► Maudyklų Vandens Kokybė

Poilsio tikslais jūros ir vidaus vandens telkinius naudoja didelė visuomenės dalis, todėl palankių ir saugių žmonių sveikatai sąlygų užtikrinimas yra vienas iš svarbių visuomenės sveikatos uždavinių, kuriuos sprendžiant būtinas visuomenės sveikatos, aplinkosaugos specialistų ir savivaldos atstovų bendradarbiavimas.

Siekdamas apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo, 2007 m. sveikatos apsaugos ministras patvirtino Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė”. Joje reglamentuojami maudyklų vandens kokybės reikalavimai, vandens kokybės rodiklių nustatymo metodai, aprašomi vandens kokybės stebėsenos vykdymo reikalavimai, nurodoma, kaip turi būti atliekamas maudyklų vandens kokybės vertinimas, klasifikavimas ir charakteristikų sudarymas. Vadovaujantis šios higienos normos reikalavimais, rengiamos miestų ir rajonų paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo bei naudojimo taisyklės.

Kokybiškam poilsiui svarbu yra tinkamai įrengti paplūdimiai, kuriems keliama šie higienos reikalavimai: prie jūros paplūdimiai įrengiami ne mažesniu kaip 500 m atstumu nuo uosto įrenginių, prieplaukų, laivų stovėjimo vietų, nuotekų išleistuvų, tuo tarpu upėse -pagal vandens tėkmę, ne mažiau kaip 100 m aukščiau taršos šaltinių, o prie ežerų – tose vietose, kur nėra nuotekų išleidimo. Paplūdimio teritorija turėtų būti suskirstyta į atskiras funkcines zonas: poilsio, maudymosi, sporto vietą, taip pat maudymosi vietą vaikams, ne gilesnę kaip 1,3 m ir pažymėtą plūdurais. Labai svarbu, kad paplūdimiuose įrengti tualetai būtų ne arčiau kaip 50 m iki maudymosi vietų, jie turėtų būti pritaikyti ir neįgaliesiems. Kita opi problema – šiukšlių surinkimas. Paplūdimiuose turi būti šiukšlių dėžės (ne rečiau kaip kas 25 m), o jeigu nėra galimybių jas pastatyti paplūdimyje, tai prieigose turi būti atliekų, taip pat antrinių žaliavų (popieriaus, plastiko, stiklo) konteineriai. Nerekomenduojama paplūdimyje naudotis motorinėmis vandens transporto priemonėmis, taip pat vestis į paplūdimį šunis ir kitus gyvūnus.
Lietuva prisideda prie Europos Bendrijos aplinkos politikos, kuria siekiama ir skatinama aplinkos kokybės išsaugojimas, apsauga ir gerinimas bei žmonių sveikatos apsaugos siekių įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina maudyklų vandens kokybės stebėsenos programą (2001-2004 m., 2006-2008 m., 2009-2011 m.), kurios pagrindinis tikslas -maudyklų vandens kokybės nustatymas ir priežiūra.

Maudyklų vandens kokybės stebėsena apima visas Lietuvos teritorijoje esančias maudyklas: pajūrio, upių, ežerų, tvenkinių, užtvankų ir karjerų (151 maudykla).
Maudykla – tai paplūdimio vieta, skirta maudytis vienu metu ne mažiau kaip šimtui žmonių per maudymosi sezono didžiausią apkrovą. Už poilsiautojų saugą, paplūdimių naudojimą ir priežiūrą, paplūdimių higienos reikalavimų laikymąsi atsakingos savivaldybės ar fiziniai asmenys, kurių teritorijose yra paplūdimiai. Jie turi organizuoti maudyklų vandens kokybės stebėsena. Maudyklos stebėsenai pasirinktos atsižvelgiant į apkrovą.
Maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d. Šiuo laikotarpiu maudyklų vandens kokybė turi būti stebima reguliariai (kas dvi savaites) – iš kiekvienos maudyklos paimant ir ištiriant ne mažiau kaip 8 mėginius, o nustačius trumpalaikę taršą – per 3 paras paimamas papildomas mėginys ir dar vienas (patvirtinantis taršos įvykio pabaigą) – po 7 dienų.

Maudyklų vandens kokybė turi atitikti mikrobiologinių parametrų reikalavimus: žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml turi būti ne didesnis kaip 1 000, žarninių enterokokų -100, o susidarius paplūdimyje išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo gali būti užterštas tam tikra medžiaga, privaloma tirti ir salmonelių skaičių.
Apžvelgiant maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių parametrų rezultatus, švariausi maudyklų vandenys 2006 m. buvo Telšių, Tauragės ir Utenos apskrityse, 2007 m. – Tauragės ir Vilniaus apskrityse, 2009 m. – Marijampolės, Telšių ir Vilniaus apskrityse (100 proc. maudyklų atitiko reikalavimus), o 2008 m. nė vienoje iš apskričių 100 proc. atitiktis pasiekta nebuvo. Verta susirūpinimo maudyklų vandens kokybės būklė 2006 m. buvo Šiaulių apskrityje – tik 59 proc. maudyklų atitiko mikrobiologinių parametrų reikalavimus, 2007 m. Marijampolės apskrityje -37 proc, 2008 m. ir 2009 m. Kauno apskrityje atitinkamai 53 proc. ir 40 proc. maudyklų vandens kokybė atitiko reikalavimus.
Didelė dalis teršalų į rekreacinius vandenis patenka iš pasklidosios taršos šaltinių. Šiems vandenims gali daryti poveikį gyvenamieji namai, neprijungti prie valymo įrenginių, paviršinių vandenų, galvijų, naminių gyvulių, gamybinių procesų, ūkininkavimo, laukinių gyvūnų tarša. Tokio vandens poveikis sveikatai dažniausiai sukelia žarnyno infekcinių ligų simptomus, taip pat galimos akių, ausų, nosies ertmės, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Labai svarbi kiekvieno besimaudančiojo asmens imuninės sistemos būsena, kuri lemia imlumą infekcijai ir ligos pasekmių sunkumą. Ypač pažeidžiama ta dalis gyventojų, kurie serga lėtinėmis ligomis ir vartoja vaistus, taip pat sergantys onkologinėmis ligomis, AIDS, senyvo amžiaus žmonės, vaikai ir nėščios moterys.

Lietuva, vykdydama įsipareigojimus, kasmet rengia ir teikia metines maudyklų vandens kokybės ataskaitas Europos Komisijai. Visos valstybės narės kasmet iki gruodžio 31 d. siunčia ataskaitas Europos Komisijai, kuriomis remdamasi Komisija pateikia naujausią visų Europos Sąjungos maudyklų vandens sąlygų įvertinimą. Šią ataskaitą Komisija skelbia kartą per metus prieš kiekvieno maudymosi sezono pradžią. Jos tikslas – informuoti visuomenę apie kiekvienos Bendrijos valstybės narės praėjusių metų maudymosi zonų kokybę. Ataskaita taip pat apima ankstesniųjų maudymosi sezonų maudyklų vandens kokybės tendencijas nuo 1990 m. Iš šios ataskaitos galima sužinoti, kurias Europos Sąjungos vietas Europos “Komisija pripažįsta maudyklomis, koks nustatytas maudymosi sezono laikotarpis kiekvienoje valstybėje narėje, kokia jų vandens kokybė, vertinant pagal du mikrobiologinius parametrus (žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų), ar jis saugus, ar užterštas ir gali kelti grėsmę sveikatai.

Šaltinis: Maudyklų Vandens Kokybė