AUGALŲ TRĄŠOS–Augalų tręšimas

Augalus būtina tręšti 3 rūšių trąšomis: azotinėmis, fosforo ir kalio. Fosforo ir kalio trąšomis dirvą patariama tręšti rudenį, o azotinėmis – prieš pat augalų sėją ir sodinimą. Dažniausiai vartojamos azotinės trąšos yra šios: amonio sulfatas, amonio salietra ir karbamidas (šlapalas).

* Amonio sulfate yra apie 20 proc. azoto. Amonio sulfatą galima laikyti ilgai, nes šios trąšos nepraranda savo savybių, tačiau, jei dirvą nuolat tręšite šiomis trąšomis, ji taps rūgštesnė, todėl neutralizuoti rūgščią dirvą patariama amonio sulfato ir kalkių mišiniu: 1 kg amonio sulfato reikia sumaišyti su 1,25 kg kalkių.

* Amonio salietroje yra 35 proc. azoto. Ji gerai tirpsta vandenyje, tačiau būtina atsargiai elgtis, nes gali sprogti. Amonio salietrą būtina laikyti sausoje patalpoje. Šios trąšos taip pat rūgština dirvą, todėl 1 kg amonio salietros patariama sumaišyti su 750 g kalkių.

* Daugiausiai azoto (apie 45 proc.) yra karbamide. Dirvą galima tręšti tiek sausomis karbamido trąšomis, tiek ir jo tirpalu. Jei augalus liesite karbamido tirpalu, tai 10 litrų vandens ištirpinkite 50 – 70 g karbamido ir šiuo kiekiu paliekite 10 m2 dirvos.

PELETRŪNAI

Peletrūnai – daugiamečiai, šalčiui atsparūs prieskoniniai augalai, kurių žaluma ima augti pavasarį, vos tik nutirpsta sniegas. Peletrūnai vienoje vietoje gerai auga 4-5 metus, o vėliau juos reikia persodinti. Antžeminė peletrūno dalis – 1,2 metro aukščio krūmas, išauginantis daugybę ūglių ir sausų lapų. Maistui vartojami jauni peletrūnų ūgliai ir lapai, skleidžiantys malonų aromatą ir pasižymintys aštriu bei gaivinančiu skoniu. Peletrūnai vartojami salotoms, įvairiems patiekalams skaninti, sūdyti agurkus ir pomidorus, ruošti marinatus. Peletrūnus reikia dauginti krūmų dalijimu, šakniniais ūgliais, auginiais, o žymiai rečiau – sėklomis. 1 m2 dirvožemio patariama pasodinti 5-6 peletrūnų auginius arba šaknų ūglius. Dirvą, kurioje auga peletrūnai, nuolat purenkite ir liekite. Jaunus peletrūnų ūglius ir lapus pjaukite antraisiais augimo metais, kai krūmeliai išaugs iki 25 – 30 cm aukščio. Nupjovę peletrūnų ūglius ir lapus, augalus patręškite, paliekite ir supurenkite dirvą.

AR VIJOKLINIAI AUGALAI GALI PAKENKTI NAMŲ FASADAMS?

Pasak specialistą, laipiojantys vijokliniai augalai yra naudingi namų fasadams, nes reguliuoja temperatūrą, saugo fasadus nuo žalingojo atmosferos poveikio, suteikia prieglobstį daugeliui naudingųjų vabzdžių, valo orą ir jį praturtina deguonimi.

Tiesa, nustatyta, kad kai kurie vijokliniai augalai, pavyzdžiui, triskiaučiai vynvyčiai ir gebenės lipi-kės, gali pakenkti fasadui. Vijokliniai augalai yra pavojingi ir tada, kai tinkuotose sienose yra plyšių, į kuriuos gali prasiskverbti antrinės vijoklinių augalų šaknelės ir pradėti leisti ūglius. Ypač pavojinga, kai namų fasadų sienos yra padengtos dispersiniu tinku, kuris yra neilgaamžis, netvirtas, todėl vijoklinių augalų šaknelės jį perauga.

Geriau, kai namų fasadų sienos yra padengtos silikatiniu sluoksniu, nes į tokią dangą antrinės vijoklinių augalų šaknelės jau negali prasiskverbti, todėl ir negali pakenkti namų fasadui.

Kaip alternatyvą laipiojantiems augalams, kurie patys įsikabina į sieną, galima auginti tokius vijoklinius augalus, kurių ūgliai driekiasi ne ant tinko, o ant specialių atramų, pavyzdžiui, įtemptų vielų, grotelių ar medžio konstrukcijų. Tarp tokių žinomiausių augalų yra: raganės, sausmedžiai, kininės visterijos

TRUMPI PATARIMAI POMIDORŲ AUGINTOJAMS

* Laiku nugnybkite šoninius pomidorų ūglius. Šoninius pomidorų ūglius patariama nugnybti kas 5-7 dienas.

