Kovas

KOVAS
Kovas – pirmasis pavasario mėnuo, apie kurį nuo seno sakoma: „Dieną teška, o naktį braška" (dieną šilta, o naktį šalta).
Antikinėje Romoje kovo mėnuo buvo Naujųjų Metų pradžia. Senovės astronomai jį pavadino dievo Marso vardu, kuris taip pat buvo žemdirbystės ir gyvulių kaimenių globėjas.
Beje, senovėje lietuviai šį mėnesį dar vadindavo „balandžiu", nes šį mėnesį pasirodydavo laukiniai balandžiai – uldukiai. O „kovu" šį mėnesį savo kalendoriuje pirmasis pavadino Ivinskis.
Pastebėta, kad kas treji metai kovo mėnesį pražysta lazdynai, kas ketvirti – žibuoklės, kas penkti -sprogsta vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai.
* Nuo seno sakoma, jog kovas be vandens, tai balandis be žolės.
* Teigiama, jog kovo mėnesį lauke nesušąla ir seni žmonės.
* Seniau pirmosiomis kovo mėnesio dienomis nėščios moterys eidavo žiūrėti į Saulę, nes buvo manoma, kad saulė suteiks jėgų išnešioti sveiką kūdikį.
* Seniau žmonės kovo mėnesio pradžioje melsdavo, kad atsirastų pavogti ir pradingę daiktai.

Elektroniniai žaislai ir įranga

Elektronikos gaminiuose (žaisluose, kompiuteriuose, telefonuose) yra naudojama apie 1000 rūšių cheminių medžiagų, kurių didžioji dalis yra pavojingos sveikatai. Antai plastikinėse elektroninių žaislų detalėse paprastai būna ir degumą mažinančių medžiagų, kurios, patekusios j organizmą, gali trikdyti hormonų sistemos veiklą. Elektroninėse schemose yra kadmio, jungikliuose, modi-fikatoriuose – gyvsidabrio, ekranuose – švino. Tai ypač nuodingos, kancerogeniškai organizmą veikiančios medžiagos. Elektroninių prietaisų skleidžiamas elektromagnetinis laukas irgi gali sukelti sveikatos sutrikimų – nuo galvos skausmo, svaigimo, nemigos iki vėžinių ligų. Vaikams ypač žalingas mobiliųjų telefonų skleidžiamas elektromagnetinis laukas, nes jų smegenys ir kaukolė vis dar vystosi. Elektroniniai žaislai dažnai veikia su baterijomis, kuriose gali būti organizmui nuodingų ličio, švino, kadmio. 2004 m. Latvijoje mirė bateriją prarijęs vaikas, nes jo visi virškinimo organai buvo stipriai pažeisti.
Vaikų papuošalai
Grandinėlėse, plaukų segtukuose, segėse, žiedeliuose gali būti nikelio – metalo, sukeliančio ypač stiprias alergines reakcijas. Ar vaikas jam alergiškas, išryškėja labai greitai, šiam metalui susilietus su oda, – ji rausta, tinsta, gali išberti, net sutrikti kvėpavimas. Papuošalus reikia tuojau pat nusiimti. Jei organizmas nėra alergiškas, nikelis žalos nedaro.

Ženklai Ant Kūno

Pasak astrologų, iš prigimties esantys apgamai ar kitokios žymės rodo, ką užsitarnavome ir atsine-šėme iš praėjusių gyvenimų. Naujai atsirandantys ženklai tam tikroje kūno vietoje perspėja apie teigiamus arba neigiamus likimo pokyčius. Sėkmingos kelionės savęs pažinimo link!

