Archive for the 'Augalai' Category

Su Kenkėjais Kovojantys Augalai

Pasak specialistų, augalus kur kas mažiau pažeis kenkėjai, jei šalia pasodinsite vienas kitam padedančius augalus.

* Serenčius patariama sodinti šalia braškių ir pomidorų, nes juos taip apsaugosite nuo nematodų.

* Serenčiai rožes, tulpes ir kardelius apsaugos nuo įvairių ligų ir kenkėjų.

* Juoduogius šeivamedžius patariama sodinti šalia serbentų, agrastų ir obelų, nes šiuos augalus apsaugos nuo erkučių ugniukių ir vaisgraužių.

* Raudonuogius šeivamedžius patariama sodinti šalia obelų, nes obelis apsaugos nuo vaisgraužių, musių ir pelių.

* Vaistines medetkas patariama sėti šalia svogūnų kardelių bijūnų vaiskrūmių nes šiuos augalus jie apsaugos nuo nematodų fuzariozės, amarų aviečių muselių ir lapgraužių.

* Bulves patariama sodinti šalia pupelių ir kopūstų, nes šiuos augalus jie apsaugos nuo baltukų, kandžių amarų erkučių ir pelėdgraužių.

* Svogūnus patariama sodinti šalia morkų, nes šie augalai vienas kitą apsaugo nuo morkų ir svogūnų muselių.
* Nasturtas patariama sėti šalia kopūstų nes jos apsaugo daržoves nuo kopūstsparnių. Nasturtos bulves apsaugo nuo fitoftorozės, o bijūnus – nuo virusinių ir grybinių ligų.
* Paprastąsias bitkrėsles patariama sėti šalia obelų nes jos obelis apsaugo nuo įvairių kenkėjų.
* Ridikėlius patariama sėti šalia salotų, nes šie augalai vienas kitą apsaugo nuo įvairių kenkėjų.
* Ridikus patariama auginti šalia pomidorų ir agurkų nes šiuos augalus apsaugo nuo erkučių.
* Rugius patariama sėti šalia bulvių nes šias daržoves apsaugo nuo bulvinių nematodų. Be to, rudenį pasėti rugiai pagerina dirvos struktūrą.
* Ramunėles patariama sėti šalia špinatų, nes jos apsaugo šias daržoves nuo įvairių kenkėjų.
* Kvepiantįjį tabaką patariama auginti šalia kopūstų ir svogūnų, nes šias daržoves jis apsaugo nuo muselių.

* Salierus patariama auginti šalia kopūstų nes jie šias daržoves apsaugo nuo amarų ir baltukų.
* Pomidorus patariama sodinti šalia serbentų ir kopūstų, nes pomidorai šiuos augalus saugo nuo amarų, ugniukių ir lapgraužių.
* Krapus patariama sėti šalia kopūstų nes krapai juos apsaugo nuo blakučių.
* Baltąsias pupeles patariama auginti šalia bulvių, nes jos bulves apsaugo nuo Kolorado vabalų.
* Krienus patariama auginti šalia kopūstų, ropių ir griežčių, nes krienai apsaugo šias daržoves nuo šaknų puvinio.
* Ievas patariama auginti šalia bulvių nes ievos bulves apsaugo nuo fitoftorozės.
* Česnakus ir svogūnus patariama auginti šalia bulvių nes jie bulves apsaugo nuo puvinio.
* Česnakus patariama auginti šalia pomidorų nes jie česnakus apsaugos nuo fitoftorozės.
Česnakus taip pat patariama auginti šalia kopūstų ir ridikų, nes šias daržoves apsaugo nuo rau-donspalvių blakučių.

Augalų Lapai Ir Maistinių Medžiagų Trūkumas

Vien pasižiūrėjus į augalų lapus, galima pasakyti, kokių maistinių medžiagų augalams trūksta.
Azoto trūkumas
Jei augalams trūksta azoto, jų lapai pablykšta, pagelsta, susmulkėja ir anksti nukrenta.

