► Žemės Mulčiavimas

Apie mulčiavimą

Dirvos mulčiavimas – nuo seno daržininkystėje naudojamas agrotech-ninis metodas, trukdantis veistis piktžolėms, saugantis dirvą nuo išdžiūvimo ir šalnų, o kartu papuošiantis gėlyną ar alpinariumą. Mulčias būna organinės kilmės (šviežiai nupjauta žolė, nukritę lapai, medžių žievės, spygliai, šiaudai, durpės, riešutų kevalai ir kt.) ir neorganinių medžiagų (skalda, žvyras ir kt.).

Pavyzdžiui, dekoratyvinės medžių drožlės – organinis mulčias (kaip ir spygliai, sausi lapai, kavos pupelių kevalai ar durpės). Jis ne tik naudingas augalams, bet ir atlieka dekoratyvinę funkciją: papildo aplinką spalva, suteikia originalumo sodo ar daržo eksterjerui. Taip pat drožlės palaiko dirvos drėgmę, sumažina jos temperatūros svyravimą (žiemą augalų šaknis šildo, o vasarą neleidžia perdžiūti), saugo nuo sėklomis plintančių augalų, puvinių ir pan. Dekoratyvinių medžių drožlių galite berti ne tik aplink vaiskrūmius, medelius, dekoratyvinius krūmus, bet ir į gėlių vazonus. Atminkite, kad per didelis mulčio kiekis gali pakenkti augalams -jo storis turėtų būti 5-10 cm. Organinis mulčias suaktyvina bakterijų veiklą ir sumažina azoto kiekį, todėl mulčiuojant augalus retkarčiais reikia papildomai patręšti azotinėmis trąšomis.

Mulčias gali pakeisti agrocheminę dirvos sudėtį, jos rūgštingumą. Spygliai, žievė, rūgščios durpės rūgština. Kalkinga skalda ir žvyras tinka alpinariumams, kur paprastai sodinami šarminę terpę mėgstantys augalai.

Šaltinis: Žemės Mulčiavimas