Daigų Auginimas

Kopūstų daigai

Žiedinius ir ropinius kopūstus galima sodinti keletą kartų per sezoną. Ankstyvajam sodinimui jų daigai auginami šildomuosiuose šiltnamiuose. Sėjama kovo pradžioje. Vidutinio ankstyvumo kopūstai sėjami kovo pabaigoje į kasetes su paruoštu durpių mišiniu. Vėliau šių daržovių galite pasisėti kas dvi savaites. Paskui daigus pikuokite į plonasienius durpinius puodelius ar tiesiai Į lysves šiltnamyje, po priedangomis. Daigai pikuojami po 7-10 dienų. Vėlyvuosius kopūstus galite sėti tiesiai j dirvą lauke balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai – per 35-40 dienų. Sėklas sėkite 1 cm gylyje. Augindama kopūstų daigus šiltnamyje, nuolat jį vėdinkite. Tinkamai išauginti ir užgrūdinti kopūstų daigai turi būti sodriai žali, sveiki, neištįsę, su gerai išsivysčiusiomis šaknimis.

Darbai sode birželio mėnesį

Birželį didžiausias rūpestis – neleisti suvešėti piktžolėms. Anot specialistų, pagal tai, kokios želia, galima nustatyti dirvos būklę. Kalkėtą žemę mėgsta dilgėlės, žliūgės, notrelės, usnys, trikertės žvagi-nės ir pan.
Birželį nepamirškite pamulčiuoti žemės perpuvusiu mėšlu ar durpėmis. O jei neturite, tiks ir nupjauta vejos žolė. Tik prieš tai dirvą supurenkite. Šiltnamiuose reguliariai tręš-kite, laistykite agurkus ir palaikykite tinkamą temperatūrą. Ji turėtų neviršyti 32 laipsnių šilumos, o naktį nenukristi žemiau nei 16-18 laipsnių. Nepamirškite šiltnamių nuolat vėdinti, o per karščius vėsinti (uždengti, apipurkšti ir pan.). Nuolat genėkite, t. y. nuskinkite atžalų viršūnes – ant atžalos palikite po 1 ar 2 vaisius.
Iki birželio vidurio sėjami žiediniai irgūžiniai kopūstai, krūminės pupelės.

Žaliuosius žirnelius sėkite visą birželį – derliumi džiaugsitės visą vasarą. Tiesa, kuo vėliau pasėti, tuo mažiau uždera. Birželio antrojoje pusėje iki liepos pradžios sodinkite vėlyvuosius ropinius kopūstus. Esant karščiams, juos reikėtų dažniau palaistyti. Taip pat sėjami ir ridikai, ropės, krapai rudeniui, žieminiai svogūnai, rūgštynės (kitų metų derliui).

Jei norite išauginti kuo storesnes krienų šaknis, mėnesio pabaigoje juos atkaskite ir nupjaukite šonines šakneles. Nenuskabykite gausiai salierų lapų, nes tada išaugs silpnesni šakniagumtšiai. Jeigu birželį pasisėsite ridikų, jais mėgautis galėsite visą vasarą.

Sodo darbai gegužės mėnesį

Gegužę lauke sodinama ir sėjama dauguma daržovių. Prasidėjus tikrajam pavasariui, kai vidutinė paros temperatūra būna didesnė nei 5 laipsniai šilumos, sužaliavus ievoms (balandžio 25 d.-ge-gužės 8 d.), sužydėjus plukėms (balandžio 25 d.-gegužės 10 d.), pirmąsyk užkukavus gegutei (balandžio 25 d.-gegužės 6 d.), parskrldus kregždėms (balandžio 24 d.-gegužės 9 d.), sėjami ankstyvieji burokėliai, gelteklės, pupos, prieskoninės daržovės. Taip pat sodinami ropiniai kopūstai, brokoliai, porai, žiedinių kopūstų daigai, svogūnai, salierai, salotos, burokėlių, kopūstų, griežčių, morkų, salierų, ridikų ir ridikėlių pasodai.