Fosforo trūkumas
Jei augalams trūksta fosforo, jų lapai nusidažo tamsiai žalia arba žydra spalva su raudonu atspalviu. Po kurio laiko šie lapai ima džiūti ir juoduoti.

Kalio trūkumas
Jei augalams trūksta kalio, lapų kraštai pagelsta, paruduoja, susisuka žemyn ir susiraukšlėja.

Kalcio trūkumas
Jei augalams trūksta kalcio, pažeidžiamos augalų šaknys ir pumpurai, kurie po kurio laiko nunyksta.

Magnio trūkumas
Jei augalams trūksta magnio, jų lapai pagelsta, parausta arba nusidažo violetiniu atspalviu.

Geležies trūkumas
Jei augalams trūksta geležies, lapai nusidažo blyškiai žalia spalva.

Boro trūkumas
Jei augalams trūksta boro, nuvysta pumpurai, todėl augalai nepražysta, o lapai vėliau nukrenta.

Alyvos

Alyvos – vienos gražiausių dekoratyvinių krūmynų. Alyvos pražysta pavasarį beveik vienu metu su tulpėmis bei narcizais ir žydi gana ilgai. Visos alyvų rūšyus nėra įnoringos ir atsparios įvairioms klimatinėms negandoms. Alyvas galima auginti tiek po vieną, tiek ir grupėmis. Alyvos atsparios ir dideliems žiemos šalčiams. Kiek daugiau alyvų apšąla šaltomis žiemomis, jei praėjusi vasara buvo sausa, o augalas negavo pakankamai drėgmės ir žiemą pasitiko apsilpęs.

Žiemos šalčiai pakenkia alyvoms, jei ruduo buvo pernelyg ilgas ir šiltas, o jų miegantys pumpurai prieš žiemą buvo atgiję.

Ypač atsparios žiemos šalčiams yra alyvų šaknys, kurios neiššąla net ir besniegę bei šaltą žiemą. Mažiau atsparios žiemos šalčiams yra persodintos alyvos bei nespėję pakankamai gerai įsišaknyti alyvų sodinukai. Pavasario šalnos gali būti kamieno žievės įtrūkimo priežastimi. Ypač pavojingos pavasario šalnos jaunoms alyvoms bei pradėjusiems brinkti žiedynams. Jei alyvų žiedai jau išsiskleidė, tai jie nenušąla ir trumpalaikių šalnų metu.

Raugerškiai

Raugerškiai užaugina gausų uogų derlių.
Sodininkai augina visžalius ir lapus numetančius raugerškius, kurie užaugina juodas, raudonai melsvas uogas, kurios žydi pavieniais žiedais ir gausių žiedų žiedynais.
Visos raugerškių veislės gerai pakenčia genėjimą, todėl raugerškius galima auginti ir įvairaus aukščio gyvatvorėse.
Gražūs ir pavieniai raugerškių krūmai turi žemyn svyrančias šakas.
Daugumos raugerškių rūšių šakos yra spygliuotos.
Raugerškiai nėra reiklūs dirvožemiui, o taip pat ir atsparūs žiemos šalčiams, išimtis – visžaliai raugerškiai, kurie mėgsta saulėtą augimo vietą ir yra atsparūs karščiams.
Visos raugerškių rūšys yra geri medunešiai. Raugerškius galima dauginti sėklomis, vasariniais auginiais ir krūmo dalij imu.
Ligos ir kenkėjai raugerškius pažeidžia retai. Soduose dažniausiai auginamos 2 raugerškių rūšys: paprastasis raugerškis ir Tunbergo raugerškis.

Kaip Vandens Telkinį Apsaugoti Nuo Dumblių, O Žolės Veją Nuo Samanų?

Sode, ant namų sienų, laiptų, sodo takelių ar ant medžių kamienų gana dažnai galima pamatyti žalias apnašas. Šios sporinės apnašos, tai samanos ir dumbliai.

