Širdies ligos

Širdies ligos tradiciškai laikomos vyriškomis. Tačiau… širdies ligomis suserga šešis kartus daugiau moterų negu, pavyzdžiui, krūties vėžiu. Ar tai – ne svari priežastis labiau rūpintis savo širdimi? Juolab kad yra daugybė nemokamų būdų, padedančių išsaugoti sveiką širdį.

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai.

Jei tau per keturiasdešimt, bent kartą per metus apsilankyk pas šeimos gydytoją vien tam, kad tau būtų pamatuotas kraujospūdis, ištirtas cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje. Iškilus abejonėms konsultuokis su keliais specialistais. Judėjimas. Jei mėgsti ir turi laiko, lankyk sporto klubą. Jei to daryti negali -mankštinkis namie ar bent jau daugiau vaikščiok pėsčiomis. Kai judi, gerėja kraujotaka, širdis gauna daugiau gyvybiškai svarbaus deguonies.

Kodėl Kyla Nerimas?

Nemažai žmonių kenčia dėl dažnai persekiojančio nerimo ar net panikos priepuolių. Mokslininkai nustatė, kad viena iš priežasčių – cukraus sumažėjimas kraujyje. Jis gali atsirasti kaip šalutinė reakcija į tam tikrus maisto produktus, kurie iš pradžių sukelia cukraus perteklių, pavyzdžiui, suvalgius didelį glikemijos indeksą turinčių produktų, ypač saldumynų. Kadangi per dideli cukraus kiekį organizmas stengiasi kuo greičiau sumažinti, tai sukelia hipoglikemiją (stalgų cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą). Dėl to tankiau ima plakti širdis, virpėti rankos, svaigti galva, pagreitėja kvėpavimas ir kyla panikos priepuolis.

Taip pat ištirta, kad šiuos simptomus gali sukelti ir omega-3 riebalų rūgščių trūkumas organizme. Jų nepristigs, jeigu vartosite jūrinių riebių žuvų ir augalų sėklų. Atlikus tyrimą pastebėta, kad 75 proc. žmonių, kurie tris mėnesius vartojo omega-3 riebalų rūgščių turinčius produktus, paniško nerimo atakos tapo retesnės ir silpnesnės. Beje, kad organizmui trūksta omega-3 riebalų rūgščių, išduoda sausa pleiskanojanti oda ir skilinėjantys nagai.

Sėdėjimas Prie Kompiuterio

Sėdėti – žalinga

Kam gi nepatinka tamsiais rudens vakarais patogiai susirangyti minkštame fotelyje ir pažiūrėti mėgstamą laidą, serialą, įdomų filmą. Pailsinti kojas gera… Tačiau ar pastebėjote, kad didesnę dienos dalį praleidžiame sėdėdami. Juk sėdime namuose, automobilyje (autobuse, troleibuse), darbe ir t. t.

Nematote nieko bloga? Štai Didžiojoje Britanijoje esančių Leicester ir Loughborough universitetų mokslininkai mano kitaip. Atlikę tyrimą, jie išsiaiškino, kad ilgas sėdėjimas padidina riziką susirgti cukriniu diabetu ir širdies ligomis. Negana to, tyrimui vadovavusi Emma Wilmot portalo bbc.co.uk žurnalistams tvirtino, kad daug sėdėti žalinga ir tiems, kurie reguliariai sportuoja. „Žinoma, užuot baigus darbą ir skubėjus namo žiūrėti televizoriaus, daug geriau eiti į sporto salę ar baseiną. Tačiau sėdėjimas vis tiek kenkia jūsų sveikatai. Net jei kasdien sportuojate po valandą, visą kitą laiką gulite arba sėdite“

Imuniteto stiprinimas

Kasmet atvėsus orams iškyla tas pats klausimas, kaip nesusirgti, kai aplinkui visi šnarpščia, kosti, siautėja virusai. Juk sirgti šiais laikais – prabanga. Tad priminsime, kaip sustiprinti organizmą.

Ar žinote, kaip veikia imuninė sistema?

Kad be jos mes neišgyventume, nes paprasčiausias peršalimas taptų mirtina liga. Būtent ji rūpinasi, kad būtų sunaikinti į organizmą patekę mikrobai, virusai, kuriais galime užsikrėsti bendraudami su sergančiais žmonėmis, gerdami ne švarų vandenį, valgydami neplautus vaisius ir daržoves. Juk gyvename mikroorganizmų kupiname pasaulyje! Įsivaizduokite, kasdien mūsų plaučiai perfiltruoja apie dešimt tūkstančių litrų oro, kuriame gausu mikrobų. Su jais susidoroja imuninė sistema. Tad jai reikėtų skirti kone didžiausią dėmesį.

