Jautienos mėsa

Jautienoje gausu baltymų, riebalų mineralinių medžiagų, vitaminų. Taip pat kalcio, fosforo ir geležies. Jautiena – liesesnė mėsa nei, pavyzdžiui, kiauliena. Daugelis nežino, kaip atpažinti šviežią jautieną. Geros kokybės jautiena yra raudonos spalvos, blizganti ir standi, o lajus – švelniai gelsvas. Šviežia jautiena turi tik jai būdingą specifinį žolės kvapą (nuo švelnaus Iki aitroko – priklauso nuo gyvulio amžiaus). Pašalinių kvapų mėsoje neturėtų jaustis, o jeigu jie yra, vadinasi, tokia mėsa maistui netinkama.

Verta žinoti
Kepti tinkamiausia filė, t. y. išpjova, nes ji yra švelniausia, turi mažiausiai jungiamojo audinio. Ši mėsa tinkamiausia ruošti kepsnius. Mentės mėsą geriausiai malti, virti arba troškinti.
Jeigu gaminsite valgius iš šlaunų mėsos, pirmiausia ją apkepkite, o tik paskui troškinkite.

Kiaulienos mėsa

Nepaisant to, kad kai kurios pasaulio tautos ir religijos draudžia valgyti kiaulieną, laikydamos ją nešvaria, ši mėsa vis tiek yra vienas svarbiausių ir populiariausių produktų pasaulyje. Pavyzdžiui, kinai tik kiaulieną vadina „mėsa” – visos kitos mėsos rūšys Kinijoje vadinamos kitais vardais. Lietuvoje taip pat daugiausia valgoma kiauliena. Pasak sveikos mitybos šalininkų, kiauliena yra riebi ir sunkiau virškinama nei kitos mėsos rūšys. Tačiau mėsoje gausu B grupės vitaminų, natrio, kalio, kalcio, geležies, fosforo. Be to, kiaulienos baltymai savo struktūra labai panašūs į žmogaus organizmo baltymus, todėl šią mėsą gali valgyti ir tie, kurie yra alergiški baltymams.

Ledų gamyba

Ledai yra labai specifiškas maisto produktas. Visų pirma tai labai greitai savo prekinę išvaizdą prarandantis produktas, taigi jo gamybos ir laikymo sąlygos turi labai tiksliai atitikti reikalavimus. Antra, ledų pasirinkimas yra labai didelis, taigi tai dar viena priežastis, kodėl pagaminti ledai turi būti labai aukštos kokybės.

Higiena. Ledus gaminančiose įmonėse turi būti ypatinga švara ir tvarka. Balti chalatai, kepurėlės, kaukės ant veido yra neatsiejama kasdienybės dalis. Viskas prasideda nuo recepto Pirmiausia technologai sudaro receptūrą, kurioje surašomi visi į ledus įeinantys produktai ir jų kiekiai. Nusprendus gaminti tos rūšies ledus, pagal receptą tam tikri skystų produktų kiekiai pilami į specialias talpas, iš sandėlio išduoti sausi ingredientai keliauja į gamybos cechą.

Dilgėlės (vartojimas, poveikis sveikatai)

Dilgėlių POVEIKIS. Dilgėlės stiprina kraują (ypač tinka tiems, kurių sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, serga mažakraujyste), varo  šlapimą, mažina karščiavimą ir vidurių pūtimą. Taip pat gerina medžiagų apykaitą, stiprina organizmo atsparumą ir skatina žaizdų gijimą. Smulkintais dilgėlių lapais arba jų sultimis tepamos žaizdos. Dilgėlių arbata bei preparatai – puikus vaistas nuo kepenų ligų ir inkstų akmenligės, šlapimtakių ligų, reumato, neurozės, šunvočių, sutrikusio virškinimo, spazminio kosulio. Dilgėlių antpilas (maišoma su degtine) naikina pleiskanas. Mišiniu dešimt dienų kas vakarą reikia įtrinti galvos odą. Dilgėlės normalizuoja menstruacijų ciklą, mažina gausų kraujavimą per mėnesines, slopina ginekologinius uždegimus. Šiose piktžolėse ypač daug kraujo krešėjimą skatinančio vitamino K, taip pat vitaminų C, B2, B3, karoteno, chlorofilų, fitoncidų, fermentų, kalcio, kalio, magnio, natrio, geležies, silicio, sieros, chloro, vario, chromo, skruzdžių rūgšties ir kt.

Aviena. Avienos patiekalai.

Populiariausia mėsa Pietų ir Pietryčių šalyse. Ten iš jos kepami šašlykai ir gaminama gausybė kitų patiekalų. Lietuvoje aviena nuo seno yra tik sezoninis patiekalas, mat geriausia mėsa būna žiemą. Aviena savo maistinėmis savybėmis artima jautienai. Geriausia mėsa- maždaug dvejų metų avies. Jaunų gyvulių mėsa skaisčiai raudona, o lajus – šviesiai rausvas. Kuo senesnė avis, tuo jos mėsa tamsesnė. Seno gyvulio ji būna net ruda, mėsa turi ryškų lajaus kvapą.

