Kalendorius

Ar žinote, kad…
Žodis „kalendorius” kildinamas iš lotynų kalbos žodžio callendarium, kuris reiškia „skolų knygelė”. Senovės romėnai pirmomis mėnesio dienomis, kurios buvo vadinamos kalendomis, privalėdavo sumokėti skolas.

Buvo laikai, kai žmonės laiko neskaičiavo. Jie gyveno gamtos ritmu: su saule gulėsi, su saule kėlėsi. Planuodami svarbiausius metų darbus ir šventes, vadovavosi dangaus šviesulių judėjimu, Mėnulio fazių ir metų laikų kaita. Žvaigždėtas dangaus skliautas jiems atstojo kalendorių. Senovės klajokliai medžiotojai ir vaisių rinkėjai laiką matavo gana trumpomis atkarpomis – paromis, savaitėmis, mėnesiais. Mokslininkai beveik įsitikinę, kad mūsų protėviai vadovavosi Mėnulio fazėmis. Tai patvirtina olose aptikti ankstyviausi Mėnulio fazių kaitos žymėjimai, padaryti akmens amžiuje, maždaug prieš 20-25 tūkstančius metų. Pradėjus verstis žemdirbyste, žmonėms teko prisiderinti prie Saulės ciklo, nes metų laikų kaita tiesiogiai susijusi su besikeičiančia Saulės padėtimi. Dauguma mūsų planetos gyventojų ir šiandien gyvena pagal Saulės kalendorių, kurio laiko skaičiavimas remiasi Saulės judėjimu dangaus sfera.

Gavėnia 2011

Gavėnia… Tai susikaupimo ir Viešpaties kančios apmąstymo metas. Gavėnios rimty dažniau pažvelkime į savo sielą ir susimąstykime. Pasitelkime gilias mintis, kurios atnaujintų mūsų vidinį gyvenimą, o sieloje įleistų šaknis džiaugsmas, kurio žmogaus širdis visada taip ilgisi.

Gavėnia prasideda Pelenų diena. Nenuliūstame, kai tą dieną ant galvos nubyrės žiupsnelis pelenų ir išgirsime žodžius: “Atmink, žmogau, kad dulkė esi ir į dulkę pavirsi!” tų žodžių nereikia priimti su išgąsčiu. Nieko baisaus čia nepasakyta, tik primenama mums gerai žinoma tiesa, kad viskas pasauly praeina…
Egipto piramidės yra žmogaus didybės ir kartu jo menkumo simbolis. Jos verčia žmogų pagalvoti apie savo gyvenimo trapumą. Štai stovi tos didingos piramidės jau apie 5000 metų ir dar stovės, nors jų statytojų dulkeles įau seniai vėjai išnešiojo.

Sausio Mėnesio Šventės

Sausio mėnesį švenčiamos tokios šventės:

1 d. – Naujieji metai
– Lietuvos vėliavos diena
6 d. – Trys karaliai
13 d. – Laisvės gynėjų diena
25 d. – Pusiaužiemis
26 d, – Tarptautinė muitininkų diena

Naujieji Metai – Lietuvos Tradicijos

Naujieji metai yra kiek vėlesnės kilmės už Kūčias ir Kalėdas to paties laikotarpio šventė. L. Jucevičius XIX a. rašo, kad “Naujieji metai liaudyje… yra sveikinimų ir linkėjimų diena – ne dėl etiketo (nes jo nežino), bet nuoširdžių linkėjimų. Šios šventės išvakarėse dar XX a. pradžioje daug kur Lietuvoje būdavo valgoma bendra šeimos vakarienė, susidedanti ne iš pasninkinių, o daugiausia iš gyvulinės kilmės patiekalų, dėl to ir vadinosi ”riebiosiomis kūčiomis”. Vakarieniaujant vėl kalbamasi apie būsimus metus, apie kiekvieno šeimos nario ateitį ir laimę. Kupiškėnai manė, jei šeimininkė kurio nors valgio išlaiko nuo Kūčių ir “riebiųjų kūčelių”, tai šeimyna ateinančiais metais bus laiminga “nes vis turės atsargų prireikus ko nors”. Atrodo, tai tik prietaras, o jsigilinus – taupumo pamoka. Tverečiuje tikėjo, kad, kaip per Kūčias, taip ir Naujųjų metų vidurnaktį, kalbasi gyvuliai. Tai labai svarbus metas ir reikia tą naktj nemiegoti”. Žmonių supratimu, Naujieji metai daug ką lemia žmogaus gyvenime: “jei per Naujuosius metus susikeiksi, visus metus darbai nesiseks”; “jei būsi linksmas, visus metus linksmas būsi, jei verksi – visus metus verksi”; “jei gražiai elgsiesi, metai bus gražūs ir laimingi”. Todėl buvo vengiama net ir nežymiai supykti, susibarti, ką nors ne vietoje padėtą pasisavinti. Kas per Naujuosius metus pirmas sugrjš iš bažnyčios, pirmasis visus tų metų darbus nudirbs – būrė tverečėnai. Per Naujuosius metus jie šventoriuje būtinai apdovanodavo pavargėlius, tikėjo – metai bus derlingi.