Jei šios sporos atsiranda ant medinių namo sienų po jomis kaupiasi medieną pūdanti drėgmė. Vandens telkiniuose atsiradę dumbliai tampa vandens žydėjimo priežastimi. Žydintis vanduo pasidaro žalias ir drumzlinas. Jei vandenyje pernelyg daug organinių medžiagų ir kalkių tai ten ima daugintis siūliniai vandens dumbliai.

Kad vandens telkiniuose nesidaugintų dumbliai, būtina stebėti vandens sudėtį. Vandens pH turėtų būti 7,5. Viename litre vandens nitratų turėtų būti ne daugiau kaip 40 mg, o fosfatų – 1 mg.

Samanos užauga pavėsyje augančioje žolės vejoje, rūgščioje dirvoje, kurioje trūksta maistinių medžiagų ar yra pernelyg daug drėgmės. Samanos taip pat auga ir kietoje suslėgtoje dirvoje. Lietingomis vasaromis žolės veją padengia juodos apnašos, kurias sudaro melsvai žalsvi dumbliai.

Apie Daržo Lysves

Darže lysves kasti patariama vien todėl, kad būtų lengviau laikytis augalų sėjomainos, užauginti gausesnį derlių bei apsaugoti daržoves nuo ligų ir kenkėjų.
Jei dirva sunki, šalta ir drėgna, tai augindami ankstyvąsias ir šilumą mėgstančias daržoves formuokite paaukštintas lysves, kuriose dirva yra šiltesnė ir puresnė.
Lysvės gali būti įvairaus pločio ir ilgio.
Pernelyg siauros ir aukštos lysvės, kurias skiria platūs ir gilūs takeliai, nėra racionalus daržo panaudojimas. Be to, šių lysvių kraštuose augantys augalai gauna mažiau drėgmės. Pernelyg plačią lysvę nėra patogu apdirbti, nes sunku pasiekti joje augančius augalus. Pasak specialistų, geriausias tarplysvių plotis – 30 cm. Ant tarplysvių patariama pripilti medžio pjuvenų, kurios pakankamai gerai išsilaiko per vasarą, o iki kitų metų pavasario – supūva.
Pagrindinio tako darže plotis turi būti ne platesnis nei 50 cm, kad juo būtų patogu pravežti vežimėlį. Pasak specialistų, neverta pagrindinio daržo tako barstyti skalda, nes joje gana greitai sudygsta piktžolės.

Augalų Ligų Gydymas Nevartojant Cheminių Medžiagų

Jei vaismedžius ir vaiskrūmius pažeidė miltligė, juos patariama nupurkšti įvairių augalų antpilais ir nuovirais.
* Jei miltligė pažeidė serbentų krūmus, jų ūglius suriškite, o augalus nupurkšite kefyro ir vandens (1 : 7) arba pieno ir vandens (1:9) mišiniu.
* Jei vaismedžius ir vaiskrūmius pažeidė miltligė, 600 – 700 g susmulkintų krapų užpilkite 10 litrų vandens, leiskite nusistovėti 24 valandas, nukoškite, tada šiuo antpilu nupurkškite augalus.
* Dirvą, kurioje auga miltligės pažeistas augalas, 0,5 m skersmeniu apibarstykite augalų pelenais, o vėliau augalus nupurkškite pelenų antpilu.
* Trečdalį kibiro tūrio pripildykite perpuvusiu šienu, užpilkite 3 litrais vandens, leiskite nusistovėti 3 dienas, nukoškite, (santykiu 1 : 3) praskieskite vandeniu, tada šiuo tirpalu nupurkškite augalus.
* Pavasarį ir vasarą augalus patariama nupurkšti garstyčių antpilu (3 valgomuosius šaukštus sausų garstyčių užpilkite 1 kibiru vandens). Augalus galima purkšti ir kitokiu garstyčių tirpalu: 1 kibire vandens ištirpinkite 3 valgomuosius šaukštus stalo garstyčių, šį tirpalą šiltoje vietoje palaikykite 12-20 valandų.

