nupjauta vejos žolė. Tik prieš tai dirvą supurenkite. Šiltnamiuose reguliariai tręš-kite, laistykite agurkus ir palaikykite tinkamą temperatūrą. Ji turėtų neviršyti 32 laipsnių šilumos, o naktį nenukristi žemiau nei 16-18 laipsnių. Nepamirškite šiltnamių nuolat vėdinti, o per karščius vėsinti (uždengti, apipurkšti ir pan.). Nuolat genėkite, t. y. nuskinkite atžalų viršūnes – ant atžalos palikite po 1 ar 2 vaisius.
Iki birželio vidurio sėjami žiediniai irgūžiniai kopūstai, krūminės pupelės.

Žaliuosius žirnelius sėkite visą birželį – derliumi džiaugsitės visą vasarą. Tiesa, kuo vėliau pasėti, tuo mažiau uždera. Birželio antrojoje pusėje iki liepos pradžios sodinkite vėlyvuosius ropinius kopūstus. Esant karščiams, juos reikėtų dažniau palaistyti. Taip pat sėjami ir ridikai, ropės, krapai rudeniui, žieminiai svogūnai, rūgštynės (kitų metų derliui).

Jei norite išauginti kuo storesnes krienų šaknis, mėnesio pabaigoje juos atkaskite ir nupjaukite šonines šakneles. Nenuskabykite gausiai salierų lapų, nes tada išaugs silpnesni šakniagumtšiai. Jeigu birželį pasisėsite ridikų, jais mėgautis galėsite visą vasarą.

Sodo darbai gegužės mėnesį

Gegužę lauke sodinama ir sėjama dauguma daržovių. Prasidėjus tikrajam pavasariui, kai vidutinė paros temperatūra būna didesnė nei 5 laipsniai šilumos, sužaliavus ievoms (balandžio 25 d.-ge-gužės 8 d.), sužydėjus plukėms (balandžio 25 d.-gegužės 10 d.), pirmąsyk užkukavus gegutei (balandžio 25 d.-gegužės 6 d.), parskrldus kregždėms (balandžio 24 d.-gegužės 9 d.), sėjami ankstyvieji burokėliai, gelteklės, pupos, prieskoninės daržovės. Taip pat sodinami ropiniai kopūstai, brokoliai, porai, žiedinių kopūstų daigai, svogūnai, salierai, salotos, burokėlių, kopūstų, griežčių, morkų, salierų, ridikų ir ridikėlių pasodai.