Vaismedžių Skiepijimas Į Kelmą

VAISMEDŽIŲ SODAS… ANT KELMO
Jei norite, kad viename vaismedyje būtų įskiepytos kelios vaismedžių rūšys ir užaugtų kompaktiškas, mažai vietos sode užimantis augalas, nuo kurio būtų galima lengva skinti vaisius ir prižiūrėti, šį vaismedį skiepykite į… kelmą.

Sode parinkite mažavertę ar dėl kažkokių priežasčių trukdančią obelį ir kriaušę (galima net ir vyresnę nei 20 – ties metų), ją nupjaukite ir įjos kelmą įskiepykite norimos rūšies obelaites ar kriaušaites.
Į vieną kelmą galima įskiepyti 5-10 rūšių vaismedžius, skiepijant po 2 kiekvienos rūšies auginius. Į kelmą vaismedžius patariama skiepyti, auginius užkišant už kelmo žievės. Jau po 4 – 5 metų nuo taip paskiepytų obelų ar kriaušių galėsite skinti įvairių rūšių vaisių derlių. Tokio vaismedžio privalumas yra tas, kad jis užaugs ne aukštesnis nei 1,5-2 metrai.

Tokio aukščio vaismedžius pavyks užauginti, jei jų šakų vainiką formuosite nuolat genėdami.

Pirmaisiais metais būtina būti ypač dėmesingiems jauniems ir sparčiai augantiems skiepūgliams. Įskiepytų auginių nenulauš vėjas, jei juos pririšite prie atramų.

Baltasparnių Naikinimas

KAIP Naikinti  BALTASPARNIUS?
Profilaktiškai su baltasparniais būtina kovoti kasmet. Pirmiausiai reikia pasistengti, kad pavasarį baltasparniai nepatektų į šiltnamius.

Į šiltnamius baltasparniai patenka su daržovių daigais, nes lauke šie kenkėjai negali peržiemoti.

Todėl sodinti reikia sveikus ir kenkėjų nepažeistus augalų daigus. Apšildomuose šiltnamiuose būtina reguliariai ravėti piktžoles, ant kurių apsigyvena baltasparniai, o taip pat būtina dezinfekuoti ir dirvožemį.

* Jei baltasparnių daug, augalus teks kelis kartus purkšti cheminiais preparatais.
* Šiltnamiuose skraidančius baltasparnius galima gaudyti lipniomis gelsvomis juostomis (gelsva spalva vilioja baltasparnius).

Baltasparnių rūšys
Manoma, kad augalus pažeidžia apie 200 (!) baltasparnių rūšių. Kai kurie baltasparniai, pavyzdžiui, citrusiniai pavojingi tik šiltnamiuose augantiems augalams, o orams atvėsus iki 0 °C laipsnių, jie žūva. Vasarą daugiausiai galima pamatyti ant serbentų, aviečių, sausmedžių, gluosnių, ąžuolų ir kitų augalų apsigyvenusius ir čia mintančius baltasparnius.

Dirvos mulčiavimas

Pasak specialistų, nedirbama dirva labai greitai džiūva, o jos paviršius ima dumblėti jau po pirmojo stipraus lietaus, todėl nedirbamą dirvą ypač naudinga mulčiuoti, nes mulčio sluoksnis ne tik apsaugo dirvos paviršių, bet ir padeda sulaikyti drėgmę ir neleidžia augti piktžolėms.

Jei dirvą mulčiuosite, jos beveik nereikės kaupti.

Ar visada reikia mulčiuoti?

Specialistų teigimu, mulčiuoti nereiktų naujų pasėlių, nes mulčiavimo medžiagose gali būti kenkėjų ir augalų augimą stabdančių medžiagų. Verta žinoti, kad mulčiavimo medžiagas mėgsta sraigės, kurios šioje dirvoje gausiai veisiasi, o vėliau nugraužia augalų lapus. Todėl nepatariama mulčiuoti dirvos, kurioje auga gūžinės salotos, nes šias daržoves ypač mėgsta sraigės.
Jei mulčiuosite braškes, tai bus naudinga, nes mul-čiuotų braškynų nereikės kaupti. Žinokite, kad kaupdami augalus galite pažeisti jų šaknis ir augalams pakenkti.

MULČIAVIMO MEDŽIAGA -PJAUTA ŽOLĖ
Šviežiai nupjauta žole patariama mulčiuoti visų rūšių augalus bei šia žole apkloti paruoštas sėjai ar sodinimui daržo lysves. Prieš mulčiavimą šviežiai nupjautą žolę truputį pradžiovinkite ir ja dirvą užklokite tik kelių centimetrų storio sluoksniu. Daržininkams verta įsiminti, kad pernelyg storas nupjautos žolės sluoksnis ant dirvos gali suslėgti į tankią masę ir pradėti pūti. Žolės mulčias ant dirvos paviršiaus irsta ypač sparčiai, todėl per vasarą šį sluoksnį patariama atnaujinti kelis kartus.

