9 Produktai, kurių negalima laikyti šaldytuve

Neretai manoma, kad geriausia vieta maisto produktams laikyti yra šaldytuvas. Tačiau tai tinka anaiptol ne visiems. Štai keletas produktų, kurių neturėtų būti jūsų šaldytuve.

1. Svogūnai

Šaldytuve esanti drėgmė pakenks svogūnams -jie suminkštės, gali atsirasti pelėsis. Laikykite juos vėsioje sausoje vietoje, tačiau nedėkite šalia bulvių. Laikomi šalia ir svogūnai, ir bulvės greičiau genda.

Flambiravimas–maisto paruošimo būdas

Flambiravimas – tai mėsos, žuvies, saldžiųjų patiekalų ir vaisių deginimas užpylus ant jų alkoholinio gėrimo. Desertas gali būti baigiamas ruošti svečio akivaizdoje ant pagalbinio staliuko.

Šiam procesui reikalingas specialus vežimėlis, o jj atlieka aukštos kvalifikacijos padavėjas. Bet kodėl neišbandžius ir patiems, ypač, jei pasikvietėte draugų? Ant paruoštų vaisių ar blynelių užpilkite nedidelį alkoholio kiekį ir uždekite. Kulinarijos meistrai tikina, kad taip paruoštas maistas įgauna ypatingo skonio. Ir tai dar ne viskas – svarbiausia, kad patys galite dalyvauti gaminimo procese ir mėgautis puikiu reginiu.

Aliejai (Rapsų, Saulėgrąžų, Palmių, Linų, Migdolų)

Dar visai neseniai maistui gaminti vartojome tik nerafinuotą saulėgrąžų aliejų, o šiandien galime rinktis iš daugiau nei dešim- i ties rūšių. Pasidomėkime, koks aliejus labiau tinka kepti, koks salotoms gardinti, kaip reikėtų aliejų laikyti ir kaip vartoti, kad suteiktų patiekalams išskirtinį skonį.

Dažniausiai šeimininkių vartojami alyvuogių, saulėgrąžų ir rapsų aliejai, bet yra ir kitų daug gardesnių bei vertingesnių. Salotoms gardinti ypač tinka aromatingi avokadų, žemės riešutų ir moliūgų sėklų aliejai. Vynuogių kauliukų aliejus, veikiamas aukštos temperatūros, nekeičia skonio ir kvapo, todėl idealiai tinka kepti. Saldlesiems kepiniams ypatingą skonį ir aromatą suteikia graikinių riešutų ir migdolų aliejus.

Alyvuogių aliejus
Skaidrus žalsvai gelsvos spalvos alyvuogių aliejus spaudžiamas iš alyvmedžių vaisių. Vertingiausiu laikomas nerafinuotas pirmo spaudimo alyvuogių aliejus (fxfra virgin arba Virgin), kuris gaunamas šaltuoju būdu mechaniškai spaudžiant alyvuoges. Mažiau vertingas aliejus gaunamas maišant pirmo spaudimo alyvuogių aliejų su rafinuotu aliejumi (Olive oil arba Pure olive oil). Antrą kartą spaudžiant alyvuogių išspaudas gautas aliejus (Olive pomace oil) dėl žemesnės kainos dažniausiai vartojamas kavinėse ir restoranuose.

KAIP VARTOTI
Itin tyras (Extra virgin olive oil) alyvuogių aliejus maišomas į salotas, tinka padažams, žuvų ir mėsos patiekalų užpilams ruošti. Kepti nerekomenduojama. Tyras (Virgin olive oil) alyvuogių aliejus tinka salotoms ir kepti. Alyvuogių aliejus (Olive oil) arba grynas alyvuogių aliejus (Pure olive oil) puikiai tinka kepti.

Duonos Kepimas Namuose

Pastaruoju metu Lietuvoje siaučia tikrų tikriausias duonos kepimo virusas. Duona kepa vis daugiau šeimų. Norint išsikepti savos duonos, reikia turėti duonkepę ir gerą receptą.

Itališkoji „Ciabatta"
BIGAI (ITALIŠKAM RAUGUI) REIKĖS: • 800 g kvietinių miltų (550 D), • 600 g vandens, • 20-25 g šviežių mielių, • 15 g druskos.

Viską sudedame į dubenį ir gerai išplakame medine mentele iki vientisos masės. Uždengiame ir paliekame 12-16 valandų kambario temperatūroje. Po 12 valandų tešlos paviršiuje bus susiformavę daug mažų burbuliukų. Jei taip nėra, palaikykite, kol atsiras. Šio proceso trukmė priklauso nuo kambario temperatūros: kuo šilčiau, tuo greičiau vyksta rūgimo procesas.