Astrologai teigia, kad kiekviena žmogaus kūno dalis atitinka vieną iš dvylikos zodiako ženklų. Žymės, esančios vienoje ar kitoje zonoje, yra tarsi mūsų gyvenimo sufleris.
Kai susimušame, susižeidžiame, iš skausmo nesąmoningai klausiame: už ką? Bet retai kada ieškome atsakymo šj klausimą. Nors skamba neįtikėtinai, anot astrologų, net mažas apgamėlis yra  gyvenimo kelio ženklas. Paisydami tų ženklų, galime mažiau pridaryti klaidų ir užkirsti kelią nemaloniems įvykiams, sunkioms ligoms, kurios siunčiamos, kad atkreiptume dėmesį, jog netinkamai gyvename ir pan.
Pasak žinovų, moterims kairėje kūno pusėje esantys ženklai (apgamai, randai, sužeidimai) yra teigiami, o dešinėje – neigiami (vyrams priešingai). Netgi neaiškios kilmės skausmas, maudulys tam tikroje kūno vietoje jau yra įspėjimas, verčiantis atkreipti dėmesį į savo poelgius, santykius, tikslus ar charakterio savybes. Tai – tarsi sufleris, padedantis suvokti, kokios mūsų užduotys ir karminės klaidos, net kokių nuopelnų atslnešėme iš praėjusių gyvenimų, kokios sėkmės galime tikėtis.
Tarkim, jei Jaučio zonoje (ji apima smakrą ir kaklą) dešinėje, t. y. teigiamoje pusėje, yra apgamas arba randas, tai gali būti ženklas, kad šiame gyvenime nusipelnėte didelės meilės, gerovės ir išmokote mylėti save bei kitus, skleisti harmoniją. Kairėje (neigiamoje) pusėje esantys ženklai rodo, kad nesėkmių kyla dėl to, jog nemokate mylėti kitų žmonių, juos skaudinate, kad gresia pavojus prarasti materialines vertybes, sukauptą turtą ir pan.

Vaškinių figūrų muziejus – Madam Marie Tussaud

I Anna Marie Tussaud (tiesa,  tada jos pavardė buvo Grosholtz) gimė 1761 m. pačią pirmą žiemos dieną po Šaulio ženklu. Šios moters biografija išties spalvinga, kupina romano puslapių vertų nutikimų. Ji ir pati tai žinojo, tad į gyvenimo pabaigą išleido didžiulio populiarumo sulaukusius memuarus. Deja, kai kurie jos gyvenimo faktus nuodugniai tikrinę biografai yra įsitikinę, kad nemažai tų faktų tėra tuščias muilo burbulas. Marie labai norėjo priklausyti aukštuomenei Ir save kildino iš kilmingos giminės. Bet… realūs faktai byloja jos nenaudai. Kaip galima spręsti iš įrašo bažnytinėje knygoje, mergaitę krikštyti atnešė ne tėvai, o pribuvėja, o jos krikštatėviu, pasak vienų šaltinių, tapo atsitiktinai netoliese pasimaišęs parapijos duobkasys, pasak kitų, – klebonijos kiemsargis.

2 Marie teigė, esą jos tėvas Jo-■ sephas Grosholtzas buvo kilmingos giminės palikuonis, aukšto rango prancūzų karininkas, žuvęs per karą likus dviem mėnesiams iki jos gimimo. Tačiau biografams jokiuose dokumentuose, netgi bažnytinėse kronikose nepavyko rasti tokio žmogaus. Jei jis iš tiesų buvo kilmingas, vargų ar būtų galėjęs taip išnykti be pėdsakų… Panašiai galima būtų pasakyti apie garsios vaškinių figūrų kūrėjos mamą. Anot M. Tussaud, ji buvo kilusi iš garbingos Ir pasiturinčios šveicarų šeimos. Bet ar dažnai turtingų šeimų dukros tampa tarnaitėmis ar ūkvedėmis? Būtent tokį darbą dirbo M. Tussaud gimdytoja. Taigi niekas tiksliai ir nežino, kiek šios moters biografija yra tikra ir kiek pagražinta.

Įdomybės apie gyvūnus

Kad nepasiklystume kelyje, mes „apsiginkluojame” žemėlapiais ir moderniausiomis navigacijos sistemomis. Tačiau gamtoje viskas taip sutvarkyta, kad kiekvienas gyvas padaras turi puikų navigacijos pojūtį. Mes jo nejaučiame dėl to, kad evoliucijos procese per nedovanotiną aplaidumą kažkur „pamėtėme”. Užtat dabar tegalime gyvūnams pavydėti.

