Kaip sutaupyti pinigų būstui?

Sakoma, laivai, nežinantys, kur plaukia, niekada nepasiekia uosto.

Kodėl svarbu išsikelti tikslą?

Tikslai pirmiausia parodo kryptį, kuria linkme turėtume ir norėtume eiti. Finansiniai tikslai turėtų būti bent jau trejopi. Ilgo laikotarpio – tokie kaip taupymas pensijai arba vaikų mokslams.

Day 6/365 : When I was happy to hold all this moneyVidutinio laikotarpio tikslams priskiriamas kaupimas atostogoms, didesniam pirkiniui ar pradiniam įnašui būstui įsigyti. Be šių, taip pat labai svarbu išsikelti trumpo laikotarpio, maždaug metų, tikslus, dalis jų yra gana sezoniški. Štai atvėsus orams netikėtai paaiškėja, jog reikia naujų batų arba esame visai nepasiruošę pusmetį gaunamoms sąskaitoms už šildymą. O didžiosios metų šventės – Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai – nukrinta lyg iš giedro dangaus. Tada ištuštėjus piniginei nekantriai laukiame kitos algos. įvardijus visus tikslus ir pradėjus reguliariai jiems atidėti reikiamą sumą, galima padengti visas išlaidas iš esmės nekeičiant savo įpročių.

Kokie tikslai geriausiai motyvuoja taupyti?

Mažiausiai motyvuoja sunkiai įgyvendinami arba nepasiekiami tikslai. Taigi išsikelti tikslai turėtų būti realistiški ir atitinkantys konkrečią šeimos situaciją. Turbūt skrydžiui į kosmosą sutaupyti įmanoma ne kiekvienam, o štai, pavyzdžiui, sukaupti reikiamą sumą vaikų mokslams, kai šie dar nedideli, ganėtinai nesunku, ypač jeigu tam dar turime nemažai laiko, dešimt-penkiolika metų.

Daugelis nuleidžia rankas, supratę, jog taupymas yra ilgas procesas ir rezultatas nepasiekiamas per trumpą laiką, ypač siekiant ilgalaikių tikslų. Taip pat viena iš dažnai padaromų klaidų – manymas, kad teišgalint atsidėti šimtą litų taupyti apskritai neverta. Tačiau tikrai retas, kuris uždirba net ir daug pinigų, gali atidėti dideles sumas. Tad taupant svarbiausia yra reguliarumas, nuoseklumas ir bent žiupsnelis kantrybės.

Koks tikslas, taupymo pavyzdys Jus labiausiai sužavėjo, nustebino?

Labiausiai mane stebina tikslo nebuvimas: dauguma taupančių ar norinčių tai daryti žmonių negali atsakyti, kam jie kaupia. Pagūžčioję pečiais galiausiai įvardija – juodai dienai. O kas ta juoda diena? Galiausiai, kur tada lieka svajonės? Štai to paties paklausti vaikai labai aiškiai įvardija: telefonui, kompiuteriui, dviračiui ar kažkam kitam.

Be to, Lietuvoje didžioji dalis santaupų laikoma terminuotų, dažniausiai iki dvejų metų, indėlių sąskaitose. Dėl pakankamai riboto pelningumo tokia priemonė galima tik trumpalaikiams tikslams ir yra ne pati tinkamiausia ilgalaikiams.

Iš labiausiai mane džiuginančių pavyzdžių galėčiau išskirti šalies spaudoje aprašytą atvejį. Nedidelį atlyginimą gaunanti mokytoja iš Vilniaus (Irina Amelkina) nusprendė taupyti kelionei aplink pasaulį. Apribojusi išlaidas, jau po metų ji turėjo reikiamą sumą- beveik 20 tūkst. Lt. Ir, žinoma, savo svajonę įgyvendino. Sėkmę šiuo atveju lėmė išsikeltas gan didelis, realus ir trokštamas tikslas.

FAB Design SLR86 proc. lietuvių teigia gyvenantys ne savo svajonių namuose. Tiesa, dauguma turi svajonių būsto viziją, bet 34 proc. netiki, kad ją įgyvendins. Didžiosios dalies respondentų svajonių būstas – nuosavas namas (71 proc.), kuriame būtų keturi arba penki kambariai (54 proc.), o neatsiejami jo atributai -baseinas, pirtis ir sūkurinė vonia. 36 proc. apklausos dalyvių nurodė taupantys svajonių namui, 30 proc. respondentų planuoja imti banko paskolą, likusieji – svajonių namus laiko neįgyvendinama vizija. 22 proc. dalyvių atsakė, kad taupyti svajonių namams jiems reikėtų iki 10 metų, 20 proc. – nuo 11 iki 20 metų, 17 proc. – nuo 21 iki 30 metų. 27 proc. teigė, kad sutaupyti neįmanoma.

Lietuviai taupo bustui, estai vaikų poreikiams, o latviai senatvei.

•    „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad 78 proc. Estijos, 61 proc. Lietuvos ir tik 46 proc. Latvijos gyventojų turi bent šiek tiek santaupų. Visose šalyse santaupos yra palyginti nedidelės, daugeliu atvejų nesiekia 1000 eurų.

