ČESNAKU IR TULPIŲ PASĖLIŲ MULČIAVIMAS

Česnakų ir tulpių pasėlius geriausiai mulčiuoti nuo spalio pradžios iki spalio vidurio. Mulčiavimo medžiagos neleis dirvožemiui pernelyg greitai peršalti, jei česnakus ir tulpes pasodinsite vėlai, leisite galvutėms ir svogūnėliams įsišaknyti, kol dirvožemis neiššalo. Atminkite, kad česnakų galvutės ir tulpių svogūnėliai gerai peržiemos, jei bus užauginę gerai išsivysčiusias šaknis. Česnakų ir tulpių pasėlius geriausiai mulčiuoti durpėmis ir perpuvusiu mėšlu. Česnakų ir tulpių pasėlius galima mulčiuoti ir kompostu, bet tik tada, jei komposte nėra piktžolių sėklų.

* Tiesa, kai kurie sodininkai rudenį česnakų ir tulpių pasėlių nemulčiuoja, teigdami, jog sėkmingas šių augalų žiemojimas priklauso nuo sodinimo laiko.

Daržovių Laikymas Žiemą

KAIP PER ŽIEMĄ IŠLAIKYTI DARŽOVES?

Per žiemą patariama laikyti prinokusius baklažanus – violetinės spalvos ir be šviesių dėmių. Laikomų baklažanų vaisių minkštimas turi būti kietas, vaisiai mechaniškai nepažeisti, neapšalę ir neapipelėję. Jei baklažanų vaisių derlius nebuvo gausus, juos galite laikyti dėžėse, po vieną susuktus į popierių, pabarstytus medžio pelenais ar susmulkinta medžio anglimi.

* Ilgiau galima išlaikyti dar ne visai sunokusius ir nepernokusius pomidorus. Pomidorus patariama laikyti 10 -12 °C šilumos ir 80 – 85 proc. oro drėgnumo patalpose. Pomidorus sudėkite į popieriumi išklotas dėžes, perdenkite šiaudais ar smulkiomis medžio drožlėmis.

* Pomidorus ir agurkus galima laikyti kartu su krienais. Ant didelio stiklainio dugno sudėkite 200 g tarkuotų krienų, juos uždenkite skylėtu kartono lapu, ant kurio sudėkite pomidorus ir agurkus. Taip paruoštą stiklainį uždarykite dangteliu ir įdėkite į šaldytuvą. Stiklainyje švieži pomidorai ir agurkai gali išsilaikyti apie mėnesį laiko.

Daržovių Tręšimas Organinėmis Trąšomis

Saldžiųjų pipirų tręšimas
Norėdami patręšti saldžiuosius pipirus, 1 litrą karvių mėšlo praskieskite 10 litrų vandens iri m2 ploto dirvožemio patręškite 6 litrais šio tirpalo.

Ridikėlių tręšimas
Jei ridikėliai auga lėtai , o lapai pablykšta, šias daržoves būtina skubiai patręšti. 10 litrų vandens ištirpinkite 1 arbatinį šaukštelį karbamido ir 1 stiklinę karvių mėšlo. 5 litrų šio tirpalo pakaks patręšti 1 m2 dirvožemio.

Salotų tręšimas
Salotas patariama tręšti 1 kartą. Kibire vandens ištirpinkite 0,5 litro karvių mėšlo, 1 valgomąjį šaukštą natrio ir fosforo trąšų. 3 litrais šio tirpalo patariama patręšti 1 m2 dirvožemio.

Burokėlių tręšimas
Pirmąjį kartą burokėlius reikia patręšti, kai jie užaugina 3-4 lapelius. 1,5 stiklinės karvių mėšlo praskieskite 10 litrų vandens, ištirpinkite 1 valgomąjį šaukštą natrio ir fosforo trąšų bei 1 g boro rūgšties. Antrąjį kartą patręškite, kai brandina šakniavaisius.

Moliūgų tręšimas
Kai moliūgai užaugina 3-5 lapelius, juos patariama patręšti karvių ar paukščių mėšlo tirpalu.

Kaip Užauginti Gausesnį Daržovių Derlių?

Daržovių derlius didžia dalimi priklauso nuo to, kiek saulės apšviestas yra sklypas ir kiek saulės gauna jame augantys augalai, todėl sodindami daržoves atsižvelkite į tai, kiek jos yra nereiklios saulės šviesai.

Atminkite, kad ne visos daržovės mėgsta kaitrią saulės šviesą, o kai kurioms saulės spinduliai yra net mirtinai pavojingi. Ypač mažai šviesos reikia pupelėms ir kalafiorams.

Pavėsyje pakankamai gerai auga šparagai ir daugelis prieskoninių augalų, o pomidorams ir moliūgams saulės šviesos per dieną reikia ne mažiau kaip 8-10 valandų.
Morkoms ir burokėliams per dieną saulės šviesos pakanka 6-8 valandų, o lapinėms daržovėms gerai augti saulės šviesos per dieną pakanka ir 4 valandų.