Žinia, didžiausiais navigacijos asais vadinami paukščiai, jiems nė kiek nenusileidžia ir kai kurios žuvys. Pavyzdžiui, unguriai gyvena gėlose Europos upėse, o neršia Išskirtinai tik Sargasovo jūroje. Upėse jie auga ir kaupia riebalus kelionei. Kai užauga maždaug iki pusės metro ilgio, pradeda poruotis ir galiausiai patraukia j jūrą atlikti tėviškos pareigos.

Kol pasiekia tikslą, upėmis, upeliūkščiais ir sausuma įveikia tūkstančius kilometrų. Atkakę į Sargasovo jūrą, unguriai neria į daugiau kaip kilometro gylį. Ten didžiulio slėgio veikiami išner-šia ir miršta. Tūkstančiai jų palikuonių pakyla į viršų, susiranda Golfo srovę ir vėl keliauja į Europą, tiksliau, į tas vietas, iš kurių atkeliavo jų tėvai. Įdomiausia tai, kad unguriai niekada nepaklysta – jie visada randa kelia į Sargasovo jūrą.

Panašiai elgiasi ir lašišos. Tik jos, priešingai nei unguriai, iš jūros plaukia neršti į upę. Daugelį metų žuvų migraciją stebintys mokslininkai vis dar negali rasti šimtu procentų tikslaus atsakymo, kaip jos randa reikiamą kryptį. Viena populiariausių prielaidų – gyvūnams orientuotis padeda Žemės magnetinis laukas.

Daugiau įdomių faktų

Persileidimų Priežastys

Kokį tyrimą rekomenduotumėte pasidaryti, jei noriu sužinoti persileidimų priežastį po dviejų savaiminių persileidimų, kai vaisius buvo negyvas?

Jei kartojasi persileidimai, rekomenduojama abiem partneriams atlikti kariotipo kraujo tyrimą. Šiuo tyrimu nustatoma, ar tėvams nėra chromosomų pakitimų. Esant subalansuotiems struktūriniams chromosomų pakitimams galimi genų pažeidimo sindromai. Tokiu atveju tėvams gali nebūti jokių klinikinių požymių, tačiau lytinių ląstelių formavimasis su netaisyklingu chromosomų rinkiniu gali lemti persileidimus arba nesveikų palikuonių gimimą. Vykstant persileidimui galima atlikti kariotipo tyrimą iš savaiminio persileidimo medžiagos.

Kaip Išsirinkti Kalėdines Dovanas

Kalėdos – dovanų metas. Ne tik tų, kurias gauni, bet ir kurias tenka pačiai suruošti. Paskubomis nupirktu atsitiktiniu daiktu neatsipirksi. Prisimink, kaip pati jautiesi gavusi kokį nors nesuprantamos paskirties niekalą. Taigi nors prieš didžiąsias metų šventes dovanų turi pripirkti devynias galybes, daryk tai su meile.

Pagalvok apie žmogų, kuriam bus skirta dovana: kuo išskirtinis jo charakteris, ką jis mėgsta, kuo domisi? Kas galėtų jį pradžiuginti, nors trumpam padaryti laimingą? Galbūt jis pats yra apie tai prasitaręs?

Įsivaizduok, kad dovanoji daiktą, kuris, tavo nuomone, turėtų jam patikti. Pabandyk mintimis įteikti dar keletą kitokių dovanų – nuojauta tikrai pakuždės tinkamą pasirinkimą.

Po to kelias dienas skirk dovanai ieškoti. Svarbiausia, kad po parduotuves vaikščiotum gerai nusiteikusi.

Jei nusprendei pirkti konkretų daiktą, o parduotuvėje tavo dėmesį patraukė kitas, šį ir pirk. Galbūt tavo minčių energija ir nuoširdus noras suteikti džiaugsmo pritraukė būtent tai, ko žmogui dabar labiau reikia.