Kokia kava geriausia ir sveikiausia gerti?

Kokios kavos – filtruotos ar užplikytos ir su nuosėdomis – gerti sveikiau? Kokia kava – pupelių ar tirpi – labiau tonizuoja?

Sveikiausia gerti natūralios pupelių kavos, ruoštos kavos virimo aparatu arba filtruotos paprastu filtru. Pastebėta, kad nefiltruota, vandeniu užplikyta malta kava (su nuosėdomis) didina cholesterolio kiekį kraujyje, nors joje pačioje cholesterolio nėra. Kol kas nėra visiškai aišku, kodėl taip yra. Labiau tonizuoja pupelių, o ne tirpi kava.

Vandens Kokybės Tyrimai

„Vanduo! Tu neturi nei skonio nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės visi, nepažinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje.” (Antuanas de Sent Egziuperi)

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai gali vykti tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Vandens poreikis priklauso nuo klimato sąlygų, fizinio krūvio ir individualių organizmo savybių. Organizmą apie vandens poreikį įspėja troškulys. Per parą rekomenduojama išgerti 6-8 stiklines vandens.

Sojų pupelės

Rytų virtuvės karaliene tituluojama soja – be galo universalus augalas. Dėl baltymų, kurie labai artimi gyvulinės kilmės baltymams, soja dar vadinama „augaline mėsa".

Soja – pupinių augalų šeimai priklausantis vienmetis žolinis augalas. Lotyniškas augalo pavadinimas Glicine ki-ęs iš graikų kalbos žodžio glikos -saldus, nes jo šaknys saldaus skonio. Sojų vaisiai – pailgos ankštys, <uriose slypi vos 1-4 žirnio didu-
mo pupelės. Jos būna šviesiai rudos, geltonos, juodos, raudonos ir margos. Skiriamos kultūrinės ir laukinės sojų pupelių rūšys. Pirmosios tinkamos valgiui gaminti, yra švelnaus riešutų skonio, jose daugiau baltymų ir mažiau riebalų nei laukinėse rūšyse.
Manoma, kad soja kilusi iš Pietryčių Azijos. Kinai sojų pupeles vartoja jau daugiau nei 6 tūkst. metų, vadina jas „vyresniosiomis pupelėmis" ir kartu su ryžiais, kviečiais, avižomis bei soromis laiko vienu iš penkių šventųjų maisto produktų. Europą ir Ameriką sojos pasiekė tik XIX a. Šiuo metu daugiausia sojų produktų suvartoja japonai.

Baltymų šaltinis
Sojų pupelėse yra labai daug balty mų ir riebalų, kuriuos lengvai pasisavina net mažylių organizmas. So jų baltymai – puikus gyvulinės kilmės baltymų pakaitalas, mat savo struktūra artimesni gyvulinės kilmės baltymams nei kitų ankštinių kultūrų. Beje, sojose baltymų beveik du kartus daugiau negu mėsoje. Pagal baltymų kiekį, 1 kg sojos prilygsta 3 kg jautienos arba 5 kg varškės, 301 pieno, 80 vištos kiaušinių. Dėl to sojų produktai ypač tinka laikantis vegetariškos dietos.

Ir valgis, ir gėrimas
Sojų pupeles galima valgyti tiek šviežias, tiek virtas. Prieš verdant jas patariama pamirkyti šaltame vandenyje – greičiau išvirs. Patiekalams pagardinti vartojami ir itin maistingi daigintų sojų pupelių ūgliai.
Nė vienas augalas negali lenktyniauti su sojomis pagal pagaminamų produktų kiekį. Iš sojų pupelių gaminamas sviestas, margarinas, miltai, iš jų spaudžiamas vitaminingas aliejus, kuris maistinėmis savybėmis prilygsta sviestui. Sojų pupelių išspaudos naudojamos pienui, varškei, sūriui, grietinėlei, jogurtui, sojų „mėsai", padažams ir kitiems produktams gaminti. įvairiu pavidalu sojos vartojamos gaminant sriubas, salotas, garnyrus, antruosius patieka-
lus, desertus, gėrimus. Sojų pienas – tai sojų pupelių ekstraktas. Jame beveik tiek pat baltymų kaip karvės piene – apie 2-3,5 procentų. Tai nekaloringas ir lengvai virškinamas produktas, kuriame nėra cholesterolio. Parduotuvėse galima rasti sojų pieno miltelių, kuriuos užpylus šiltu vandeniu ir išmaišius (du valgomuosius šaukštus sojų pieno miltelių stiklinėje vandens), galėsite pasigaminti sojų pieno. Fermentuojant sojų pieną gaunama sojų varškė (tofu). Ji būna nuo baltos iki grietinėlės spalvos, vientisos struktūros, minkšta arba kieta. Jos gaminimo receptų esti įvairių: patiekiama kaip desertas, derinama su kitais produktais, gali būti pikantiško, sūroko skonio.

