Mergelė Marija

Negalima kaip reikiant kalbėti apie džiaugsmą, nepamąstant apie Švč. Mergelę, kurią meldžiame pagalbos dabartinius mūsų sielvartus pakeisti patvariu džiaugsmu.
Marija savo gyvenime teturėjo vieną pasirodymą tik vienintelį apreiškimą-tačiau to jai pakako visam laikui. Šis apreiškimas jai atstojo visus kitus. Marijai jau tada tiko šis palaiminimas: „Palaiminti, kurie tiki nematę!"

Turėti tikėjimą tai, kaip buvo sakyta, likti ištikimam tamsoje tam, kas buvo matyti šviesoje. Marija taip atsidavusiai klausė angelo žodžio, jog jį išsaugojo visą savo gyvenimą. Marija juo gyveno visą laiką, visada visa savo siela tikėdama, kad „jis išgelbės savo žmones", kad ,jo karalystei nebus galo", kad „Dievui nėra nieko negalimo".
Vien tik Marija nenusiminė Jėzui mirus.

Ji buvo vienintelė, neišsiskyrusi su juo, net j į palaidojus.
Apreiškimo metu Marija Bažnyčios vardu gavo Kristų per tikėjimą ir jo mirties momentu taip pat ji viena Bažnyčios vardu gavo jį per tikėjimą. Ji buvo vienintelis deglas šventovėje. Marijos tikėjimas nebuvo užgesęs.

Jėzaus kančios ir mirties metu Marija kentėjo tiek daug, kiek yra įmanoma žmogui iškentėti, bet jos tikėjimas Viešpačiu, jos viltis bei visiškas pasitikėjimas Tėvu, suvokiant paslaptingą ir neišvengiamą visų įvykių eigą niekada nesusvyravo.

Po Jėzaus mirties ant Kalvarijos kalno Marija įvyniojo į drobules išniekintą savo Sūnaus kūną su tuo pačiu pamaldumu, švelnumu ir beribe pagarba, kaip ir anksčiau, dar būdama jauna Motina, rūpinosi jai patikėtu gležnu savo Sūneliu. Jos širdyje nebuvo nė krislelio Marijos Magdalenos nevilties, nusivylimo. Nors Jėzaus kūnas buvo nebegyvas, jis niekada nemirė savo Motinos širdyje.

Jėzus, nužengęs į pragarus, prieš grįždamas pas Tėvą, bendravo ir su savo Motina.
Jėzus prisikėkė iš kapo trečiąją dieną ne paguosti savo Motinos, nes ji spinduliavo džiaugsmu, bet aplankyti kitus, dėl kurių ir Marija jo laukė. Ir kada mokiniai nubėgę pranešė Marijai džiugią naujieną, jie suprato, kad ji tai jau žinojo. Nuo to momento mokiniai pradėjo suprasti Marijos vaidmenį Bažnyčioje, atsisėdę prie jos, jie nurimdavo, žinodami, kad Marija juos supranta. Dešimt dienų prieš Sekmines ir prieš Dangun žengimą apaštalai visada pasilikdavo su ja. Ji buvo jiems prieglobstis, tikėjimo šaltinis. Marija buvo naujosios Bažnyčios Gynėja.

Alkoholizmo padarinys gali būti tiek ūmus, tiek lėtinis psichikos sutrikimas -alkoholine psichozė.

Alkoholinis delyras, arba baltoji karštinė, dažniausiai pasitaikanti ūmi psichozė, kuri ištinka paprastai po ilgo piktnaudžiavimo alkoholiu. Tačiau delyro neišvengia ir paaugliai, piktnaudžiavę alkoholiu 2-3 metus. Baltoji karštinė dažnai lydi abstinencijos sindromą, užklupdama eilinio girtavimo laikotarpio pabaigoje.

Baltosios karštinės eigą gali skatinti sunkios kūno traumos ir ligos (plaučių uždegimas, virškinimo sutrikimas, infekcinės ligos ir pan.) arba galvos smegenų traumos.
Delyrą sukelia lėtinis apsinuodijimas alkoholiu, dėl kurio pakinta medžiagų apykaita, o po to sutrinka smegenų veikla.

Alkoholiką apima nerimas. Užplūsta baimė, miegas pasidaro negilus, neramus ir trumpas. Sapnuoja baidykles. Po šių pradinių simptomų, o kai kada ir be jų, ligoniui aptemsta sąmonė. Jis nesusivokia, kur esąs, neprisimena pažįstamų, o visai nežinomus žmones palaiko draugais.
Alkoholiniam delyrui būdingas kliedėjimas. Ypač baisios regos haliucinacijos. Ligoniai regi baidykles, žiurkes, peles, paukščius, numirėlius, žmonių minias, peštynes, girtavimo scenas, teismo procesus ir kt. Ligonį puldinėja žvėrys. Jį mėgina užmušti, jis mato jam kasamą kapo duobę. Regos haliucinacijas papildo klausos ir lytėjimo haliucinacijos.
Ligonį, ištiktą baltosios karštinės, apima nerimas, beprotiška baimė, jis veržiasi kažkur bėgti. Kai kada bando nusižudyti. Delyro laikotarpiu ligonis nemiega. Kūno temperatūra pakyla iki 40°, pulsas padažnėja, arterinis spaudimas padidėja. Ligonio būklę dažnai dar apsunkina komplikacija – plaučių uždegimas. Baltoji karštinė trunka nuo 2 iki 9 dienų. Tai sudėtinga liguista būsena. 10-15% negydomų atvejų baigiasi mirtimi. Kartais mirtis ištinka jau pirmosiomis ligos dienomis. Baltoji karštinė gali pereiti į sunkią lėtinę ligą – Korsakovo psichozę.

Šaltinis: Mergelė Marija

Žymės: