Archive for the 'Sodai' Category

Ankstyvosios Bulvės

Sakoma, jog tinkama ankstyvųjų bulvių rūšis yra gero būsimojo derliaus pagrindas. Tačiau ankstyvųjų bulvių augintojai turi atminti, kad tinkamas bulvių gumbų apdirbimas prieš sodinimą taip pat yra labai svarbus. Pasak specialistų, ankstyvųjų bulvių gumbus būtina dėžėse ar ant lentynų daiginti 30 -45 dienas.

Gumbų daiginimui tinka ir polietileno plėvelės maišai, kuriuose reikia išpjauti 1 – 2 skyles, kad patektų oras ir išeitų anglies dvideginis, kurį išskiria kvėpuodami bulvių gumbai. Į šiuos maišus suberkite 12 kg bulvių, užsiūkite ir šviesioje vietoje pakabinkite. Iš pradžių maišus su bulvėmis laikykite 20 °C šilumos patalpose, o kai bulvės ims dygti, maišus su jomis perneškite į 8-14 laipsnių šilumos patalpas.

Jei ankstyvųjų bulvių norite užauginti dar anksčiau, bulvių gumbus prieš sodinimą sluoksniais sudėkite į dėžes: 1 sluoksnis durpių, 1 sluoksnis bulvių gumbų ir 1.1. Taip į dėžes pridėkite 4-5 durpių ir bulvių sluoksnius, o viršutinį bulvių sluoksnį užberkite durpėmis. Paruoštus sluoksnius liekite 20 "C šilumos vandeniu, su jame ištirpintais mikroelementais.

Jei taip padarysite, po 2 – 3 dienų bulvių gumbai ims leisti šaknis, o po 4 dienų bulvių gumbus jau galėsite sodinti dirvoje.

Valgomasis Sausmedis – Pačios Ankstyviausios Uogos

Sausmedžiai patys pirmieji sunokina savo uogas. Sausmedžiai pražysta, kai ant agrastų bei serbentų krūmų dar nėra lapų.

Sausmedžiai uogas sunokina birželio mėnesio pra­džioje, o jei pavasaris saulėtas ir šiltas – dar ir anks­čiau.

Sodinti sausmedžius, kaip ir kitus vaiskrūmius, reikia rudenį, tačiau kur kas anksčiau – rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar rugsėjo mėnesio pradžioje.

Anksčiau sausmedžius reikia sodinti todėl, kad jie per žiemą įgautų jėgų ankstyvai pavasario vege­tacijai. Beje, sodinti reikia ne po vieną, o po du saus­medžius, kad jie per žiemą įgautų jėgų ankstyvai pavasario vegetacijai. Beje, sodinti reikia ne po vie­ną, o po du įvairių rūšių bet vienu metu žydinčius sausmedžius, kad jie galėtų apdulkinti vienas kito žiedus.

Jei auginsite ne mažiau dviejų sausmedžių krūmų, galėsite tikėtis gausaus kokybiškų uogų derliaus.

Trumpai Apie Bulves

* Jei bulvių daigai (ypač ankstyvųjų rūšių) yra pakankamai aukšti, o naktį laukiama šalnų nepatingėkite, palenkite daigus, atsargiai užberkite žemių ant viršūnėlių o vėliau ir ant viso augalo. Pasibaigus šalnų pavojui, augalus atsargiai atkaskite rankomis, geriausiai – dieną, kad dirvožemis jau būna įšilęs.

Tada augalus nuplaukite iš laistytuvo, į vieną vandens litrą įbėrę 10 – 20 g amonio salietros.
Jei bulvių daigai nėra aukšti, gresiant šalnoms, juos visus galima užberti žemėmis.

* Rugiai bulves gali apsaugoti nuo puvinio, pjūklelių ir piktžolių.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje perkaskite dirvą, kurioje kitais metais auginsite bulves. Kauptuku suformuokite vageles ir jose pasėkite rugius. Rugių grūdus būtinai berkite į vageles, o ne bet kaip.
1 are dirvožemio pasėkite 2 – 2,5 kg rugių. Rugių sėklas užberkite žemėmis, o žemę sumindžiokite.

Kai rugiai paaugs iki 15 cm aukščio, juos nupjaukite. Nupjautus rugius galite panaudoti kaip mulčią daržovių lysvėms, žemei šalia vaismedžių ir vaiskrūmių ir t.t.

Pavasarį griovelius, kuriuose augo rugiai, perkaskite ir pasodinkite bulves.

Pomidorų auginimas

Pomidorų sėklos sudygsta ne žemesnėje nei 10 °C šilumoje.

Optimali temperatūra pomidorų sėkloms sudygti yra 23 – 25 °C šiluma.
Pomidorai nustoja augti žemesnėje nei 10 °C šilumoje.

