► Augalų apsauga nuo kenkėjų

Jau pats vidurvasaris. Soduose bręsta artėjančio rudens derlius. Vaišinamės šviežiomis daržovėmis, uogomis ir vaisiais. Šiuo metu sode į derlių kėsinasi nemaža įvairių kenkėjų: tai pjūkleliai, obuolinis vaisėdis, verpikai, kandys, kopūstinis baltukas, įvairūs amarai, voratinklinės erkutės ir daugelis kitų.

Didžiojo pentiniaus (Delphinium elatum L.) antpilas
Imame 0,5 kg sausos žolės ir užpilame emaliuotame inde 10 I vandens. Laikome 1-2 paras. Galime vartoti šio augalo ir šaknis. 100 g džiovintų šaknų užpilame 10 I vandens ir paliekame 1-2 paroms. Po to nukošiame ir purškiame augalus, apipultus pjūklelių, ugniukų ir kitų lapus graužiančių vikšrų. Tinka šis antpilas ir naikinti rožiniams pjūkleliams, kurie apgraužia rožių lapus bei žiedpumpurius, nusilpnina augalus, menkina jų dekoratyvinę vertę. Tankiažiedės rūgštynės (Rumex confertus VVild.) antpilas
Imame 300 g susmulkintų šaknų, užpilame 10 I vandens ir laikome 2-3 valandas. Vandens temperatūra turi būti 35-40 laipsnių C. Šis antpilas gali apginti nuo spragių ridikėlius bei kopūstų daigus ir sekiojus. Jis naikina spragės, erkes bei amarus. Paparčio (Dryopteris sp.) antpilas
Besiruošiantiems auginti ciklamenus vertėtų pasidžiovinti paparčio lapų.

Imame 0,5 kg džiovintų lapų ir užpilame 10 I karšto vandens. Palaikome dvi paras ir laistome ciklamenus (1 augalui 1 stiklinė antpilo) apsaugai nuo nematodų.

Bulvienojų antpilas
Augalų apsaugai galima vartoti ir sveikus bulvienojus. Tinka švieži arba džiovinti. Todėl rudenį nebūtina jų visų sudeginti. Antpilas ruošiamas taip:

Imame 1,2 kg šviežių arba 0,5-0,7 kg sausų bulvienojų ir užpilame 10 I karšto vandens. Po 3 valandų galime purkšti agurkus nuo amarų ir voratinklinių erkučių. Karpažolės {Euphorbia sp.) nuoviras
Augalai yra nuodingi ir galima juos vartoti kitų augalų apsaugai nuo kenkėjų.
, 4 kg šviežių karpažolių lapų ir stiebų viriname 2-3 valandas nedideliame vandens kiekyje. Po to nukošiame ir atstyedžiame iki 10 litrų. Augalus šiuo nuoviru purškiame kas 4 dienos keletą kartų. Naikina visus lapus graužiančius kenkėjus, juo galima nupurkšti kopūstus saugant nuo kdpūstinių baltukų, pelėdgalvių bei kopūstinių kandžių. Pomidorų nuoviras
Nuo minėtų kenkėjų galima vartoti pomidorų lapų bei stiebų nuovirą.
Imame 1 kg pomidorų lapų bei stiebų ir užpilame 10 I vandens, viriname 2-3 valandas ant lėtos ugnies. Nukošus nuoviras 2-3 kartus atskiedžiamas. Gerai nai-kina ne tik vikšrus – kopūstų kenkėjus, bet ir amarus bei pjūklelius.

Soduose ir vynuoges puola kenkėjai. Prancūzijoje tarp vynuogių specialiai išmėtydavo išrautų česnakų, nes jų fitoncidai atbaido kenkėjus, apsaugo augalus nuo ligų. Česnakų tarp vynuogių galime ir pasodinti.
• Karpažolių ūgliai, išmėtyti tarplysvėse, atbaido šliužus.
• Šalia žemuogių ir flioksų auginamos tagetės (serenčiai) atbaido nematodus.
• Tikslinga sode auginti medetkų. Jos skleidžia malonų kvapą, privilioja į sodą daug naudingų vabzdžių, apsaugo augalus nuo erkių, fuzariozių bei pošaknio .ligų-
• Tagetes (serenčius) ir medetkas, o iš daržovių svogūnus ir česnakus patartina sodinti šalia kardelių, nes atbaido jų kenkėjus tripsus. Šių augalų verta sudžiovinti ir saugoti ateinančiam pavasariui, nes jų nuovirais galėsime dezinfekuoti gumbasvogūnius bei sėklas.
• Obelys ir paprastosios avietės, pasodintos artimoje kaimynystėje (kai šakos liečiasi) apsisaugo: obelys – nuo rauplių, avietės – nuo pilkojo puvinio.
• Sandėliuose ant bulvių patariama dėti pipirmėčių, mėtų, išrautų ir sudžiovintų kartu su šaknimis; taip pat krienų šaknų. Bulvės geriau išsilaiko, mažiau pūna.

Šaltinis: Augalų apsauga nuo kenkėjų