Kaip gaminti

Avienos nugarinę ir šlaunis galėtumėte kepti tiek įprastais būdais, tiek ant žarijų – bus nuostabiai skani. Mentę ir krūtinėlę geriausiai troškinti ir virti, o iš kaklo, galvos, kojų virkite sriubas, gaminkite šaltieną.
Patarimai. Prieš gamindama avienos valgius mėsą marinuokite -bus skanesnė, o verdama ir kepama greičiau suminkštės. Labai skani būna išrūgose arba rūgpienyje marinuota aviena. Jeigu norite, kad verdama aviena būtų sultinga, dėkite ją į šaltą vandenį, užvirinkite ant kaitrios ugnies, nugraibykite putas ir toliau virkite ant mažos ugnies. Avienos kepsniui rinkitės ne didesnį kaip pusantro kilogramo mėsos gabalą. Didelis gabalas ir ilgai kepamas gali neiškepti. Atminkite, kad aviena turi specifinį skonį, kuris ne visiems patinka, todėl į avienos patiekalus rekomenduojama dėti daug ir įvairių prieskonių. Ypač tinka svogūnai, česnakai, mairūnai, imbierai, kmynai. Avienos valgius valgykite karštus, nes avienos lajus labai greitai stingsta ir patiekalas jau nebūna toks skanus.
Tiekite su aštriais, kvapiais padažais. Tinkamiausias garnyras -daržovės ir ryžiai.

Triušiena

Balta, švelni, lengvai virškinama maistinga, skoniu šiek tiek primena veršieną ir vištieną. Triušieną yra liesa mėsa, to dėl ypač tinka moterims, besilaikančioms dietų.

Triušienoje kur kas daugiau mineralinių medžiagų, ypač fosforo ir kalcio, negu kitos rūšies mėsoje. Antai vitamino PP kiekiu triušiena net du kartus lenkia jautieną.

Naminių triušių mėsa blyški, smulkaus raumens ir subtilaus skonio. Laukinių triušių, t. y. zuikių, mėsa tamsesnė ir panašesnė j žvėrienos. Triušio mėsą lengva ruošti – ji greitai išverda, iškepa ir dera su įvairiais padažais. Tačiau vyresnių ir neriebių triušių mėsą reikėtų marinuoti – bus minkštesnė ir švelnesnė.

Sūrių Istorija. Populiariausių Sūrių Rūšys

• Spėjama, kad maždaug 10 tūkstančių m. pr. Kr. pirmieji sūrio paragavo medžiotojai, pamažu prisijaukinę pirmuosius gyvulius – avis ir ožkas. Pastebėję, kad surūgęs pienas virsta varške, jie sugalvojo ją nuspausti, paslėgti ir išdžiovinti. Iki soties prisivalgę šio skanėsto, jie sugalvojo būdą, kaip pieną sutraukti ir padarytįilgai negendantį produktą – sūrį. Šis gardėsis netruko tapti delikatesu.

Džiovinti Grybai. Grybų Džiovinimas

Grybų džiovinimas
Džiovinami visi vamzdeliniai grybai, taip pat breidžiukai, pievagrybiai ir net kelmučiai. Tam parenkami neseni, tvirti grybai. Jie perrenkami, nuvaloma žemės, spygliai, lapai, bet neplaunami. Baravykų koteliai visai arba dalinai nupjaunami (paliekama ne daugiau kaip pusė kotelio). Raudonikiai bei lepšės su koteliais perpjaunami vertikaliai pusiau arba į 4 dalis (jei dideli). Briedžiukų ir bobausių nupjaunamos apatinės kotelių dalys. Kelmučių džiovinamos tik kepurėlės.

Džiovinti Vaisiai. Džiovinimas Namuose

Džiovinimas turi nemažai privalumų. Tai pigus ir patikimas būdas, nes jam nereikia nei cukraus, druskos, išdžiovinta žaliava užima nedaug vietos. Svarbiausia
– gerai išdžiovinti vaisiai, uogos ir kt. išlaiko ne tik būdingą aromatą, skonį, bet taip pat organizmui reikalingas mineralines medžiagas ir vitaminus.

Žolynus nuo seno moterys džiovino sukabinusios perpučiamoje palėpėje. Namų sąlygomis uogas, vaisius, daržoves paprasčiausia džiovinti ant viryklių, orkaitėse ar duonkepėse krosnyse. Tačiau taip produktuose esantis vanduo lėtai garuoja, todėl jie sušunta ir tik vėliau pamažu išdžiūsta. Patogiau džiovinti žaliavą, pagal orkaitės dydį pasidarius nesudėtingas džiovyklėles.

Žalių Kiaušinių Gėrimas

Garsioji mūsų žiniuonė prof. E. Šimkūnaitė labai kritiškai žiūrėjo į įprotį gerti žalius kiaušinius, teigdama, kad tai rizikinga. Nuo nevirtų (nekeptų) kiaušinių galima užsikrėsti sunkiomis ligomis: vidurių šiltine, dizenterija, cholera, ornitoze. Dažniausiai pastarąja, kurios forma panaši į sunkų gripą.