Jei dirvos temperatūra yra žemesnė nei 16 °C šilumos, nustoja vystytis pomidorų šaknys ir augalai iš dirvos nebesugeba įsisavinti fosforo, todėl pomidorai įgauna violetinį atspalvį ir gali žūti. Jei artimiausiu metu jiems nebus sudarytos šiltesnės sąlygos, pomidorai vystysis prastai. Temperatūrą galima padidinti labiau apšildant šiltnamius, pomidorus liejant šiltu vandeniu arba dirvą mulčiuojant juoda polietileno plėvele.

Ankstyvieji pomidorai yra atsparesni trumpalaikiams atšalimams, nes jų fermentinė sistema yra aktyvesnė. Jei pomidorus auginate apšildomuose šiltnamiuose, jiems dieną ir saulėtu oru reikalinga 20 -22 °C šiluma, o apniukusią dieną 18 – 20 °C šiluma. Kai kurioms naujoms hibridinėms pomidorų rūšims pakanka ir žemesnės oro temperatūros.

Pomidorai užaugins gausų derlių, jei jiems pakaks šviesos. Tamsiose patalpose pomidorai neauga, o jei vasara bus apniukusi, pomidorų derlius bus prastas.

Jei truks šviesos, pomidorų daigai bus šviesūs, ištįsę ir sukraus žiedus tik augalų viršūnėlėse. Beje, tokiais atvejais pomidorai numes žiedpumpurius arba užsimezgusius vaisius, todėl pomidorų daigus patariama auginti ant pietrytinių palangių, kad jiems pakaktų šviesos. Pernelyg tankiai augančius pomidorų daigus būtina praretinti. 1 m2 dirvožemio galima auginti ne daugiau kaip 20 pomidorų daigų.

Pomidorų daigams sodinti parinkite saulėtą ir neaptemdytą daržo plotą. Šiltnamių, kuriuose auginsite pomidorus, rėmus nudažykite balta spalva, kad jie geriau atspindėtų saulės spindulius.
Šiltnamiuose pasistenkite padaryti kiek galima mažiau perdengimų. Šiltnamiuose pomidorų daigus pasodinkite taip pat ne pernelyg tankiai, laiku nugnybkite šoninius ūglius.
Žinokite, kad vos 1 proc. padaugėjus šviesai, pastebimai pagausėja ir pomidorų derlius.

Pomidorų Laistymas

Trečia ir būtina sėkmingo pomidorų auginimo sąlyga – tinkamas jų laistymas. Daugiausiai drėgmės pomidorams reikia sėklų dygimo bei vaisių derėjimo metu. Sudygus pomidorų daigams ir iki jų persodinimo į nuolatinę augimo vietą, šias daržoves reikia lieti žymiai rečiau. Jei šiuo metu gausiai liesite pomidorų daigus, jie pernelyg ištįs ir vėliau prasčiau megs vaisius. Jei pomidorų daigus auginate dėžėse ant palangių, atminkite, kad karšti centrinio šildymo radiatoriai gana greitai išdžiovina dirvą, todėl juos tenka lieti dažniau. Pomidorų daigus reikia laistyti vandenį liejant ant šaknų ir stengtis, kad augalas išliktų sausas. Į paruoštą dirvoje duobelę supilkite 8-10 litrų vandens, palaukite, kol vanduo susigers ir tik tada pasodinkite pomidorų daigą, kurį užpilkite žemėmis ir dirvą mulčiuokite. Šio kiekio vandens augalui pakaks iki jo vaisių derėjimo pradžios.
Įsiminkite, kad pomidorų augimo metu negalima leisti, kad keistųsi dirvos drėgmė. T.y. kad ji tarpais nebūtų pernelyg drėgna, o tarpais – visiškai sausa.

Sodininkų Ir Daržininkų Klaidos

* Kai kada daržininkai susigundo šiltomis ankstyvojo pavasario dienomis ir anksčiau laiko pasėja šilumą mėgstančius augalus, kurie nukenčia jau nuo pirmųjų pavasario šalnų. Jei nutarėte pavasarį anksčiau laiko sodinti pomidorus ir agurkus, turite pasirūpinti ir apsaugos nuo šalnų priemonėmis.
* Dažnai daržininkai augalus mineralinėmis trąšomis trąšia neatsižvelgdami į oro sąlygas. Daržininkams verta atminti, kad augalus šaltomis dienomis tręšti beprasmiška, nes iš šaltos dirvos augalų šaknys nesugeba pasisavinti maistinių medžiagų. Daugelio daržovių šaknys mineralines medžiagas geriausiai pasisavina iš šiltesnės nei 10 laipsnių šilumos dirvos.
* Jei mineralinių trąšų tirpalais augalus liesite laistytuvu, neretai šie tirpalai nudegins augalų lapus. Patyrę daržininkai mineralinių trąšų tirpalus pila tik ant augalų šaknų, nes patekusius ant augalų lapų tirpalus būtinai reikia nuplauti.
* Jei trąšų tirpalus pilsite ant sausos žemės, galite nudeginti augalų šaknis, todėl dirvą iš pradžių paliekite vandeniu, o tik tada patręškite mineralinių trąšų tirpalu.