Ridikėliai ir ropės gerai auga saulėtoje vietoje, tačiau tokias pat vietas mėgsta ir šių daržovių lapus graužiantys vikšrai, kurie gali sunaikinti net ir visą šių neįnoringų daržovių derlių.

Daržovių Ligos

Daugelio rūšių daržoves (agurkus, pomidorus, svogūnus, česnakus, pipirus ir kt.) pažeidžia netikroji miltligė.

Skirtingai nei tikroji miltligė, netikroji miltligė vystosi ne audinių išorėje, o jų viduje.
Kai daržoves pažeidžia netikroji miltligė, ant jų lapų atsiranda dėmės, puviniai, o ūgliai deformuojasi.

Netikrąją miltligę agurkams, svogūnams ir česnakams sukelia peronosporozės, o pomidorams – fi-toftorozės grybeliai, todėl ir šios ligos atitinkamai vadinamos peronosporozė ir fitoftorozė.

Pažeistų peronosporozės agurkų lapai pasidengia gelsvai žalsvomis dėmėmis, kurios po kurio laiko paruduoja, nudžiūva ir sutrupa.

Apatinėje ligos pažeistų lapų pusėje matosi pilkšvai violetinės dėmės.

Peronosporozė pirmiausiai pažeidžia svogūnų ir česnakų laiškų viršūnėles.

Jei peronosporozė pažeidžia pipirus, ant jų pasirodo blyškiai žalsvos dėmės, o ligos pažeisti lapai nuvysta ir nudžiūva.

Fitoftorozė rusvomis dėmėmis pažeidžia pomidorų lapus ir stiebus.

Sausomis vasaromis fitoftorozės pažeisti augalai greitai nudžiūva, o lietingomis – supūva.

Fitoftorozės pažeisti pomidorų vaisiai pajuoduoja, suminkštėja ir nėra tinkami vartojimui.

Pomidorus taip pat gana dažnai pažeidžia juodligė ir fuzariozinis nuvytimas.

Pagrindinis juodligės požymis – augalų šaknų kaklelio patamsėjimas.

Juodligė sparčiau vystosi, kai vasaromis pastebimas didelis oro temperatūrų svyravimas, o dirva pernelyg drėgna.

Fuzariozinis nuvytimas pažeidžia pomidorų šaknis; ant jų atsiranda rožinės ar balsvos apnašos. Tada pomidorai iš apačios ima gelsti, o vėliau ir nuvysta.

Rečiau Auginamos Daržovės

Griežčiai
Nors griežčiuose gausu vitamino C ir šios daržovės gerai išsilaiko per žiemą, tačiau mūsų respublikoje šios daržovės yra palyginti retai auginamos. Griežčius galima auginti pasėjus jų sėklas ar pasodinus daigus. Griežčių sėklas lauke patariama sėti balandžio mėnesio pradžioje, o 35 – 40 dienų daigus sodinti birželio mėnesio pradžioje. Jei griežčius sėsite ir sodinsite tokiu laiku, juos apsaugosite nuo daržinių blakučių.
Atminkite, kad suaugę griežčiai nesušąla ir 6 laipsnių šaltyje. Griežčių derlių patariama nuimti gruodžio mėnesio pradžioje.
Ropės
Ropes patariama sėti balandžio mėnesio pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje. Birželio mėnesį pasėtų ropučių nepažeidžia blakutės, o jų šakniavaisiai iki rudens suspėja susiformuoti ir subręsti.
Birželio mėnesį pasėtų ropių žievė yra plonesnė, o šakniavaisiai – saldesni. Tiesa, vėlyvosios ropės prasčiau laikosi per žiemą.
Vėlyvąsias ropes reikia iškasti rugsėjo mėnesio pabaigoje, iki rudens šalnų.

Kiek Daržovių Reikia Žmogui?

Pasak specialistų, kiekvienas suaugęs žmogus per dieną turi suvalgyti apie 400 g daržovių.
Per vienerius metus suaugęs žmogus turėtų suvalgyti 128 – 164 kg daržovių.
Per vienerius metus žmogus turėtų suvalgyti tiek šių rūšių daržovių:
* baltagūžių kopūstų – 32 – 50 kg;
* kalafiorų – 3 – 5 kg;
* arbūzinių kultūrų – 20 kg;
* pomidorų – 25 – 32 kg;
* morkų – 6 – 10 kg;
* agurkų – 10 – 13 kg;
* burokėlių – 5 – 10 kg;
* svogūnų – 6 – 10 kg;
* aguročių ir baklažanų – 2 – 5 kg;
* saldžiųjų pipirų – 1 – 3 kg;
* žaliųjų žirnelių – 5 – 8 kg;
* prieskoninių daržovių – 1 – 2 kg;
* kitų rūšių daržovių – 3 – 5 kg.