Mulčiavimo medžiaga -medžių žievė

Medžių žievė yra gana rūgšti medžiaga. Jei medžių žievę ant dirvos paklosite storu sluoksniu, toje vietoje gali labai sumažėti dirvos pH, todėl medžių žieve patariama mulčiuoti dirvą, kurioje auga rūgščią dirvą mėgstantys augalai, pavyzdžiui, rododendrai. Rožės taip pat mėgsta medžių žievės mulčią, tačiau kaip ir medžio pjuvenose medžių žievėje mažai maistinių medžiagų, todėl dirvą, kurią mulčiuosite medžių žieve, papildomai patręškite. Tręšti dirvą šiuo atveju geriausiai organinėmis trąšomis, kuriose gausu azoto.

KAIP UŽAUGINTI MEDŽIŲ FORMOS SERBENTUS?

APIE SERBENTUS

Serbentus galima auginti ne tik kaip krūmus, bet ir kaip mažus medelius. Jei nutarėte serbentus auginti ne kaip krūmus, o kaip medelius, pasirinkite sodinuką, turintį 70 – 100 cm ilgio tiesų stiebą ir gerai išvystytas šaknis. Jei serbentų sodinukai turi 2-3 gerai išvystytus stiebus, palikite tik vieną stiebą, o kitus išpjaukite. Tokių serbentų šakų vainikai bus mažesni nei įprastų krūmų, todėl šiuos serbentus galima sodinti ir tankiau – kas 50 cm.

KAIP UŽAUGINTI MEDŽIŲ FORMOS SERBENTUS?
Jei norite užauginti medelio formos serbentus, tai ant sodinuko užmaukite 3 cm skersmens sodinuko ilgio polietileno vamzdelį. Tokį vabzdelį 8 – 10 cm įkaskite į žemę. Toliau serbentų medeliui reikalinga atrama, nes uogos šiame medelyje gali užaugti netolygiai ir augalą nusverti į vieną ar kitą pusę.

Dažniausiai medelio formos auginami raudonieji ir geltonieji serbentai, nes juodųjų serbentų šakelės nulūžta.

Kad užaugtų nedidelis serbentų medelis su 8 – 10 pagrindinėmis šakomis, kitas šakeles nupjaukite.

TRUMPAI APIE PUPELES

* Pupeles patariama skinti ryte ir kai nėra drėgna, kad iki vakaro augalų žaizdelės suspėtų apdžiūti, apgyti ir per jas į augalus negalėtų patekti grybinių ligų sukėlėjai.

* Vijoklines pupeles patariama sėti tik lysvėse, kurios yra įrengtos iš šiaurės į pietus, šiauriniame sklypo plote, šalia tvorų ar pavienių augalų.
* Jei vijoklines pupeles auginsite eilėmis, eilių plotis turi būti 1 metras, o atstumas tarp eilių – 30 – 40 cm.

* Kai tik krūminės pupelės paaugs iki 15 cm aukščio, jas reikia lengvai apkaupti.
Kai krūminės pupelės ruošis formuoti lapus, juos reikia dar kartą apkaupti.
Pasak specialistų, kaupimas pastebimai sustiprina krūmines pupeles.

Biologinės Kriaušių Ypatybės

20 – 25 metų kriaušės išauga iki 6 – 8 metrų aukščio. Beje, kriaušės pražysta anksčiau nei obelys.

Pirmuosius vaisius užaugina 6-10 metų kriaušės. Tiesa, kai kurios kriaušių rūšys vaisius užaugina ir anksčiau.

Kriaušės dažniausiai dera kiekvienais metais. Pirmieji užauginti kriaušių vaisiai nebūna ypač skanūs ir minkšti, o metams bėgant, jų kokybė gerėja. Kriaušės, kaip ir obelys, pačios neapsidulkina.

Kriaušes apdulkina kitų rūšių kriaušės. Kriaušės yra reiklesnės šilumai nei obelys, todėl po šaltos žiemos kriaušės gali ir apšalti. Kriaušės yra mažiau atsparios dideliems šalčiams nei obelys. 35 – 38 °C šalčiai pražudo daugumos rūšių kriaušes. Geriausiai kriaušės auga velėninėje žemėje bei gilioje ir lengvoje priemolio žemėje.
TRUMPAI
Dirvos šalia šaltalankių negalima kasti, nes šių augalų šaknys yra negilios, o kai kada išlenda i dir-vos paviršių. Todėl š;ili;i šių augalų leiskite augti
velėnai

AR SKRUZDĖLĖS PAŽEIDŽIA BRAŠKIŲ UOGAS?

Kai kurie sodininkai, matydami apgraužtas braškių uogas, tuo kaltina skruzdėles. Tačiau specialistai teigia, jog skruzdėlės nepažeidžia braškių. Braškių uogas pažeidžia šliužai, naktį įšliaužiantys į braškynus ir sugadindami braškių uogas. Dažniausiai šliužai pažeidžia ant žemės gulinčias braškių uogas.

Ar šliužai pažeidė braškių uogas, patikrinti nėra sunku: braškių tarplysviuose vakare pridėkite lentų, šiferio gabalų, didžiosios varnalėšos lapų, o ryte, prieš patekant saulei, šias medžiagas pakelkite.
Jei po šiomis medžiagomis rasite šliužų, būkite tikri, kad braškes pažeidė ne skruzdėlės, o šliužai. Tad šliužus surinkite ir sunaikinkite.