Mūsų imuninę sistemą sudaro milijardai ląstelių, nepaliaujamai kovojančių su įsibrovėliais. Kadangi ląstelės gyvena kelerius metus, jos įsimena į organizmą patekusią svetimą medžiagą. Jei žmogus dar kartą užsikrečia tuo pačiu virusu ar bakterijomis, ląstelės jas atpažįsta ir ima gaminti reikiamus antikūnus. Šie sunaikina bakterijas, todėl nesusergame. Taigi mūsų Imuninė sistema nepaliaujamai dieną naktį darbuojasi: naikina virusus, bakterijomis užkrėstas organizmo ląsteles, taip pat vėžio ląsteles, kurių, anot mokslininkų, yra kiekvieno organizme. Kai imuninė sistema stipri, ji sustabdo net vėžio ląstelių dauginimąsi!

Linų sėmenys

Mūsų protėviai žinojo, kad linų sėmenys ir jų aliejus stiprina sveikatą. Šiandien linų sėmenų aliejus ir jo gerosios savybės atrandamos iš naujo.

Jis suteikia energijos, mažina cholesterolio kiekį organizme, pagerina medžiagų apykaitą bei vitaminų įsisavinimą – būtent tai, ko prireiks rudeniškam slogučiui išvaikyti!

Linai nuo seno lietuvių vertinami ne tik už iš jų pagaminamą audinio pluoštą, bet ir naudingas šio augalo maistines savybes. Šiais laikais linų sėmenų aliejaus naudojimas ypač platus. Linų sėmenų aliejus naudojamas ne tik gardinti patiekalus, kuriant grožio priemones -kremus, serumus, muilą, bet ir gaminant kitus maisto produktus, tokius kaip margarinas. Ir ne be reikalo!

Organizmo Valymas

Po švenčių labai sveika profilaktiškai išvalyti organizmą. Ir nereikia griebtis drastiškų žarnyno valymo procedūrų ar mėnesį badauti. Yra daug paprastesnių, bet veiksmingų būdų.

Kai organizmas užsiteršęs toksinais, lėtėja medžiagų apykaita,  didėja kūno svoris, prasčiau pasisavinami vitaminai ir mineralai. Be to, kaupiasi cholesterolis, net jei nevalgote riebiai ar saldžiai, trinka virškinimas, atsiranda kitų negalavimų. Specialistų teigimu, už organizmo švarą tiesiogiai atsakingas žarnynas, taip pat kepenys, inkstai ir limfinė sistema. Kai jie užsiteršę, prastai funkcionuoja, ir tik laiko klausimas, kada vienaip ar kitaip sutriks sveikata. Toksinų kaupiasi dėl nesveikos mitybos, žalingų įpročių, persivalgymo, piktnaudžiavimo cheminiais vaistais, užteršto oro, maiste esančių konservantų, chemikalų, Jų perteklius organizme didina širdies ir kraujagyslių, sąnarių ligų bei vėžio riziką.

Yra daugybė organizmo valymo ir toksinų šalinimo būdų. Geriausių rezultatų pasieksite taikydami kelis metodus, tarkim, laikydamasi valomosios dietos ar iškrovos dienos kartą per savaite vartodami toksinus šalinančių augalinių preparatų. Veiksmingi ir vandens procedūros, masažas, garinimasis pirtyje.

Kasdien mankštinkitės

Galima išvardyti šimtus teiginių, kuo naudingas sportas. Jis gerina širdies ir kraujagyslių, skydliaukės ir lytinių hormonų bei plaučių veiklą. Kai organizmas gauna daugiau deguonies, spartėja medžiagų apykaita. Sportas – puiki profilaktikos priemonė ir nuo cukrinio diabeto, o kasdienė rytinė mankšta stiprina raumenis, kaulus ir raiščius, todėl mažėja tikimybė susirgti osteoporoze ir osteochondroze.

Jei darysite mankštą bent po pusvalandį, mažiau kaupsis druskų ir šlakų. Svarbiausia – mažai judant organizmas lėčiau šalina medžiagų apykaitos liekanas, dėl to greičiau užsiteršia organizmas, lėtėja medžiagų apykaita ir auga svoris. Žmones, kurie kiaurą dieną kiurkso ant sofutės ar prie darbo stalo, gali ištikti hipokinezė (sumažėjęs gebėjimas judėti). Ilgainiui ima glėbti raumenys, tampa sunku atlikti elementarius veiksmus: užlipus laiptais ar nešant sunkesnį krepšį, ima dusinti, svaigti galva, darosi silpna. Be to, ištirta, kad sumažėjęs gebėjimas judėti yra rimtų lėtinių ligų priežastis.

