Kaip Taupyti Vandenį Namuose

Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos (angl. UNEP) duomenimis, iš viso Žemėje yra apie 1,4 mlrd. kubinių kilometrų vandens. Gėlo – tik apie 35 mln. kubinių kilometrų, kitaip sakant, 2,5 proc. Iš šių gėlo vandens resursų 70 proc. įkalinta sniegynuose ir ledynuose. Beveik 30 proc. sudaro požeminiai vandenys. Upėse ir ežeruose yra dar apie 0,3 proc. gėlo vandens. Suskaičiuota, kad gyviems organizmams, tarp jų ir žmonėms, lieka apie 200 tūkst. kubinių kilometrų (mažiau nei 1 proc.) šio gyvybiškai svarbaus gamtos ištekliaus.

ELLAS - Jugando con el Agua•    Didžioji žmogaus kūno dalis sudaryta iš vandens. Naujagimiai jo turi net apie 90 proc., kūdikiai – 75 proc. Vidutinio svorio jaunų vyrų kūnuose yra apie 60-70 proc., o moterų – apie 50-60 proc. vandens. Sį skirtumą lemia tai, kad moterys turi daugiau riebalinio audinio. Žmogui tunkant, vandens jo organizme mažėja.

•    Manoma, kad vandens poreikis iki 2025 metų ekonomiškai silpnose šalyse (Afrikos, Azijos valstybėse) išaugs apie 50 proc., o stipriose (JAV, Japonijoje, Vakarų Europos valstybėse) – apie 18 proc.

•    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angį. FAO) specialistų skaičiavimais, 2025 metais apie 1,8 mlrd. žmonių gyvens vietovėse, kuriose stigs gėlo vandens. Dar du trečdaliai pasaulio populiacijos privalės gėlą vandenį naudoti be galo taupiai.

•    Pasaulio sveikatos organizacijos (angį. WHO) duomenimis, vienas iš keturių miesto gyventojų pasaulyje (daugiausia besivystančiose šalyse) namuose neturi tinkamų sanitarinių sąlygų. Senos nuotekų tvarkymo sistemos išleidžia neišvalytas srutas, nuotekas tiesiai į ežerus, upes ir vandenynus. Yra ir tokių miestų, kurių gyventojai apskritai neturi tualetų, todėl tuštinasi ir šlapinasi tiesiog gatvėje.

Apie 27 proc. miesto gyventojų ekonomiškai silpnose šalyse namuose neturi gėlo vandens. Švaraus vandens trūkumas ir netinkamos sanitarinės sąlygos sukelia tokias ligas kaip cholera, maliarija ir diarėja.

•    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, žmogui kasdien pakaktų 2-4 litrų vandens, tačiau vidutiniškai 2-5 tūkst. litrų vandens sunaudojama ruošiant maistą, kurio reikia vienam žmogui per dieną. Planuojama, kad iki 2050 metų pasaulyje gyvens 2 mlrd. daugiau žmonių. Taigi reikės užauginti daugiau maisto, vadinasi, sunaudoti daugiau gėlo vandens.

• Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, jau 2050 metais ekonomiškai stipriose valstybėse vienas žmogus suvalgys vidutiniškai 52 kilogramus mėsos. Dar 2001 metais jam tereikėjo 37 kilogramų. Atitinkamai Azijos ir Afrikos valstybėse šis skaičius šoktelės nuo 27 iki 44 kilogramų. Tik įsivaizduokite, kaip sparčiai eikvosis gėlo vandens atsargos, jei kilogramui jautienos reikia apie 15 tūkst. litrų vandens. Negana to, didėjantis mėsos vartojimas reikš, kad reikia užauginti daugiau grudų naminiams gyvuliams pamaitinti.

Kone 30 proc. pasaulyje pagaminto maisto kasdien tampa šiukšlėmis. Daugelyje ekonomiškai silpnų šalių daugybė maisto produktų sugenda, nes ūkininkai neturi tinkamų patalpų jiems laikyti ir priemonių nuvežti j prekyvietes. Ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, daugiausia miestuose, maistą lengva ranka švaisto gyventojai. Pavyzdžiui, vien Lietuvoje, Maisto banko duomenimis, prekybos tinklai utilizuoja apie 4,3 tūkst. tonų maisto produktų.

• Kai kurie mokslininkai, tyrinėdami vandens struktūrą ir jo savybes, priėjo prie išvados, kad vanduo turi atmintj. Vadinusį, sukauptą informaciją gali perduoti mūsų kūno ląstelėms. Vanduo reaguoja į žmonių emocijas. Teigiami jausmai įkrauna vandenį gera energija, o neigiami – bloga. Japonas M. Emoto, pasaulyje išgarsėjęs knyga „The Hidden Messages in Water“ (liet. „Žinia, kurią mums praneša vanduo”), teigia, kad išvalę dvasią, išvalysime ir planetos vandenį.

• VVHO ir UNICEF duomenimis, pasaulyje nuo diarėjos miršta daugiausia žmonių. Apie 88 proc. diarėjos sukeltų mirčių yra nulemtos antisanitarinių sąlygų, gėlo geriamojo vandens ir vandens asmeninei higienai trūkumo.

Pasaulyje apie 2,5 mlrd. žmonių, tarp jų 1 mlrd. vaikų, namuose neturi tualetų, prausyklų. Kas 20 sekundžių nuo nešvaraus vandens sukeltų ligų (diarėjos, choleros, dizenterijos, vidurių šiltinės, hepatito A ir kt.) miršta vienas vaikas.

Šiandien pasaulyje badauja kone milijardas žmonių, o gėlo vandens ištekliai senka žaibišku greičiu. Suprasdami, kad bėgant metams gyventojų skaičius Žemėje didės, turime pasistengti, kad vandens ir maisto užtektų kiekvienam. Privalome taupyti.

Štai keletas patarimų, kaip taupyti vandenį.

>    Valgykime daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų. Jiems užauginti nereikia labai daug vandens. Pavyzdžiui, vienam kilogramui jautienos reikia apie 15 tūkst. litrų vandens, o 1 kilogramui kviečių išauginti -1,5 tūkst. litrų.

>    Pasistenkime pirkti tiek maisto, kiek suvartosime.

>    Pasirūpinkime, kad namuose nebūtų lašančių vandens jungčių ir čiaupų. Užsukime čiaupą, kol valomės dantis, prausiame kūną muilu.

>    Skalbkime tik pridėję pilną skalbimo mašiną, junkime tik visiškai pripildytą indaplovę. Arba nustatykime šiuos buities prietaisus specialiu režimu mažiems kiekiams skalbti.

>    Dažniau maudykimės duše, rečiau vonioje. Kasdien maudydamiesi vonioje per metus sunaudosime apie 13 tūkst. litrų daugiau vandens, nei penkioms minutėms palindę po dušu, rašoma bbc.co.uk. Žinoma, jei prausdamiesi duše paleisime smarkią vandens srovę ir stovesime penkiolika ar daugiau minučių, vandens sunaudosime daugiau, nei maudydamiesi vonioje.

Šaltinis: Kaip Taupyti Vandenį Namuose