KODĖL GELSTA ČESNAKŲ LAIŠKAI?
Česnakų laiškai gelsta todėl, kad dirvoje sutriko vandens ir oro apykaita, o dirvos paviršių padengė kieta pluta. Todėl kiek galima skubiau supurenkite dirvą. Jei pradėjo augti česnakų žiedstiebiai, juos išlaužykite, tada tarpusavyje suriškite česnakų laiškus, kad kiek galima daugiau maistinių medžiagų gautų česnakų galvutės.

Ankstyvosios Bulvės

Sakoma, jog tinkama ankstyvųjų bulvių rūšis yra gero būsimojo derliaus pagrindas. Tačiau ankstyvųjų bulvių augintojai turi atminti, kad tinkamas bulvių gumbų apdirbimas prieš sodinimą taip pat yra labai svarbus. Pasak specialistų, ankstyvųjų bulvių gumbus būtina dėžėse ar ant lentynų daiginti 30 -45 dienas.

Gumbų daiginimui tinka ir polietileno plėvelės maišai, kuriuose reikia išpjauti 1 – 2 skyles, kad patektų oras ir išeitų anglies dvideginis, kurį išskiria kvėpuodami bulvių gumbai. Į šiuos maišus suberkite 12 kg bulvių, užsiūkite ir šviesioje vietoje pakabinkite. Iš pradžių maišus su bulvėmis laikykite 20 °C šilumos patalpose, o kai bulvės ims dygti, maišus su jomis perneškite į 8-14 laipsnių šilumos patalpas.

Jei ankstyvųjų bulvių norite užauginti dar anksčiau, bulvių gumbus prieš sodinimą sluoksniais sudėkite į dėžes: 1 sluoksnis durpių, 1 sluoksnis bulvių gumbų ir 1.1. Taip į dėžes pridėkite 4-5 durpių ir bulvių sluoksnius, o viršutinį bulvių sluoksnį užberkite durpėmis. Paruoštus sluoksnius liekite 20 "C šilumos vandeniu, su jame ištirpintais mikroelementais.

Jei taip padarysite, po 2 – 3 dienų bulvių gumbai ims leisti šaknis, o po 4 dienų bulvių gumbus jau galėsite sodinti dirvoje.

Valgomasis Sausmedis – Pačios Ankstyviausios Uogos

Sausmedžiai patys pirmieji sunokina savo uogas. Sausmedžiai pražysta, kai ant agrastų bei serbentų krūmų dar nėra lapų.

Sausmedžiai uogas sunokina birželio mėnesio pra­džioje, o jei pavasaris saulėtas ir šiltas – dar ir anks­čiau.

Sodinti sausmedžius, kaip ir kitus vaiskrūmius, reikia rudenį, tačiau kur kas anksčiau – rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar rugsėjo mėnesio pradžioje.

Anksčiau sausmedžius reikia sodinti todėl, kad jie per žiemą įgautų jėgų ankstyvai pavasario vege­tacijai. Beje, sodinti reikia ne po vieną, o po du saus­medžius, kad jie per žiemą įgautų jėgų ankstyvai pavasario vegetacijai. Beje, sodinti reikia ne po vie­ną, o po du įvairių rūšių bet vienu metu žydinčius sausmedžius, kad jie galėtų apdulkinti vienas kito žiedus.

Jei auginsite ne mažiau dviejų sausmedžių krūmų, galėsite tikėtis gausaus kokybiškų uogų derliaus.

Trumpai Apie Bulves

* Jei bulvių daigai (ypač ankstyvųjų rūšių) yra pakankamai aukšti, o naktį laukiama šalnų nepatingėkite, palenkite daigus, atsargiai užberkite žemių ant viršūnėlių o vėliau ir ant viso augalo. Pasibaigus šalnų pavojui, augalus atsargiai atkaskite rankomis, geriausiai – dieną, kad dirvožemis jau būna įšilęs.

Tada augalus nuplaukite iš laistytuvo, į vieną vandens litrą įbėrę 10 – 20 g amonio salietros.
Jei bulvių daigai nėra aukšti, gresiant šalnoms, juos visus galima užberti žemėmis.

* Rugiai bulves gali apsaugoti nuo puvinio, pjūklelių ir piktžolių.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje perkaskite dirvą, kurioje kitais metais auginsite bulves. Kauptuku suformuokite vageles ir jose pasėkite rugius. Rugių grūdus būtinai berkite į vageles, o ne bet kaip.
1 are dirvožemio pasėkite 2 – 2,5 kg rugių. Rugių sėklas užberkite žemėmis, o žemę sumindžiokite.

Kai rugiai paaugs iki 15 cm aukščio, juos nupjaukite. Nupjautus rugius galite panaudoti kaip mulčią daržovių lysvėms, žemei šalia vaismedžių ir vaiskrūmių ir t.t.

Pavasarį griovelius, kuriuose augo rugiai, perkaskite ir pasodinkite bulves.