Daržovių Auginimas Ant Palangės

ANT PALANGIŲ AUGINAMA ANKSTYVŲJŲ DARŽOVIŲ ŽALUMA
Anksti pavasarį ant palangių ar įstiklintuose balkonuose laikomose sodinimo dėžutėse patariama pasėti daržovių žalumą. Žaliąsias daržoves patogu auginti 12 cm ilgio sodinimo dėžutėse. Dirva, kurioje auginsite žaliąsias daržoves, turi būti puri ir derlinga. Dirvai paruošti sumaišykite 1 kibirą perpuvusio mėšlo arba komposto, ketvirtadalį kibiro medžio pjuvenų, pusę kibiro rupaus smėlio ir 1 litrą medžio pelenų. Prieš sodindami svogūnus, juos 1 parą pamirkykite rožinės spalvos kalio permanganato tirpale, nupjaukite svogūnų galvučių viršūnėles, kad sparčiau augtų jų laiškai. Jei pavasarį sodinsite svogūnus galvutėms auginti, jų viršūnėlių nepjaukite. Jei iki sodinimo pradėjo augti svogūnų laiškai, jų pjauti taip pat nereikia. Svogūnų galvutes patariama pasodinti kas 1 cm, jas įkišant į žemę iki nupjautos viršūnėlės krašto.

1 savaitę dėžutę su svogūnais palaikykite šiltoje vietoje ir nuolat liekite šiltu vandeniu. Kai tik ims augti svogūnų laiškai, dėžutes su svogūnais pastatykite ant palangės.
Pirmuosius svogūnų laiškus galėsite skinti, praėjus 2 savaitėms po jų sodinimo.

Daržovių Auginimas

Salotos
Salotų negalima auginti dirvoje, kurioje prieš tai augo cikorijos.
Salotos gerai auga dirvoje, kurioje prieš tai augo ankstyvosios bulvės ar kopūstai.
Salierai
Salierų negalima auginti dirvoje, kurioje prieš tai augo morkos, pastarnokai, pankoliai, petražolės.
Salierai gerai auga dirvoje, kurioje prieš tai augo ankstyvosios bulvės ir kopūstai.
Moliūgai
Moliūgų negalima auginti dirvoje, kurioje prieš tai augo melionai, agurkai ar pipirai. Moliūgai gerai auga dirvoje, kurioje prieš tai augo kopūstai, šakniavaisiai, bulvės ir žaliosios daržovės.
Česnakai
Česnakai geriausiai auga dirvoje, kurioje prieš tai augo pomidorai ar agurkai.
Špinatai
Špinatų negalima auginti dirvoje, kurioje prieš tai augo moliūgai, burokėliai ir gelsvės. Špinatus patariama sėti dirvoje, kurioje prieš tai augo pomidorai, kopūstai, ridikėliai ar ankstyvosios bulvės.

Žirniai
Žirnių negalima auginti dirvoje, kurioje prieš tai augo pupelės.
Žirnius patariama auginti dirvoje, kurioje prieš tai augo bulvės, ankstyvieji bei vidutinio ankstyvumo baltagūžiai kopūstai ir kalafiorai, pomidorai ir šakniavaisiai.
Petražolės
Petražolių nepatariama auginti dirvoje, kurioje prieš tai augo morkos, pastarnokai, salierai.
Petražolės gerai auga dirvoje, kurioje prieš tai augo kopūstai ar agurkai.
Pipirai
Pipirų negalima auginti dirvoje, kurioje prieš tai augo baklažanai, moliūgai ar pomidorai.
Pipirus patariama auginti dirvoje, kurioje prieš tai augo ankstyvieji baltagūžiai kopūstai ir kalafiorai, ankštinės kultūros ir agurkai.
Ridikėliai ir ridikai
Ridikėlių ir ridikų nepatariama auginti dirvoje, kurioje prieš tai augo kopūstai ir kukurūzai. Ridikėliai ir ridikai gerai auga dirvoje, kurioje prieš tai augo agurkai, pomidorai, ankstyvosios bulvės ir svogūnai.

Daržovių daigai

APIE DARŽOVIŲ DAIGUS
* Kiekvienos rūšies daržoves patariama sėti atskirose talpose: stiklinaitėse, vazonuose ar sodinimo dėžutėse.
Jei ankstyvosios sėklos jau sudygo, o vėlyvosios dar ne, tai šiems daržovių daigams reikalingos skirtingos augimo sąlygos.
* Daržovių daigai neišsikreivins, jei dažnai ir reguliariai sukiosite talpas, kuriose jie auga.
* Jei daržovių daigams trūksta šviesos arba pernelyg šilta, jie dažnai ištįsta. Daržovių daigai neiš-tįs, jei jiems pradėjus dygti, pirmąsias 4-7 dienas sumažinsite oro temperatūrą, dažniau vėdinsite patalpas arba talpas su daigais pernešite į vėsesnę patalpą.
* Kai daržovių daigai užaugina 1-2 tikruosius lapelius, juos reikia persodinti – pikiuoti. Pikiuodami daigus, juos pasodinkite iki pirmųjų netikrųjų lapelių, neleisdami, kad daigų šaknys išsikreivintų. Apatinę daigų šaknų dalį nugnybkite.
Daigus pikiuoti patariama į didesnes talpas arba didesniu atstumu sodinimo dėžutėse.
Daigus patariama persodinti į drėgną žemės mišinį ir juos pirmosiomis 2-3 dienomis būtinai pritem-dykite.