► Aguročiai ir Cukinijos | Auginimas, Receptai
Aguročiai ir cukinijos (Cucurbita pepo L. var. giraumontia D.)
Aguročiai — paprastųjų (kietaluobių) moliūgų (C. pepo L.) atmaina. Augalai dažniausiai krūminės formos. Lapai penkiaskiaučiai, ištisiniai arba karpyti, ilgakočiai, aštriai plaukuoti. Žiedai stambūs, geltoni. Vaisiai trumpi, pailgi arba ilgi cilindro formos, luobelė — balta, pilkai žalsvai balta, balzganai gelsva, minkštimas — balzganas, gelsvai arba žalsvai baltas.
Cukinijos aguročių tipas; kilusios iš Italijos. 1970 m. pradėtos auginti Lietuvoje. Jos ištvermingesnės nepalankioms meteorologinėms sąlygoms ir derlingesnės už aguročius.
Aguročių ir cukinijų (7—12 dienų) vaisių užuomazgos (20—30 cm ilgio iki 6 cm skersmens) valgomos šviežios bei konservuojamos. Užaugę ir biologinės brandos cukinijų vaisiai nepraranda gerų skonio savybių ir tinka varloti, o aguročių vaisiai šios brandos esti daug prastesni.
Aguročių vaisiuose randama 5,7% angliavandenių, 5—22 mg % vitamino C, 0,3 mg % — B1, 0,04 mg % — B2, 0,04 mg % — PP, karotino ir kitų vitaminų, daug mineralinių medžiagų: natrio — 2, kalcio — 15, kalio — 238, fosforo — 12, magnio — 9, geležies — 0,4 mg %.
S. Bičkauskienės duomenimis, cukinijų vaisiuose rasta: 3,9—6,8% sausų tirpių medžiagų, 2—3,5% cukraus, iki 30 mg % vitamino C, 0,3—1,5 mg % karotino, iš mineralinių medžiagų daug kalio — 143—423, fosforo — 25—67, geležies — 4,3 mg %, be to, natrio, kalcio, magnio.
Aguročių ir cukinijų vaisiai labai vertinami dietinėje mityboje. Jie lengvai virškinami, o juose esančios medžiagos skatina vandens bei šlapimo išsiskyrimą. Todėl vartotini atsiradus pabrinkimams dėl širdies ir kraujagyslių, nuo kai kurių inkstų bei šlapimo pūslės (akmenligės) ligų. Aguročių ir cukinijų vaisiuose esantys pektinai šalina iš organizmo cholesteriną ir kitas kenksmingas medžiagas (šviną, radioaktyvųjį stroncį, kobaltą).
Aguročių tinka auginti šios veislės: ‘Grybovskij 37’, ‘Beloplodnyj’, ‘Dlinoplodnyj’; cukinijų: ‘Jakor’ (rajonuota), ‘Aeronaut’, ‘Cukeša’, ‘Zebrą’.
Dirvos aguročiams ir cukinijoms parenkamos, ruošiamos bei jie sėjami tuo pačiu metu kaip moliūgai. Sėjama 1,2X0,6 m atstumais. Sėklos norma — 4—o kg/ha ~(l0 m2 — 4—h g). Ankstyvesniam derliui gauti sodinama daigais. Priežiūra kaip moliūgų.
Derlius 20—30 cm ilgio vaisių renkamas 2—3 kartus, užaugusių — kartą per savaitę ir baigiamas rinkti prieš šalnas. Surenkama 350—1300 cnt/ha (10 m2 — 35—130 kg) vaisių.
Jauni aguročių ir cukinijų vaisiai vartojami ir salotos gaminamos panašiai kaip agurkų. Ypač jie skanūs įdaryti (tinka mėsos, žuvies, grybų, daržovių, ryžių ir kiaušinių įdaras). Iš užaugusių vaisių ruošiami virti, kepti ir troškinti patiekalai (patiekiami šalti, karšti).
Virti aguročiai arba cukinijos su sviestu. 600 g aguročių, 2 šaukštai sviesto, 2 šaukštai džiūvėsėlių arba fermentinio sūrio, druskos. Aguročius nulupti, išimti sėklas, supjaustyti pailgais stambokais gabaliukais ir išvirti nedideliame pasūdyto vandens kiekyje. Išgriebti, nuvarvinti, užpilti ištirpintu sviestu, užbarstyti džiūvėsėliais arba tarkuotu sūriu.
Aguročių arba cukinijų blyneliai kepami iš jaunų, visiškai užaugusių ir biologinės brandos vaisių. 1 kg aguročių arba cukinijų, 3—4 kiaušiniai, 1 stiklinė miltų arba džiūvėsėlių, 1 smulkiai supjaustytas svieste pakepintas svogūnas. Pagal skonį maltų pipirų, druskos. Riebalų kepimui.
Nuluptus aguročius rupiai sutarkuoti ir truputį nusunkti. [ tarkius sudėti išplaktus kiaušinius, miltus, svogūnus, prieskonius. Masę pasūdyti, išmaišyti ir kepti kaip bulvinius blynus (dideliame kiekyje taukų arba aliejaus). Kas mėgsta pikantiškiau, karštus blynelius užbarstyti tarkuotu fermentiniu sūriu. Į stalą paduoti su grietine, keptus be prieskonių — su uogiene.
Loading ...