Archive for the 'Sodai' Category

Šiurpiniai Gvazdikai

Tai daugiamečiai žoliniai augalai, auginami kaip vienmečiai.

Nuo kitų gvazdikų rūšių jie skiriasi gebėjimu be paliovos žydėti nuo birželio mėnesio pabaigos iki rugsėjo. Šių gvazdikėlių krūmeliai žydi baltais, rožiniais, geltonais, raudonais, avietiniais ir margaspalviais žiedais. Gvazdikėliai nepakenčia žiemos šalčių, todėl per žiemą išlikę augalai kitais metais žydi žymiai prasčiau. Šiurpinius gvazdikus patariama dauginti sėklomis, o lauke reikia sodinti šių augalų daigus.

Gvazdikai pražys anksčiau, jei sėklas į sodinimo dėžutes pasėsite gruodžio ar sausio mėnesiais. Gvazdikėlius patariama sėti velėninės ir durpinės žemės (po 1 dalį) ir perpuvusios žemės (2 dalys) mišinyje. Į šį dirvos mišinį taip pat patariama įberti kalkių. 16-18 laipsnių šilumoje gvazdikai sudygsta po 10 – 14 dienų. Kai gvazdikai sudygsta, sodinimo dėžutes su daigais patariama pernešti arčiau šviesos, o oro temperatūrą sumažinti iki 12 laipsnių, šiurpinius gvazdikėlius patariama pikiuoti pagal schemą 4×4 cm, kai jie užaugina pirmuosius tikruosius lapelius. Gvazdikėliams reikia papildomo apšvietimo. Be to, patalpas, kuriose auga šiurpiniai gvazdikėliai, būtina reguliariai vėdinti.

Antrąjį kartą šiurpinius gvazdikėlius patariama pikiuoti kovo pabaigoje į šiltnamius arba vazonėlius, kuriuos taip pat patariama laikyti šiltnamiuose. Gegužės mėnesį gvazdikėlių daigus reikia užgrūdinti, tada juos pasodinti į lauką. Atminkite, kad šiurpiniai gvazdikėliai nepakenčia net ir trumpalaikių šalnų. Gvazdikėlius patariama auginti lygioje, saulėtoje vietoje, kurią prieš tai rudenį patręškite mėšlu. Prieš gvazdikėlių sodinimą dirvą supurenkite ir paliekite. Klombose gvazdikėlius auginkite pagal schemą 25 x 25 cm. Vegetacijos metu dirvą reikia 3-4 kartus supurenti ir 2 – 3 kartus patręšti mineralinėmis trąšomis.

Daržininko Žodynas

Galai
Galai – nenormalios įvairių augalų vietų išaugos, atsiradusios todėl, kad jas dirgina įvairių augalų kenkėjų išskyros.
Herbicidai
Herbicidai – cheminės medžiagos, skirtos įvairių piktžolių naikinimui.
Hidatodai
Hidatodai – mikroskopinės skylės augalų epidermyje, dažniausiai lapų kraštuose.
Per šias skyles į augalų paviršių lašais išbėgta drėgmės perteklius juose.
Hidroponika
Hidroponika – augalų auginimo būdas, nevartojant dirvožemio, o panaudojant įvairius maistinius tirpalus.
Humusas
Humusas – organinė dirvožemio medžiaga, nulemianti dirvos derlingumą.

Apie Sodo Ir Daržo Sklypus Bei Lysves

Geriausias sodui ir daržui yra lygaus dirvos paviršiaus sklypas. Jei Jūsų sodyba nėra lygi, daržoves patariama auginti pietinėje ir pietvakarinėje pusėje, nes šiose pusėse daržoves intensyviau šildo saulės spinduliai. Tiesa, šioje pusėje augančius augalus patariama dažniau bei gausiau lieti.

Rytinėje arba šiaurinėje šlaito pusėje augančios daržovės gali vėliau žydėti, o jų žiedpumpuriai bei vaisių užuomazgos nukentėti nuo vėlyvųjų pavasario šalnų. Geriausia, kai šlaito pasvirimas yra ne daugiau nei 2 laipsniai. Jei šlaito pasvirimas yra didesnis, gausūs lietūs gali nuplauti viršutinį derlingą žemės sluoksnį. Jei šlaito pasvirimas yra didesnis, daržo lysves patariama ruošti vertikaliai bei jų šonus sutvirtinti.

Beje, šlaito viršuje augančios daržovės rečiau nukenčia nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, nei augančios šlaito apačioje.