Šoninius ūglius patariama nugnybti ryte, nes šiuo paros metu žaizdelės greičiau ir tvirčiau užgyja.
Jei nugnybsite šoninius pomidorų ūglius, sparčiau vystysis ir noks pomidorų vaisiai.

* Pomidorų vaisiai užaugs stambesni, jei dalį pomidorų žiedų ir žiedkočių nuskinsite.

* Pomidorai geriau užmegs vaisius, jei jų žydinčias šakeles ryte lengvai pakratysite.

* Praėjus 30 – 40 dienų po pomidorų daigų paso-dinimo, pradėkite skinti apatinius lapus.

Per savaitę laiko rytais nuskinkite 1 – 2 apatinius pomidorų lapus.

* Dirvoje liks daugiau drėgmės, jei dirvą apie pasodintus pomidorus mulčiuosite durpėmis, perpuvusiu mėšlu arba juoda polietileno plėvele.

BUROKĖLIŲ AUGINIMĄS

* Nustatyta, kad nėra vienas ir tas pats, kokiu burokėlių augimo metu šias daržoves reikia praretinti. Bandymais nustatyta, kad geriausias burokėlių derlius užauga, kai burokėlių daigai būna praretinti nesulaukus, kada užaugs pirmieji tikrieji lapeliai, o kada buvo užaugą tik pirmieji netikrieji lapeliai.
* Jei norite garantuotai užauginti kokybišką ir gausų burokėlių derlių, šias daržoves sėkite 2 kartus: pirmąjį kartą pirmajame gegužės mėnesio dešimtadienyje, o antrąjį kartą – gegužės mėnesio pabaigoje.
Atminkite, kad burokėlių derlius didžiąja dalimi priklauso nuo oro sąlygų, todėl kartais pirmuosius burokėlių daigus nušaldo vėlyvosios pavasario šalnos, todėl vėliau pasėti burokėliai užaugina gausesnį šakniavaisių derlių.
Be to, jei anksčiau pasėjus burokėlius atšąla orai, burokėliai gali anksti išleisti žiedstiebius, tačiau nesubrandinti šakniavaisių. Todėl ir šiuo atveju žymiai sėkmingesnė bus vėlyvesnė burokėlių sėja.

PETRAŽOLĖS

Petražolės yra vertingos savo aromatinėmis ir prieskoninėmis savybėmis.
Be to, petražolėse daug vitaminų A ir C.
Petražolių aliejus suteikia specifinį aromatą visoms šio augalo dalims.
Pavasarį petražoles patariama sėti gana anksti, nes šių daržovių sėklos sudygsta vos 2 -3 °C šilumoje, o jų daigai nenušąla ir 6 – 7 °C šaltyje.

Petražolių sėklas reikia sėti negiliai – vos 1-1,5 cm gylyje.
Jei petražoles sėsite pavasarį, į 1 m2 dirvožemio plotą suberkite 0,6 – 0,8 g sėklų, o jei rudenį, tokiame pat dirvos plote pasėkite 1 – 1,2 g petražolių sėklų. Per vasarą patariama 3-4 kartus supurenti dirvožemį, kuriame auga petražolės, 1-2 kartus patręšti ir 1 – 3 kartus palieti. Pirmąjį kartą dirvą supurenkite 4-6 cm, o kims kartus —10—15 cm gylyje.

Petražoles pradėkite tręšti, kai jos užaugins 2-3 tikruosius lapelius. Petražolės užaugins daugiau lapelių, jei jas patręšite azotinėmis trąšomis.
Pernelyg tankiai augančias petražoles patariama praretinti kas 3-5 cm.

Lapinės Salotinės Garstyčios

Lapinės salotinės garstyčios – vienmečiai, greitai užaugantys ir šalčiui atsparūs augalai. Lapinės salotinės garstyčios gerai auga įprastoje dirvoje, bet yra reiklios drėgmei. Jei šiems augalams trūksta drėgmės, jų lapai apkarsta, o skonis pablogėja.

Lapines salotines garstyčias patariama sėti anksti pavasarį arba rudenį – rugsėjo mėnesį. Garstyčias patariama sėti 1 cm gylyje, tarp eilių paliekant 10 -15 cm tarpus. 1 m2 dirvos patariama pasėti 1 g lapinių salotinių garstyčių sėklų.