Sojų padažas
Virtas sojų pupeles fermentuojant su specialiu raugu ir druska gaminamas sūrus sojų padažas – bene populiariausias rytietiškų patiekalų pagardas. Mišinys brandinamas maždaug dvejus metus, per-košiamas ir išpilstomas į butelius. Sojų padažo spalva, konsistencija ir skonis priklauso nuo fermentacijos trukmės ir sudėtinių produktų. Skirtinguose regionuose pagaminti sojų padažai dažnai yra tokie skirtingi, kad vieno negalima pakeisti kitu. Šviesus švelnesnio skonio sojų padažas tiekiamas su jūrų gėrybėmis, vištiena, daržovėmis, jo pilama į sriubas. Tamsus sojų padažas tinkamesnis prie mėsos patiekalų.

Sezamai

Sezamai
Kulinarijoje vartojamos šiltuose kraštuose augančio krūmo sėklos. Sezamų sėklos smulkios, klek suplotos, apgaubtos kietoka rusvos, gelsvos, rudos ar juodos spalvos luobele. Sezamais barstomi sausainiai, pyragai Ir bandelės, iš jų gaminami saldumynai, kartoko skonio sėklytėmis gardinamos salotos, krevečių, žuvies ir mėsos patiekalai. Iš žalių arba paskrudintų sezamų sėklų spaudžiamas aliejus. Skrudintų sezamų aliejus dėl ypatingo skonio ir aromato ypač mėgstamas kinų ir japonų virtuvėse. Šalto spaudimo nerafinuotas sezamų aliejus yra bevelk bekvapis ir švelnesnio skonio. Nustatyta, kad sezamų aliejus – bene vienintelė riebalų rūšis, kurią organizmas pasisavina beveik šimtu procentų. Iš-spaudus aliejų, sėklų išspaudose lieka daug baltymų ir riebalų, todėl iš jų gaminama maistinga chalva.

Kas Yra Saliamis

Saliamis
Sūdyta, padžiovinta ar šaltai parūkyta dešra iš maltos kiaulienos, pagardintos česnakais, žolelėmis ir prieskoniais. Pavadinimo kilmė siejama su lotynišku žodžiu sal – druska. Saliamio tėvynė – Italija. Senais laikais, kai dar nebuvo šaldytuvų, specialiai paruoštą dešrą italų valstiečiai išlaikydavo iki dešimties metų. Ruošiant saiiamį malta mėsa sumaišoma su prieskoniais ir kelias dienas paliekama fermentuotis, vėliau sukemšama j gyvulio ar dirbtinės medžiagos žarnas ir pakabinama džiūti, dažnai prieš tai dar parūkoma. Kartais pridedama specialaus pelėsio, kuris suteikia dešrai ypatingo aromato Ir apsaugo nuo gedimo. Plonais griežinėliais pjaustytas saliamis dažniausiai tiekiamas kaip užkandis, jo dedama ant sumuštinių, picų, maišoma į mišraines ir salotas.

Arbata. Istorija. Arbatos poveikis sveikatai

Lietuviai, kaip ir kitos šiaurės tautos, arbatai naudoja daugybę vaistinių augalų: paprastąjį čiobrelį, liepos žiedus, darželio jazmino lapus, paprastąją žemuogę, paprastojo kmyno sėklas ir daugelį kitų.

Tokios arbatos – sveikos, skanios, gydančios įvairius negalavimus. Tačiau pietų šalys geria arbatą, pagamintą iš arbatmedžio (kiniško ir indiško) pumpurų ir jaunų lapų. juose yra rauginių medžiagų, 20-25 proc. alkaloidų, eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Arbata labiausiai vertinama dėl joje esančio kofeino, tanino bei aromatinių medžiagų.

Jau prieš 5000 metų arbata vartota kaip vaistas, skatinantis širdies veiklą, didinantis arterinj kraujospūdį, gerinantis šlapimo išsiskyrimą. Joje esantis kofeinas veikia stimuliuojančiai.