Šlaito apačią kai kurie daržininkai vadina „šalčio duobėmis". Jei darže yra duobių, jas užlyginkite žemėmis. Dar geriau, jei duobes derlingomis žemėmis užpildysite ne per vienerius, o per kelerius metus.

KĄ SODININKAMS REIKTŲ DARYTI PAVASARĮ?

Su vaismedžių ir vaiskrūmių kenkėjais reikia kovoti pavasarį. Jei ant serbentų ar agrastų ūglių viršūnėlių pamatėte pilkšvas ar baltas apnašas, šiuos ūglius nupjaukite, nes tai pernykštės miltligės pasekmė. Jei nesprogę vaiskrūmių pumpurai yra išsipūtę, blyškiai geltoni, tai požymis, jog juos pažeidė pumpurų erkutės. Tokius pumpurus taip pat išpjaukite ir sudeginkite.

Kaip Greičiau Užauginti Daržoves?

Dirvos paruošimas
Pasak specialistų, sėti augalų sėklas į šaltą dirvą – beprasmiška, nes šaltoje dirvoje augalų sėklos tik subrinks, tačiau nesudygs, o po kelių dienų gali net ir supūti.
Todėl, jei augalus pasėjote į šaltą dirvą, juos gali tekti sėti iš naujo.

Daržovių sėklas patariama sėti aukštesnėse vietose, kuriose pirmiausiai nutirpsta sniegas.
Apšildyti dirvą galima keliais būdais. Pavyzdžiui, nuo lysvių nukaskite sniegą, o jei daržo plotas gana didelis, sniegą pabarstykite medžio pelenais, nes jais pabarstytas sniegas greičiau ištirpsta.
Kai nutirps sniegas, lysves galite uždengti jau panaudota polietileno plėvele ir taip greičiau įšildyti dirvą.

Daržovių sėklos greičiau sudygs, jei jas išmirkysite arba sudaiginsite. Atminkite, kad sausos augalų sėklos sudygsta 3-4 dienomis vėliau.

Pasak specialistų, žymiai greičiau sudygsta pamirkytos, o ne sausos krapų, petražolių, morkų ir svogūnų sėklos.

Šių daržovių sėklas suberkite ant drėgno popieriaus lapo ar medžiagos ir 1 – 2 dienas palaikykite šiltoje vietoje.

Prieš sėdami pamirkytas augalų sėklas, jas pradžiovinkite, kad jos būtų birios.
Pasėję augalų sėklas, lysves uždenkite polietileno plėvele. Kai tik sėklos sudygs, polietileno plėvelę tuoj pat nuimkite, nes jaunus daigus gali nudeginti kaitrūs saulės spinduliai.

AUGINIMAS DAIGAIS
Norėdami greičiau užauginti daržoves, į dirvą sėkite ne jų sėklas, o sodinkite daigus.

Daigais patariama auginti burokėlius, salotas, salierus ir kitas daržoves.
Daigais negalima auginti tik morkų ir ridikėlių, nes jei pažeisite jų šaknis, šios daržovės užaugins išsigimusius šakniavaisius.

Kokia Vieta Yra Geriausia Komposto Krūvai

Komposto krūvas patariama krauti pavėsyje. Pa­vėsyje dažniausiai nebūna didelių oro temperatū­ros svyravimų, todėl tai gerina komposto kokybę. Jei komposto krūvas krausite saulėtoje vietoje, kom­postas gali perdžiūti, o perdžiūvusiame komposte sustoja irimo procesai. Kompostas geriausiai drėksta ir pūva pavėsyje.

Serbentų Ir Agrastų Dauginimas

Juoduosius, raudonuosius, geltonuosius serbentus ir agrastus patariama dauginti horizontaliomis atlankomis (vienmečiais ūgliais ir dvimetėmis šakomis su stipriais šoniniais ūgliais). Pavasarį palenkite kiekvieną vaiskrūmio šaką, neatskirdami nuo pagrindinio augalo, suguldykite jas į iš anksto paruoštas 5 – 7 cm gylio vageles, jas prie dirvos pritvirtinkite 2-3 mediniais smeigtukais. Iš šoninių akučių išauga vertikalūs ūgliai. Kai šie ūgliai paaugs iki 6 -8 cm aukščio, juos apkaupkite žemėmis. Dar kartą šiuos ūglius apkaupkite po 2 – 3 savaičių. Visą vasarą dirvą, kurioje auga vaiskrūmiai, purenkite, reguliariai liekite, ravėkite piktžoles. Dirvą mulčiuoki-te 4 – 5 cm storio durpių ir perpuvusio mėšlo sluoksniu.