Raugerškių Veislės

Paprastasis raugerškis

Paprastasis raugerškis – tai gana stambus krū­mas, užauginantis gelsvus arba rusvus ūglius ir iki 4 cm ilgio lapus. Paprastojo raugerškio ūglius den­gia 1 – 2 cm ilgio spygliai. Cilindriniuose žiedynuo­se žydi iki 25 smulkių, ryškiai geltonų, nemalonų kvapą skleidžiančių žiedų. Paprastasis raugerškis užaugina sultingas, ryškiai raudonas uogas, kurios rudeni ilgai išsilaiko ant krūmų.

Raugerškių uogose yra obuolių rūgšties, vitami­no C. Raugerškių uogos tinka gėrimų, uogienių, sal­dainių gamybai, o jų lapai – marinatams. Be to rau­gerškių uogose yra ir vitaminų A ir B. Gana dažnai paprastieji raugerškiai auga pamiškėse. Raugerškių nepatariama auginti šalia grūdinių kultūrų, nes jie yra grūdinių kultūrų rūdžių nešiotojai.

Tunbergo raugerškiai

Tunbergo raugerškių tėvynė yra Japonija ir Kini­ja. Tunbergo raugerškiai – neaukšti krūmai užaugi­nantys 1 cm ilgio ūglius. Vasarą Tunbergo raugerš­kių ūgliai yra ryškiai žali, o rudenį nusidažo įvairio­mis spalvomis: geltona, oranžine ar net violetine Rudenį Tunbergo raugerškiai subrandina pailgas raudonas, rūgščias ir dekoratyvias uogas

Vaismedžių Perskiepijimas

Jei orai geri, žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje patariama perskiepyti kaulavaisinius vaismedžius, nes kaulavaisinių vaismedžių sultys ima judėti anksčiau nei sėklavaisinių.
Pirmiausiai perskiepykite vyšnias, o vėliau slyvas, persikus ir abrikosus.

Įstatytus poskiepius apriškite plaušais arba polietileno plėvelės juostele ir aptepkite sodo tepalu.

Šliužų Naikinimas

* JAV sodininkai siūlo gana originalų šliužų gaudymo būdą su greipfrutais. Pusės greipfruto vaisiaus žievėje pradurkite mažas skylutes ir taip paruoštą žievę ant žemės pastatykite kaip į kupolą panašius spąstus.

Šliužus per naktį privilioja greipfrutų kvapas, todėl jie susirenka po žeme, o ryte tereikia juos surinkti ir sunaikinti, subėrus į vandenį ar koncentruotą druskos tirpalą.

* Per dieną šliužai mėgsta slėptis po lentomis, šiferio ar ruberoido gabalais, drėgnomis medžiagos skiautėmis, linoleumo, arbūzų žievėmis, kopūstų lapais ir kt. Tereikia šiuos daiktus vakare sudėti tinkamoje vietoje, o ryte šliužus surinkti ir sunaikinti.

Kopūstų auginimas

* Pasak specialistų, nereikia laukti, kol kopūstų daigai išaugs dideli ir stiprūs. Kai sodinsite kopūstų daigus darže, geriausiai orientuokitės į gamtines sąlygas. Jei nusistovi apniukę orai, laukiama lietaus, verta pasinaudoti šia galimybe ir darže pasodinti net ir palyginti smulkius daržovių daigus.

* Gerai žinoma, kad kopūstiniai augalai yra reiklūs drėgmei, tačiau per sausrą laistymo vanduo greitai išgaruoja. Pabandykite kopūstinius augalus lieti kitaip: tuščią plastmasinį butelį kakleliu žemyn pastatykite šalia kiekvieno kopūsto augalo, įspauski-te į žemę. Iškratykite į butelio kakliuką patekusias žemes, pripildykite pilną butelį vandens ir įstatykite dirvoje taip, kad butelis tvirtai laikytųsi.

Vanduo iš butelio išbėgs palaipsniui, dirvą sudrėkindamas 10 – 15 cm gylyje, drėgme aprūpindamas kopūstų šaknis. Šiuo atveju drėgmė išgaruos tik nuo augalų paviršiaus, o dirvožemio paviršius liks sausas ir purus.

Vieno 1,5-2 litrų talpos butelio vandens dažniausiai pakankama 5 dienoms.