Sodininko Kalendorius 2011

Į pagalbą visiems sodininkams pristatome patogų sodininko kalendorių 2011 metams. Mėnulio kalendorius padės susigaudyti, kada geriausiai sėti ir sodinti įvairias daržoves, vaisius ir augalus.

sodininko kalendorius 2011

Sodininko darbai kovo mėnesį

Kovo mėnesį išgrėbstomi visi seni sudžiūvę braškių lapai. Lapai surenkami ir sudeginami. Dirva tarp braškių eilių supurenema ir mulčiuojama. Dirvą purenkite atsargiai, kad nepažeistumėte braškių šaknų. Seną mulčią įmaišykite į dirvą, užklokite nauju 5 cm storio durpių sluoksniu. Mulčias sulaiko drėgmę, dirva ne taip greitai išdžiūsta, be to, mažiau susiteršia uogos. Pavasarį sodinti tinka sveiki, gerai įsišakniję pikuoti braškių daigai.

Braškes galima auginti įvairiame dirvožemyje. Braškių derlius daugiausia priklauso nuo dirvos reakcijos ir dirvos aprūpinimo humusu. Lengvų dirvų turėtų būti pH 5,5, o vidutinio sunkumo – 6,0-6,5. Serbentų ir agrastų krūmai tręšiami chloro neturinčiomis kalio ir fosforo trąšomis. Geriausiai tinka kalio sulfatas ir kalimagnezija. Visos kitos kalio trąšos netinka. Anksti krintantys lapai, skylėti jų pakraščiai – tai požymiai, kad augalas tręšiamas netinkamomis kalio trąšomis. Kai augalui trūksta kalio, jo lapų kraštai ima ruduoti.
Avietyne neturi želti varputis. Jį reikia labai kruopščiai išravėti. Dirva, kur auga avietės, turi būti gausiai drėkinama ir tręšiama. Avietės sodinamos eilėmis, 50 cm tarpais, o tarp eilių – 1,5 m atstumu.

Graikinį riešutmedį verta auginti tik didesniuose soduose, nes plačiai išsišakojantis vainikas pavėsina didelį plotą. Kultūrinis graikinis riešutmedis sodintinas tik šiltesnėse vietose (kaip vynuogės). Ten, kur žiemą būna dideli šalčiai, šie medžiai labai nukenčia. Dirvai graikinis riešutmedis ne ypatingai reiklus. Mėgsta drėgmę. Vynuoges verta auginti tik tose vietovėse, kur būna šiltos saulėtos vasaros ir tik ankstyvųjų veisli.ų. Vynuogės greičiau sunoksta, kai auginamos prie pietinės namo sienos, kur visada apšviečiamos saulės. Dirva, kurioje planuojama sodinti vynuoges, įdirbama giliai.. Sodinama nuo kovo vidurio. Sodinimo vieta pradedama ruošti pirmomis kovo dienomis, kai tik įšyla dirva. Kiekvienam vynuogių sodinukui, panašiai kaip sodinant medžius, kasama 100 cm ilgio, 50 cm pločio ir 50 cm gylio duobė. Jos dugnas sukasamas, nes vynuogėms reikalingas gero laidumo podirvis. Viršutinis 25-30 cm iškasatas žemės sluoksnis sumaišomas su kompostu, durpėmis arba gerai perpuvusiu mėšlu. Šis mišinys ir supilamas į duobes.

Jei sausio mėnesį vaismedžius jau patręšėte fosforo ir kalio trąšomis, dabar tręškite tik azoto trąšomis. Išbertos azoto trąšos įmaišomos į dirvą kauptuku medžio vainiko ribose. Geriau vartoti ilgai veikiančią kalcio amonio salietrą. Nerūgščias dirvas galima tręšti amonio sulfatau.