Rudenį, kai vaiskrūmių ūgliai nustoja augti, nulenktas šakas atskirkite nuo pagrindinio augalo, at-kaskite, supjaustykite į dalis pagal įsišaknijusių atlankų kiekį. Gerai išsivysčiusius augalus pasodinkite nuolatinėje augimo vietoje. Jei ūgliai silpnai išsivystę, juos ir jų šaknis sutrumpinkite ir palikite augti dar 1 metus.

Kokius Daigus Patariama Sodinti Lauke?

Geriausiai daigus nuolatinėje augimo vietoje sodinti tuomet, kai jie būna paaugę:
* agurkai, patisonai, aguročiai ir moliūgai – 30 -40 dienų
* gūžinės salotos – 30 – 45 dienų;
* kalafiorai – 40 – 45 dienų;
* ankstyvieji ir vėlyvieji gūžiniai kopūstai – 45 -50 dienų;
* pipirai, baklažanai ir sėklinės svogūnų galvutės – 60 – 70 dienų;
* salierai – 60 – 80 dienų;
* rabarbarai – 90 dienų.
Kada augalų daigus patariama sodinti lauke?
* Kalafiorų, ankstyvųjų ir vėlyvųjų baltagūžių kopūstų, salierų, gūžinių salotų, rabarbarų daigus patariama sodinti balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės mėnesio pradžioje.
* Jei daigus sodinsite polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose, juos sodinkite 2 savaitėmis anksčiau nei lauke, o jei sodinsite apšildomuose šiltnamiuose, tai sodinkite 1 mėnesiu anksčiau.
* Sodindami šilumą mėgstančių augalų daigus į nešildomus šiltnamius, įsitikinkite, ar dirva įšilusi.

Pupelių Auginimas

Pupelės – šilumą mėgstantys augalai, kuriuos patariama auginti saulėtose vietose.
Dirva, kurioje auginsite pupeles, turi būti derlinga, tačiau joje negali būti azotinių medžiagų pertekliaus.

Jei pupeles auginsite dirvoje, kurioje gausu azotinių medžiagų jos užaugins stiprius stiebus, vešlius lapus, bet mažai vaisių. Pupeles patariama sodinti 5 – 6 cm gylyje.
Krūmines pupeles patariama sodinti kas 20 – 25 cm, tarp eilių paliekant 40 cm tarpus, o vijoklines pupeles patariama sodinti kas 50 – 60 cm, tarp eilių paliekant 100 cm tarpus.
Iki žydėjimo pupeles patariama lieti 1 kartą per savaitę, 1 m2 dirvos paviršiaus paliejant 6-8 litrais vandens. Žydėjimo ir vaisių brandinimo metu pupeles patariama lieti 2 kartus gausiai: 1 m2 dirvos paliekant 12-15 litrų vandens.

Jei prieš žydėjimą pupeles liesite pernelyg gausiai, jų lapai sparčiai augs, todėl pupelės žydės vėliau ir vėliau suformuos ankštis. Norėdami nustatyti, ar pupelės sunokusios, jų ankštis pabandykite perlaužti pusiau. Jei pupelių ankštys lengvai lūžta pusiau, tai požymis, jog jos sunoko.

Apie Lysves Ir Dirvožemio Tręšimą

APIE LYSVES
Daržoves įprasta auginti lysvėse. Paruoštose lysvėse greičiau įšyla ir pradžiūva dirvožemis.
Smėlio dirvoje patariama ruošti 10 cm aukščio lysves, o priemolio dirvoje – 15 – 20 cm aukščio lysves.
Lysves patariama ruošti iki 1 metro pločio, tarp jų paliekant 30 cm tarpus.
APIE DIRVOŽEMIO TRĘŠIMĄ
Jei pavasarį tręšite dirvožemį, tai padarykite prieš formuodami lysves. Mineralines trąšas išbarstykite visame numatytame lysvių plote.
1 m2 dirvožemio patariama išbarstyti 30 g amonio salietros, 30 g superfosfato, 30 g kalio trąšų (kuriose nėra chloro).
Dirvožemį taip pat galima pabarstyti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, jų 1 m2 dirvos išbe-riant 100 – 120 g.
Svarbu, kad kompleksinėse mineralinėse trąšose būtų azoto, fosforo ir kalio.
* Kalio chlorido ir kalio druskos ant dirvos paviršiaus patariama pavasarį pabarstyti vos tik nutirpus sniegui