Levandos. Levandų eterinis aliejus

Levandų kvapas ir spalva žinomi daugeliui. Iš levandų distiliuojamas eterinis aliejus yra vertinamas dėl valomojo, atpalaiduojamojo poveikio ir puikaus kvapo. Šie notrelinių genties augalai yra paplitę beveik visame pasaulyje, tačiau pačios vertingiausios ir dažniausiai naudojamos kosmetikos priemonių gamybai yra prancūziškos levandos iš Provanso.

Provansas – levandų karalystė
Dėl ypatingo šio Prancūzijos regiono klimato, kurį suformuoja nedidelis kritulių kiekis, žvarboki pavasario orai, ryškūs saulės spinduliai ir specifinė kalkakmenių žemė, šie augalai pasižymi ypatingomis vaistinėmis savybėmis. Sakoma, kad Provansas įsimenamas dėl ryškios saulės, daugybės kvapų ir garsų. O aukštai kalnuose ir įkalnėse besidriekiantys levandų laukai daugelį atvykėlių tiesiog užburia. Tiesa, pačios ypatingiausios ir kvapniausios levandos auga Alpių aukštikalnėse, o Provanse akis džiugina kultūriniai levandinai, kurie turistų dažniausiai painiojami su tikrosiomis levandomis.

Kaip Ieškoti Darbo?

Šis klausimas dabar jaudina šimtus tūkstančių mūsų piliečių. Nemažai jų daugelį metų dirbo arba tik pateko į darbo rinką, tad nežino šiuolaikinio įsidarbinimo vingrybių, pavyzdžiui, kaip parašyti motyvacinį laišką ar elgtis per darbo pokalbį.

Kokio darbo ieškote?

Paprastai staiga darbo netekusius žmones tarsi ištinka šokas: „Kaip, aš – atleistas? Nereikalingas?..” Ir dauguma atleistųjų Lietuvoje vos ne iš karto įtraukia pečius, nuleidžia galvą ir ima liūdnu žvilgsniu varstyti aplinkinius. Neva susipraskite: aš dabar – nelaimingas, tad padėkite man. Arba – nelįskite prie manęs, juk matote, kaip aš kenčiu… Dar truputį vėliau dauguma atleistųjų ima ieškoti darbo. Bet kokio. Kad tik dirbtų ir kažką uždirbtų. Taip elgiasi skęstantys žmonės – gelbėjasi iš vandens gniaužtų, čiupdami rankomis bet ką. Taip ir mūsų bedarbiai pasiruošę dirbti bet ką. Negalvodami, kad po savaitės ar mė-nesiojų psichika prablaivės ir jie ims savęs klausinėti:„Ką aš šiame darbe veikiu?”

Laivų Katastrofos Baltijos jūroje

Su Lietuvos vėliava plaukiojančiame kelte „Lisco Gloria” kilus gaisrui, tik per plauką buvo išvengta tragedijos ir žmonių aukų. Jūreivystės istorijoje užfiksuota dešimtys tūkstančių laivų avarijų ir katastrofų. Baltijos jūra taip pat pasiglemžė daugybę laivų ir gyvybių. Čia įvyko ir didžiausia pasaulio istorijoje laivybos tragedija, pražudžiusi šešiskart daugiau gyvybių nei garsioji „Titaniko” katastrofa.

Nelaimės Lietuvos pakrantėse
Kiek yra laivų, nugrimzdusių į Baltijos bangas, šiandien neatsakys niekas.Ties Lietuvos krantais jūros dugne ilsisi keliolika laivų. Jų likučius retkarčiais išplauna jūros bangos arba pavyksta aptikti povandeninės archeologijos specialistams. Ne visi nelaimės ištikti laivai amžinojo poilsio liko jūroje. Kai kuriuos stichijos nublokštus laivus pavyko nutempti nuo klastingų smėlio seklumų, iškelti į vandens paviršių.