• Kovo-balandžio mėnesiai – medžių ir krūmų sodinimo laikas. Duobes vaismedžiams sodinti galima kasti iš anksto arba prieš sodinimą.
jei sodo plotas tinkamai patręštas, didelių duobelių nereikia, pakanka iškasti tokias, kad tilptų vaismedžių šaknys. Obelims ir kriaušėms pakanka 80-120 cm pločio ir 50-60 cm gylio, kaulavaisiams 60-80 cm pločio ir 50-60 cm gylio duobių. Žemę duobėje galite pagerinti, pridėdami 15-20 cm komposto ar geriau papuvusio mėšlo. Nedėkite šviežio mėšlo, nes jis gali apdeginti šaknis. Nederlingose dirvose į duobes galite įberti superfosfato (0,6-0,8 kg sėklavaisiams ir 0,5-0,6 kaulavaisiams) ir kalio chlorido (120 g sėklavaisiams ir 75-180 g kaulavaisiams).
Prieš sodinimą reikia kruopščiai apžiūrėti skiepus, ‘ išpjauti arba patrumpinti mechaniškai pažeistas ir ligotas šaknis.

Labi svarbu – sodinimo gylis. Vaismedžius geriau sodinti giliau negu pernelyg sekliai, kad neapsinuogintų šaknies kaklelis, o kartais ir šaknys.
Pasodinti medeliai paliejami, o dirva mulčiuojama.

Apgraužtų vaismedžių gydymas pavasarį

Ne vienam sodininkui pavasarį ištįsta veidai, pamačius, kiškių ar pelių, nugraužtą vaismedžių žievę. Jei žaizdelės nedidelės, jas aštriu peiliu nulyginame ir patepame sodo tepalu. Reikia tepti pažeistą medieną, o ne žievę. Tokios žaižaos gerai užgis, jeigu jas aprišime tamsia polietileno ar kitokia plėvele, popieriumi ir kt. Po plėvele greitai susidaro kaliusas. Taip aprišus galima užgydyti net dideles – pusės metro ilgio ir pusės kamieno apimties padarytą žaizdą.

O ką daryti, jeigu kiškiai ar pelės apgraužė kamieną "diržu", kitaip sakant, nugraužta žievė supa kamieną juosta.

Garsus agronomas ir pomologas Ipolitas Štaras (1905-1966 m.) siūlė neskubėti tokį vaismedį rauti, o pamėginti vienintelę priemonę: priskiepytų ūglių pagalba sujungti viršuje esančią žievę su žaizdos apačioje esančia sveika žievės dalimi, kitaip sakant, per be žievės esančią liemens dalį padaryti priskiepytų ūglių tiltelį. Ūgliai turi būti pakankamo ilgio, nes jie priskiepijami kiek išgaubti, kad jiems netrukdytų liemens lankstymasis. Ūgliai dedami vienas nuo kito per 5 cm. Abu ūglių galai nupjaunami įžambiai 5 cm žaizdos pjūvio ilgumu ir atitinkamais galais žaizdos viršuje ir apačioje užkišami, įpjovus ir pakėlus žievę. Kad priskiepyti ūgliai savo vietose tvirčiau laikytųsi, patariama juos pritcajti mažytėmis vinutėmis. Uždėjus visą tiltelį, žaizdos uitepamos sodo tepalu ir aprišamos popieriumi.

Prigiję ūgliai atstato ryšj tarp šaknų ir lapų. Bestorėdami tarp savęs susijungia ir apdengia visą žaizdą. Kol žaizda visai neapsidengia, kiekvienais metais neužaugusius tarpus reikia pakartotinai tepti konservuojančiu tepalu (galima ir aliejiniais dažais), kad mediena nepradėtų pūti ir neįsimestų ligos.