•    Daugiau kaip 50 proc. santaupų turinčių Baltijos šalių gyventojų sutinka, kad pagrindinė priežastis, skatinanti juos taupyti, šiuo metu yra noras atsidėti pinigų juodai dienai ar nenumatytoms išlaidoms.

•    Kiti taupymo motyvai atskirose šalyse nevienodi. Lietuviai linkę taupyti didesniems pirkiniams: automobiliui, būstui ar namų įrangai, o estai dažniausiai kaupia būsto renovacijai ir vaikų poreikiams. Latvijoje daugiausia respondentų iš Baltijos šalių (21 proc. santaupų turinčių gyventojų) teigia taupantys senatvei, kartu čia mažiausiai gyventojų (6 proc.) taupo naujam būstui. Estijoje ir Lietuvoje tokių gyventojų atitinkamai yra 10 proc. ir 15 proc.

• Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimą 2011 m. balandžio ir gegužės mėnesį atliko Lietuvos tyrimų bendrovė „Spinter Tyrimai“, kartu su „Data Serviss“ Latvijoje ir „Turu Uuringute“ Estijoje.

 

Neturi – negali sau leisti

Mes visada buvome bet kokio skolinimosi priešininkai. Nesame turėję net minties skolintis pinigų, kad įsigytume kokį nors daiktą. Vadovaujamės taisykle: turi pinigų – gali nusipirkti, neturi, vadinasi, šiuo metu negali sau to leisti.

Imant paskolą iš banko, pirmiausia reikia pagalvoti, kaip ją atiduosi, ypač sumažėjus pajamoms. Juk begalinio vartojimo bei ekonominio pakilimo laikai tikrai kažkada turėjo baigtis. Be to, skolinantis iš banko tenka padengti tokias palūkanas, už kurias galėtum nupirkti dar vieną butą. Mes nenorėjome tiek mokėti už minimalias paslaugas.

Pradėję taupyti savam būstui visa šeima, mes ir sūnus Vilius, apsigyvenome pas Sonatos

tėvus. Penkiese dviejų kambarių bute. Daug kartų norėjome nuomotis butą, bet nusprendę turėti savo namus nutarėme tenkintis mažesniu gyvenamuoju plotu. Be to, tai taip pat skatino susikurti savo gyvenamąją vietą.

Neklausėme patarimų

Happy President´s DayNusistatėme sumą, kurią atidėsime būstui ir jokiu būdu neliesime. Be to, atsisakėme nereikalingų, ypač prabangesnių pirkinių. Ekonominio pakilimo metu daug kas paskolas ėmė nereikšmingiems dalykams -tolimoms kelionėms, automobiliams ir pan. Mes to nedarėme, nes turėjome aiškų ir konkretų tikslą. Taigi važinėjome senu automobiliu, o atostogavome Arūno kaime Rokiškio rajone.

Sunkiausia buvo ekonominio pakilimo metu pasirodyti nepopuliariems… Daug kas skolinosi ir mums patarė paėmus paskolą kraustytis į erdvų butąjau rytoj. Tvirtino, kad tai normalu, kaip pavyzdį vis pateikdavo Ameriką, kurioje žmonės paskolas ima ne tik būstui, bet ir kelionėms, mašinoms ar bet kuriam kitam daiktui įsigyti, o paskolas moka vos ne iki gyvenimo pabaigos. Šiandien galėtume papasakoti ne vieną pavyzdį žmonių, kurie tuo metu norėjo gyventi prabangiai ir ėmė tam paskolas. Dabar daugeliui tenka vykti dirbti į užsienį, kad galėtų išmokėti palūkanas.

Sutaupėme ir automobiliui

Taupėme apie šešerius metus ir prieš trejus nusipirkome 3 kambarių butą, kuris tuo metu kainavo 95 tūkstančius litų. Taip pat liko pinigų ir šiuolaikiškam remontui. Gyvendami savo bute sutaupėme irapynaujam automobiliui.

Šiuo metu konkretaus tikslo neturime, galbūt atsidėtus pinigus išleisime keliaudami už Lietuvos ribų. Kažkada to buvome atsisakę, o dabar, turėdami visus pagrindinius dalykus, galėsime pakeliauti ir tam tikrai nereikės imti paskolos ar savęs varžyti kiekvieną mėnesį. Šiuo atveju sumos nėra didelės, o taupumo pamokos -jau išmoktos.

Norėdamas sutaupyti pirmiausia žmogus turi turėti iš ko atidėti pinigų ir tas taupymas turi atrodyti realus. Juk niekas nenori taupyti visą gyvenimą. Tai svarbu. Patarimas vienas: reikia išmokti atsisakyti brangesnių daiktų, nors ir gyvename vieną kartą. Taip pat svarbu save drausminti: be reikalo neišlaidauti, įveikti spontanišką norą staiga ką nors įsigyti. Tai vienas didžiausių taupymo priešų. O svarbiausia -planuoti šeimos biudžetą ir pasistengti kiekvieną mėnesį nuo jo nenukrypti. ■

Šaltinis: Kaip sutaupyti pinigų būstui?