Moliūgai |Receptai, Nauda Sveikatai, Auginimas

Moliūgai (Cucurbita L.)
Moliūgai — moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos vienmetės, šilumamėgės daržovės, kilusios iš Vidurinės ir Pietų Amerikos. Jų yra daug rūšių. Mūsų šalyje auginami trijų rūšių moliūgai: didieji (C. maxima D.), muskusiniai (C. moschata D.) ir paprastieji, arba kietaluobiai (C. pepo L.). Pirmųjų dviejų rūšių veislės yra ilgos vegetacijos, todėl pas mus auginami tik paprastieji moliūgai.
Paprastieji moliūgai formuoja ilgus besidriekiančius stiebus, nors yra veislių ir krūminės formos. Lapai — stambūs, penkiaskiaučiai, ilgakočiai, šiurkščiai plaukuoti. Jų pažastyse susiformuoja stambūs geltoni vienalyčiai žiedai.

Maistui vartojami subrendę vaisiai. Vaisiuose susikaupia 8—11% sausų medžiagų, 8—30,3 mg % vitamino C, 1,5—1,8 mg % karotino, B grupės vitaminų, daug angliavandenių: 5—14% cukraus, 1,5—5,2% krakmolo, 1,1 — 1,7% pektinų, 0,4—0,8% mineralinių medžiagų: natrio— 14, kalio— 170—383, kalcio — 40, fosforo — 25— 44, magnio— 14, geležies — 0,8 mg %. Moliūgų vaisiai turi dietinių ir gydomųjų savybių.

Moliūgus organizmas lengvai pasisavina. Jie tinka vartoti sergantiesiems ateroskleroze, skrandžio, žarnyno, kepenų, inkstų, tulžies ligomis. Moliūguose esantys pektinai šalina iš organizmo cholesteriną bei kenksmingas medžiagas (šviną, radioaktyvųjį stroncį, kobaltą), gerina žarnyno peristaltiką. Moliūgus patariama vartoti norintiesiems numesti per didelį svorį.

Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Mindalnaja 35′, ‘Mozolevskaja 49′, ‘Gribovskaja kustovaja’.
Moliūgai gerai auga nuo vėjų apsaugotose, humusingose priesmėlio arba lengvo priemolio dirvose.

Prieš rudeninį arimą išberiama 6 cnt/ha superfosfato, 4 cnt/ha kalio sulfato ir iškratoma 60—80 t/ha mėšlo (10 m2 atitinkamai — 600 g, 400 g ir 60—80 kg). Pavasarį, ruošiant dirvą, išberiama 2 cnt/ha (10 m2 — 200 g) amonio salietros. Moliūgai į dirvą sėjami paprastajai alyvai pradėjus žydėti. Krūminės formos moliūgai sėjami 1,4X1,4 m, formuojantys stiebus — 2,1X1,4 m atstumais. Ankstyvesniam derliui gauti moliūgai minėtais atstumais sodinami 20—25 dienų daigais šalnų pavojui praėjus. Kai pradeda formuotis stiebai, tręšiama papildomai — 1 cnt/ha (10 m2 — 100 g) amonio salietros. Žydėjimo pradžioje išberiama 1 cnt/ha (10 m — 100 g) kristalino.
Priežiūra: purenimas, piktžolių naikinimas, laistymas per sausras. Derlius imamas prieš šalnas. Moliūgai skinami su koteliu. Subrendę, kieta luobele vaisiai gerai laikosi, kai patalpoje esti 6—8 °C oro temperatūra ir 70—75% santykinis oro drėgnumas.

moliūgų šviežių ir virtų vaisių gaminama: salotos, apkepai, blyneliai, sriubos, kompotai, uogienės, džemai, sultys su kitų vaisių bei uogų sultimis.

Šviežių moliūgų salotos. 300 g moliūgo, 1 obuolys, 1 svogūnas, 3 šaukštai grietinės arba 2 šaukštai majonezo, pagal skonį krapų arba melisos lapelių, druskos.

Nuluptą moliūgą stambiai sutarkuoti, obuolį supjaustyti kubeliais, svogūną smulkiai sukapoti ir patrinti su druska, melisą arba krapus smulkiai supjaustyti, viską sumaišyti ir užpilti grietine ar majonezu.
Į šviežių moliūgų salotas tinka morkos, slyvos, konservuoti agurkai, krienai, porai, o paskaninti — įvairūs švelnūs bei aštresni padažai.
Į virtų moliūgų salotas tinka obuoliai, virtos morkos, salierai, švieži porai, paprika, konservuoti agurkai.

Šaltinis: Moliūgai |Receptai, Nauda Sveikatai, Auginimas