Taip galima gydyti ir kitus didelius žievės ar medienos sužalojimus. Ipolito Štaro teigimu, teisingai atlikus visus darbus ir medelių priežiūrą, galima gauti šimtaprocentinį rezultatą.
Nemažai rūpesčių sodininkams kelia vėžio žaizdos. Jas negalima užleisti, būtina tuojau gydyti. Ant mažesnių šakų esančios vėžio žaizdos šalinamos su šakomis. Ant storų šakų ir liemens esančios žaizdos gydomos jas išpįaustant iki visai sveikų audinių. Padarytų žaizdų mediena konservuojama bet kuriuo tepalu.

Vėžio ir kitų didelių žaizdų gijimas labai priklauso nuo vaismedžių sveikatingumo ir augimo stiprumo. Gydomus vaismedžius reikia patręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.
Visas pjūklo padarytas žaizdas, tiek dideles tiek mažas, reikia nulyginti aštriu peiliu ir ištepti tepalu.

Galima naudoti ne tik sodo tepalą, bet ir aliejinius dažus. Užteptose žaizdose vystosi kaliusai ir žievės audiniai. Pavasarį nė viena vaismedžio žaizdelė neturi būti palikta be priežiūros.

Gyvatvorės. Ką sodinti gyvatvorėms?

Ruošiatės įrengti gyvatvorę ir nežinote, kokie augalai geriausiai tiktų sodinimui? Pateikiame 8 variantus, kurie galėtų augti gyvatvorėje.

1. Paprastoji eglė (Picea excelsa) tinka vidutinio sunkumo ir sunkiose dirvose. Ji nepakenčia stovinčio vandens ir sausų žemių. Sodinti galima ir pavėsyje.

2. Paprastasis kadagys (Juniperus communis) sudaro gražias, tankias ir sunkiai pereinamas gyvatvores. Pakenčia blogas dirvas, gerai auga paunksnėje.

3. Vakarinė tuja (Thuja occidentalis) auga įvairiose dirvose, bet nemėgsta sauso smėlio. Gerai pakenčia karpymą.

4. Alyvos (Syringa vulgaris) sodinamos, kad apsaugotų nuo vėjo ir puoštų aplinką.

5. Geltonasis žirnmedis (Caragana arborescens) greitai ir gerai auga priesmėlio ir smėlio dirvose, nors pakenčia ir sunkesnes.

6. Auksinis serbentas (Ribes aureuny sudaro labai tankias gyvatvores. Auga greitai, gerai pakenčia karpymą. Duoda atžalas iš pažemės, todėl gyvatvorę galima greitai atjauninti.

7. Kaukazo slyvaitė (Prunus cerasifera) gerai auga švariose dirvose. Karpymą pakenčia, bet karpoma nedaug duoda vaisių.

8. Jazminas (Philadelphus comnarius) sodinamas norint turėti labai puošnias gyvatvores. Karpomas labai atsargiai, nes tada menkai žydi. Reikalauja geros dirvos ir nepakenčia pavėsio.

Daržininko darbai gegužės mėnesį

Agurkai. Genimi šiltnamiuose auginami agurkai. Balandžio pabaigoje pasodintų agurkų pagrindinis stiebas per 3-4 savaites pasiekia virš eilės ištemptą vielą. Tada viršūnė nulenkiama, apsukama aplink ją ir pririšama. Ant pagrindinio stiebo formuojasi daug vadinamųjų stiebi-nių vaisių. Kad augalas geriau vystytųsi, stiebo apačioje (50-60 cm nuo dirvos paviršiaus) esančias užuomazgas reikia laiku pašalinti. Pasodinus agurkus šiltnamiai vėdinami minimaliai, jei temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai C.

