► Porai | Patiekalai, auginimas

Porai (Allium porrum L.)
Porai česnakinių (Alliaceae) šeimos dvimetė daržovė. Laukiniai porai aptinkami Viduržemio jūros pakraščių šalyse. Tai sena daržovė. Porus augino ir vartojo senovės egiptiečiai, graikai, romėnai. Egipte porai su duona buvo mėgstamas neturtingųjų valgis. Homeras rašė, kad porai labai gera daržovė sriuboms. Šiuo metu porai plačiai auginami Europoje. Lietuvoje jie dar nelabai paplitę.

Pirmais augimo metais užauga stambūs lelijiniai lapai, sudarantys 15—60 cm ilgio cilindrišką svogūną. Vasarinių veislių svogūnai ilgi, ištveria iki 8—10 °C šaltį. Žieminių veislių svogūnai trumpi, bet ištvermingi šalčiams, gali žiemoti dirvoje. Antrais augimo metais susiformuoja ilgas (1 —1,2 m) stiebas ir violetiniais žiedais rutuliškas žiedynas. Sėklos juodos, netaisyklingai trikampiškos, 1000 sėklų sveria 3—3,2 g. Porų svogūnuose būna 2,2% baltymų, 6,3% angliavandenių, 1,3% ląstelienos, 30 mg % vitamino C, 0,1 mg % karotino, 0,1 mg % — B,, 0,04 mg% — B2, 0,5 mg% — PP, 2 mg % — E, daug mineralinių medžiagų: natrio—5, kalio — 230, kalcio — 87,fosforo — 46, geležies— 1 mg %. Porai švelnesnio skonio už svogūnus. Literatūroje nurodoma, kad jie gerina apetitą, virškinimą, kepenų ir tulžies veiklą. Porai tinka vartoti sergant reumatizmu, akmenlige, ateroskleroze, nutukimu. Rajonuotos porų veislės ‘Kazan’, ‘Syzokryl’.
Porams tinka sukultūrintos, nerūgščios (pH 6,5—7,0) lengvo priemolio dirvos. Prieš-sėliai — šakniavaisinės daržovės. Rudenį prieš gilų arimą iškratoma 60—80 t/ha (10 m2 — 60—80 kg) mėšlo, išberiama 7—8 cnt/ha superfosfato ir 4—4,5 cnt/ha kalio sulfato (10 m2 atitinkamai — 700—800 g ir 400—450 g). Pavasarį, ruošiant dirvą, išberiama 2 cnt/ha (10 m2 — 200 g) amonio salietros.
Vasariniai porai auginami iš daigų sėjant kovo viduryje šiltnamyje, inspekte. 1 ha apsodinti reikia l50 tūkst. daigų bei 2—2,5 kg sėklos (10 m2 atitinkamai 150 vnt. bei 2—2,5 g). Žieminiai porai taip pat auginami iš daigų arba sėjami tiesiai į dirvą, 1 ha — 3—4 kg (10 m2 — 3—4 g) sėklos. Sėjami šalpusniui pražydus 45 cm tarpueiliais, sėklos įterpiamos 1 —1,5 cm gyliu. Daigai sodinami obelims žydint, 45X10 cm atstumais.
Sėti porai retinami 10 cm atstumais tarp daigų. Praėjus 2—3 savaitėms nuo daigų sodinimo bei po retinimo, tręšiama 2 cnt/ha (10 m2 — 200 g) amonio salietros. Sausrų metu laistoma.
Rudenį iš daigų auginti porai kasami vėlai. Žieminius porus, augintus iš sėklų, galima palikti dirvoje pavasariui. Iškasus nuvalomos žemės, nupjaunama šaknys ir trečdalis lapų. Derlius — 100—300 cnt/ha (10 m2 — 20—30 kg). Porai laikomi rūsiuose prikasti smėlyje 0—1 °C temperatūroje.
Iš žalių ir virtų porų gaminamos salotos, įvairūs šalti ir karšti patiekalai. Šviežių   porų   salotos. 3—4 porai, morka, salieras, 2 obuoliai, šaukštas majonezo, 2 šaukštai grietinės, cukraus, druskos.
Porų baltą ir žalią dalį supjaustyti plonais žiedeliais, obuolį — kubeliais, morką, salierą rupiai sutarkuoti, pasūdyti, išmaišyti ir užpilti majonezu, sumaišytu su grietine.
Virtų   porų   salotos. 3—4 porai, morka, 100 g konservuotų žirnelių, 1—2 obuoliai, 2 šaukštai petražolių lapelių, 2—3 šaukštai majonezo, druskos. Porus supjaustyti 0,5 cm žiedeliais, apvirti, nuvarvinti, virtą morką supjaustyti kubeliais, taip pat pripjaustyti obuolių. Viską sumaišyti, pasūdyti, užpilti majonezu ir apibarstyti krapais.
Į porų salotas tinka konservuoti agurkai, grybai, kiaušiniai, fermentinis sūris.

Šaltinis: Porai | Patiekalai, auginimas