Amarų naikinimas

AITRIŲJŲ PIPIRŲ ANTPILAS
Aitriųjų pipirų antpilu patariama naikinti amarus, kandis, kopūstinių pelėdgraužių vikšrus ir kitas augalų kenkėjus. 1 kg šviežių arba 0,5 kg džiovintų aitriųjų pipirų vaisių užpilkite 10 litrų vandens, leiskite nusistovėti 2 paras, antpilą valandą laiko virkite ir leiskite dar 2 paras nusistovėti. Vėliau antpilą nukoškite ir jį laikykite tamsioje vėsioje patalpoje.

Prieš purškimą 0,5 litro šio antpilo praskieskite 9 litrais vandens, tirpale ištirpinkite 40 g ūkiškojo muilo ir juo nupurkškite kenkėjų pažeistus augalus. Pradėjus augti žaliesiems lapeliams, augalus purkškite silpnesniu aitriųjų pipirų antpilo tirpalu: 100 ml šio tirpalo praskieskite 10 litrų vandens.

Augalų Kenkėjai

Obelų pjūkleliai
Obelų pjūkleliai yra panašūs į lėtai skrendančias bites. Gelsvos pjūklelių lervos žiemoja 10 – 20 cm dirvos gylyje. Pjūkleliai ima skraidyti pavasarį, likus 3-5 dienoms iki ankstyvųjų obelų žydėjimo.
Pjūklelių patelės sudeda po 1 kiaušinėlį į obelų žiedus. Pjūklelio lervos vystosi tik jaunose obelų vaisių užuomazgose ir jomis minta. Iš pradžių jos išgraužia paviršinius kanalus obuoliuose, po jų odele, o vėliau pažeidžia obuolių sėklalizdžius ir centrinę vaisių dalį. Pažeisti pjūklelių obuoliai nukrenta. Birželio pabaigoje ar liepos pradžioje pjūklelių lervos iš nukritusių obuolių sulenda į dirvą ir ten lieka žiemoti.

Trumpai apie sėklas
Augalų sėklų negalima laikyti polietileno maišeliuose. Laikomas sėklas turi pasiekti oras. Atminkite, kad po kiekvienų laikymo metų sėklų daigumas
sumažėja.

Išimtis – moliūginiai augalai (agurkai, aguročiai, patisonai ir kt.), kurių daigumas po 3 laikymo metų
pagerėja.

Kaip sumažinti dirvos rūgštingumą

Norint sumažinti dirvos rūgštingumą, patariama vartoti gesintas kalkes, kalkių miltus, maltą kreidą, dolomito miltus ir medžio pelenus. Pirmiausiai reikia mažinti dirvos rūgštingumą, kuriame auginsite rūgštingumui jautrius augalus: kopūstus, svogūnus, šakniavaisius ir lapinius augalus.
Jei auginsite bulves, kalkių į dirvą neberkite, nes kalkės bulvėse mažina krakmolo kiekį, o taip pat skatina bulvių pažeidimą puviniu.
(Lentelę, kurioje parodyta kokiomis medžiagomis mažinti dirvos rūgštingumą, rasite balandžio 4 dienos lapelyje).
Kada sudygsta augalų sėklos?
* Agurkai sudygsta po 3 – 7 dienų;
* patisonai, aguročiai ir moliūgai – po 3 – 10 dienų;
* salotos po 4 – 10 dienų;
* kalafiorai po 3 – 8 dienų;
* gūžiniai kopūstai po 3 – 10 dienų;
* pomidorai po 6 – 10 dienų;
* pipirai po 7 – 15 dienų;
* baklažanai po 5 – 10 dienų;
* rabarbarai po 7 – 14 dienų.