Šiltnamiuose auginami agurkai labai reiklūs dirvos ir oro drėgnumui. Vandens poreikis priklauso nuo augalo vystymosi, taip pat nuo šviesos ir temperatūros sąlygų. Daugiausia drėgmės agurkai sunaudoja gegužės-liepos mėnesiais. Šiltu oru vieno augalo dienos vandens norma – 2-3 litrai. Geriausia lieti prieš pietus, kad iki vakaro augalai spėtų apdžiūti. Kai oro temperatūra labai aukšta, augalus reikia ne tik laistyti, bet ir purkšti, kad pakeltume santykinį oro drėgnumą.
Lauke auginami agurkai. Jų derlius pirmiausia priklauso nuo klimatinių ir dirvos sąlygų. Agurkai jautrūs ne tik šalčiui, bet ir vėjui. Tinkamiausia agurkams auginti humu-singą priesmėlio žemė su laidžių podirviu, kad prie šaknų patektų oras ir dirvos paviršiuje netelkšotų vanduo.

EŽIAI

Ežiai – visiška priešingybė kurmiams. Šiuos gyvūnus vienija tik vienas bendras bruožas – pomėgis gyventi atsiskyrėlio gyvenimą.

Ežiai gyvena po krūmais. Beje, ežiai mėgsta kiek galima tankesnius ir dygesnius krūmus ir žagarų krūvas. Olas ežiai išsikasa su 2 angomis. Viena anga nukreipta į šiaurę, o kita – į pietus.
Tiesa, ežiams atrodytų nėra ko saugotis, nes atsiradus pavojui, jie susisuka į dygliuotą kamuolėlį ir taip nubaido savo priešus. Deja, gudriosios lapės sugeba dygųjį ežių „kamuolėlį" išvynioti ir taip gyvūną suėsti. Atsargų žiemai ežiai nekaupia, o per vasarą stengiasi užauginti kiek galima daugiau riebalų, kad miegant jų pakaktų ir išgyventi, ir nuo šalčio apsisaugoti. Sakoma, kad ežiai yra patiklūs, todėl juos nėra sunku prisijaukinti.

Ežiai – naudingi sodo gyviai. Jei ežiams patiks gyventi Jūsų sodyboje, jie iš sodybos „išvalys" vabalus, kurklius, mėšlavabalius, cikadas, šliužus, peles, o jei sodyboje atsiras gyvačių ar žalčių, ežiai ir šiuos gyvius suės.

Deja, ežiai gali ir paukščių lizdus su kiaušiniais ar išsiritusiais paukščiukais išardyti. Beje, namuose ežiai peles sugeba išgaudyti geriau nei katės, todėl šių gyvūnų skriausti negalima.

Vaismedžių Skiepijimas Į Kelmą

VAISMEDŽIŲ SODAS… ANT KELMO
Jei norite, kad viename vaismedyje būtų įskiepytos kelios vaismedžių rūšys ir užaugtų kompaktiškas, mažai vietos sode užimantis augalas, nuo kurio būtų galima lengva skinti vaisius ir prižiūrėti, šį vaismedį skiepykite į… kelmą.

Sode parinkite mažavertę ar dėl kažkokių priežasčių trukdančią obelį ir kriaušę (galima net ir vyresnę nei 20 – ties metų), ją nupjaukite ir įjos kelmą įskiepykite norimos rūšies obelaites ar kriaušaites.
Į vieną kelmą galima įskiepyti 5-10 rūšių vaismedžius, skiepijant po 2 kiekvienos rūšies auginius. Į kelmą vaismedžius patariama skiepyti, auginius užkišant už kelmo žievės. Jau po 4 – 5 metų nuo taip paskiepytų obelų ar kriaušių galėsite skinti įvairių rūšių vaisių derlių. Tokio vaismedžio privalumas yra tas, kad jis užaugs ne aukštesnis nei 1,5-2 metrai.

Tokio aukščio vaismedžius pavyks užauginti, jei jų šakų vainiką formuosite nuolat genėdami.

Pirmaisiais metais būtina būti ypač dėmesingiems jauniems ir sparčiai augantiems skiepūgliams. Įskiepytų auginių nenulauš vėjas, jei juos pririšite prie atramų.