Sunku prisiversti daugiau judėti? Prievarta nieko daryti ir nereikia. Nebūtina bėgioti vakarais ar prakai tuoti sporto salėje, jei to nenorite. Pasirinkite tokj aktyvų laisvalaikj, kuris būtų malonus: šokite, žaiskite krepšinį, minkite dviračio pedalus, plaukiokite baseine, vaikščiokite ar pabėgiokite gryname ore.

Miokardo infarktas

Kas yra miokardo infarktas

Miokardo infarktas tai staigus širdies raumens pažeidimas arba žūtis. Miokardo infarktas ištinka dėl širdies kraujotakos sutrikimo – kai širdies raumenyje staiga ima trūkti deguonies, nes vainikinėse širdies arterijose sumažėja arba nutrūksta kraujo tėkmė.

Net 90 proc. atvejų miokardo infarktas ištinka dėl vainikinių arterijų aterosklerozės. Kai širdies raumenį maitinančių vainikinių arterijų sienelės tampa vis storesnės dėl jose besikaupiančių riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, tai yra vystosi aterosklerozė. Plokštelei įplyšus, aplink ją pradeda formuotis trombas, užkemšantis vainikinę arteriją. Dėl to kraujotaka kraujagyslėje sumažėja arba gali visai nutrūkti. Jei per 20-40 min. kraujotaka neatstatoma, prasideda svarbūs biocheminiai pokyčiai širdies raumens ląstelėse. Nesuteikus pagalbos, ląstelės žūva.

Pilvo pūtimas

Dida tabletėse esantys augaliniai ekstraktai su cinamonų eteriniu aliejumi padeda kontroliuoti mielių augimą žarnyne Ir palaikyti natūralią organizmo mikrobiologinę pusiausvyrą. Mielės yra grybai. Gavusios cukraus, mielės Iškart pradeda ji ryti ir daugintis. Mielių yra daugybė rūšių. Mums labiausiai žinomos kepimo mielės, alaus mielės, vyno mielės. Žmogaus organizme natūraliai gyvena vienaląsčiai grybeliai, dar vadinami mieliagrybials. Candida albicans – vienas iš jų. Tai mieliagrybls, kuris gyvena žmogaus žarnyne.

Nekontroliuojamai augdamos mielės gali sukelti pilvo tempimu vidurių pūtimą, nuovargį, išangės niežėjimą, sutrikdyti virškinimą. Mielės klesti jūsų organizme. Esant normaliam gerosios žarnyno mikrofloros balansui, mielių augimas ir dauginimasis kontroliuojamas. Bet nesveika mityba, stresas ir kartais antibiotikai gali sukelti žarnyno mikrofloros disbalansą. Tuomet mielės pradeda daugintis nekontroliuojamai.

Žolelių Arbatos

■    Šalpusniai – lapai ir žiedai – lengvina atsikosėjimą, gydo bronchitą.

■    Meškauogės – gydo šlapimtakių uždegimą.

■    Pipirmėtės – mažina šleikštulį ir nervingumą, gerina virškinimą, stiprina organizmą, varo tulžį ir šlapimą.

■    Ąžuolo žievė – mažina viduriavimą.

■    Vingiorykštės – nuo nervingumo, inkstų ir šlapimo pūslės uždegimo.

■    Islandinė kerpena – atsikosėjimui ir ūmiam bronchitui gydyti.

■    Erškėtuogės – puikus vitamino C šaltinis, gerina virškinimą.

■    Gysločiai – skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Cholesterolis. Kaip sumažinti cholesterolį?

Blogojo cholesterolio kiekio padidėjimą kraujyje  labiausiai lemia nesveika mityba, įtakos taip pat turi įvairios ligos, genetinis paveldėjimas ar tam tikrų vartojamų cheminių vaistų šalutinis poveikis. Cholesterolio kiekis padidėja dėl autoimuninės sistemos (cukrinio diabeto ir kt.), kepenų, inkstų, skydliaukės ligų, nutukimo ar hormonų sistemos veiklos sutrikimų.

Gydymą galima skirti tik prieš tai nustačius cholesterolio kiekio padidėjimo priežastį. Gydytojas turėtų ištirti, ar nėra vidaus organų pažeidimų ir pan. Jei priežastis yra konkreti liga, ją gydant atsistato ir cholesterolio kiekis.

Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje, galima pritaikyti ir nekenksmingą, šalutinio poveikio neturintį homeopatinį gydymą (homeopatiniai vaistai parenkami individualiai) Jeigu cholesterolio kiekis padidėjo dėl nesveikos mitybos, tinka visos vaistažolių arbatos ar natūralūs preparatai, kurie gerina kepenų veiklą. Tačiau pirmiausia patarčiau keisti mitybos įpročius ir atsisakyti riebaluose kepto maisto.