Šias daržoves galima užauginti ir žiemą ant palangių. Kai lapinės garstyčios užaugina pirmuosius lapelius, jas patariama kas 4 – 5 cm praretinti ir patręšti azotinėmis trąšomis. 10 litrų vandens reikia ištirpinti 20 g azotinių trąšų. Augindami lapines garstyčias reguliariai purenkite dirvą ir ravėkite piktžoles. Maistui lapines garstyčias patariama skinti, kai jos užauga iki 5 – 10 cm aukščio.

Garstyčių žalumą reikia nukirpti žirklėmis arba visą augalą išrauti su šaknimis.

Biologinės Kriaušių Ypatybės

20 – 25 metų kriaušės išauga iki 6 – 8 metrų aukščio. Beje, kriaušės pražysta anksčiau nei obelys.

Pirmuosius vaisius užaugina 6-10 metų kriaušės. Tiesa, kai kurios kriaušių rūšys vaisius užaugina ir anksčiau.

Kriaušės dažniausiai dera kiekvienais metais. Pirmieji užauginti kriaušių vaisiai nebūna ypač skanūs ir minkšti, o metams bėgant, jų kokybė gerėja. Kriaušės, kaip ir obelys, pačios neapsidulkina.

Kriaušes apdulkina kitų rūšių kriaušės. Kriaušės yra reiklesnės šilumai nei obelys, todėl po šaltos žiemos kriaušės gali ir apšalti. Kriaušės yra mažiau atsparios dideliems šalčiams nei obelys. 35 – 38 °C šalčiai pražudo daugumos rūšių kriaušes. Geriausiai kriaušės auga velėninėje žemėje bei gilioje ir lengvoje priemolio žemėje.
TRUMPAI
Dirvos šalia šaltalankių negalima kasti, nes šių augalų šaknys yra negilios, o kai kada išlenda i dir-vos paviršių. Todėl š;ili;i šių augalų leiskite augti
velėnai

KODĖL SUDŽIŪVA AGURKŲ LAPAI?

Kartais agurkų lapai sudžiūva taip, kad atrodo tarsi nudeginti. Netrukus ant nudžiūvusių agurkų lapų atsiranda ir juodi taškeliai. Ką šiuo atveju daryti? Agurkų lapai gana dažnai sudžiūva todėl, kad juos pažeidė ypač pavojingi kenkėjai – voratinklinės erkutės. Voratinklinės erkutės ypač sparčiai dauginasi drėgnos ir aukštos oro temperatūros sąlygomis. Nuo voratinklinių erkučių patariama pabandyti apsisaugoti svogūnų lukštų antpilu: 200 g džiovintų svogūnų lukštų užpilkite 10 litrų šilto vandens, leiskite nusistovėti 5-6 dienas, tada antpilą nukoš-kite, jame ištirpinkite 40 g ūkiškojo muilo ir šiuo tirpalu nupurkškite augalus. Ypač svarbu šiuo antpilu nupurkšti apatinę lapų pusę, nes čia būna susikaupę daugiausiai voratinklinių erkučių.

Erkutės galite pabandyti naikinti ir kitomis priemonėmis: 1 stiklinę mėsmale sumaltų svogūnų tyrės užpilkite 10 litrų vandens, leiskite nusistovėti 24 valandas, nukoškite ir šiuo antpilu nupurkškite kenkėjų pažeistus augalus.

Kaip Naikinti Kolorado Vabalus?

* Pavasarį, kai bulvės jau pasodintos, o iki jų daigų pasirodymo teliko savaitė, svarbu sunaikinti peržiemojusius Kolorado vabalus.

Senus bulvių gumbus supjaustykite skiltelėmis arba puselėmis, jas suberkite į chlorofoso tirpalą, palaikykite 24 valandas. Vėliau masalą išmėtykite darže, o ypač tose vietose, kuriose augs bulvės.
Masalą geriausiai išmėtyti apniukusią dieną arba vakare – nakčiai, todėl, kad saulėje bulvių skiltelės greitai sudžiūva.

Bulvių daigai tokiu metu dar nebūna sudygę, todėl Kolorado vabalai noriai puola apnuodytas bulves ir žūva.

Lygiai taip pat Kolorado vabalus patariama naikinti ir rudenį, kai bulvės jau iškastos, o jų lapai -sudžiūvę.

* Verdančiu vandeniu perplaukite tuščias konservų dėžutes. Rankas ir skardines įtrinkite bulvių sultimis, o į jas pridėkite po 3 – 4 bulvių skilteles. Taip paruoštų konservų dėžučių 5 m2 ploto dirvos pastatykite po vieną. Dėžutes darže išdėliokite vidurdienį, o vakare jas kartu su Kolorado vabalais surinkite. Konservų dėžutes kaip masažą panaudokite 2-3 kartus, nekeisdami bulvių.