► Kaktusai

Apie kaktusų auginimą, kuris iki šiol buvo botanikos sodų ir kolekcininkų monopolija, sklinda nemažai legendų. Daugelis esame girdėję, kad kaktusai žydi ne kasmet, kaip privalu žydintiems augalams, o kada sugalvoję, kad „nemėgsta” moterų… Neabejotina tik tai, kad kaktusai – ypatingi augalai.

Pasak kompiuterinio programavimo specialisto Elegijaus Dumšaičio, kaktusus auginančio jau daugiau kaip 10 metų, nuo mokyklos laikų, jo darbas ir pomėgis yra visiškai nesusiję, kitaip sakant, kaktusais jis nesigelbsti nuo kompiuterio skleidžiamų elektromagnetinių bangų.
„Nieko nėra liūdniau, kaip įstaigoje ant darbo stalo stovintis apleistas kaktusas”, – sakė kaktusų mėgėjas. Beje, mokslininkai jau įrodė, kad kaktusai visai neišsiskiria kokiu nors stebuklingu poveikiu aplinkai, tik kaip ir kiti augalai dieną sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį.
Tačiau įstaigų interjerui šie santūrūs augalai puikiai tinka. Kartais E. Dumšaitis padeda žmonėms, kurie nori įveisti įstaigoje nedidelį kaktusyną, dovanoja kaktusų ataugų, nes juos labai lengva dauginti. Žinoma, tokiu atveju įstaigoje turėtų būti žmogus, kuris rodytų kaktusams bent truputį dėmesio ir turėtų šiek tiek žinių apie jų auginimą.
Kalbant apie abipusę kaktusų ir moterų antipatiją, iš tikrųjų tarp E. Dumšaičio pažįstamų kaktusų augintojų daugiausia yra vyrų, nors pasitaiko ir moterų. Kodėl taip yra, jis nesiima aiškinti, tik juokais sako, kad kaktusai kartais vadinami„įsižei-dusiais ant viso pasaulio agurkais”, tad charakteriu panašūs į kai kuriuos vyrus. Gal dar ir tuo, jog sudaro įspūdį, kad prižiūrėti jų beveik nereikia – stovi sau vazonėlyje, ir tiek.

Kaktusų ir žmonių gyvenimas
„Iš tikrųjų kaktusai reikalauja gana daug dėmesio bei priežiūros ir tik tokiu atveju džiugina sa-

vo šeimininką žiedais. Legenda, kad kai kurie kaktusai žydi kada sugalvoję, turbūt kilo dėl to, jog kaktusų augintojai tikisi žiedų visai jais nesirūpindami. Iš tiesų šie augalai labai ištvermingi, bet ir jų ištvermė turi ribas”, – kalbėjo kaktusų augintojas, turintis kelis šimtus kaktusų ir kiek mažiau kaktusų rūšių.
Be to, kai kurie kaktusai žydi tik subrendę, ir sulaukti jų žiedų reikia kantrybės. Viename angliškame laikraštyje E. Dumšaitis neseniai perskaitė straipsnį apie anglų porą, kuri laukė pražystančios savo agavos… 52 metus. Tai daug pasako ne tik apie kaktusų, bet ir apie žmonių gyvenimą -per daugiau kaip pusšimtį metų jie niekur nesikraustė, kaktuso „netraumavo” kilnodami iš vietos į vietą, nepaliko (dabar jis yra daugiau nei 2 metrų aukščio,

bet buvo nemažas ir anksčiau), visuomet juo rūpinosi ir jo žiedų sulaukė kartu, būdami beveik 80 metų. Įdomu, kad šiam kaktusui žydėjimas – jo gyvenimo gulbės giesmė. Nužydėjus jo lauks gyvenimo saulėlydis.
Su pasaulinio lygio kolekcininkais, kurie už retą egzempliorių gali pakloti milžiniškus pinigus, E. Dumšaitis net nesilygina, vadina save tiesiog kaktusų mylėtoju, jaučiančiu malonumą bendrauti su šiais ypatingais, subtiliais augalais, kuriuos, deja, daugelis žmonių laiko tik interjero detale.
Pasak pašnekovo, iš tikrųjų kaktusai, jei lygintume su žmonėmis, yra santūrūs, mažakalbiai. Daugelis kitų augalų, jeigu jiems netinka sąlygos, iškart rodo ženklus – vysta, džiūsta, meta lapus, – o kaktusas, užmirštas augintojo, gali kentėti ilgai.

Legendomis apipintas augalas
Kaktusai – nepaprasti augalai. Su jais yra susiję daugybė legendų. Pasakojama, kad actekai, priplaukę prie nepažįstamo kranto, išvydo ant uolos milžinišką erelį, tupintį ant kaktuso ir snape laikantį besirangančią gyvatę. Jie tai palaikė palankiu ženklu ir įkūrė ten miestą, senąja Meksikos sostinę, kurią pavadino Tenočtitlanu („dieviškojo kaktuso vieta”). Opuncija (minėtasis kaktusas) buvo įkurdinta miesto šventykloje.
Kitas kaktusas – Echinocactus Ingens, kartais sveriantis keletą tonų, – tapo medžioklės dievo altoriumi. Ant jo didžiulių spyglių būdavo atnašaujamos aukos.
Pejotlių sultys būdavo naudojamos religiniais tikslais. Išgėręs šių sulčių žmogus ne tik nejusdavo bado, troškulio, baimės, bet ir tapdavo aiškiaregiu, į kurį žmonės kreipdavosi patarimo ir paguodos.
Kaktusai Meksikos gyventojams buvo kaip mums javai – tai buvo maistas, gėrimas, pašaras gyvuliams ir net statybinė medžiaga (iš jų tverdavo tvoras).
Šiais laikais kai kurių rūšių kaktusai naudojami maistui -marinuoti, žinoma, su nupjautais spygliais, iš jų gaminami saldumynai, maisto papildai, skirti lieknėjimui ir net SPA procedūroms, kurias greičiau galima pavadinti akupunktūra – žmogus apdėliojamas plokščialapiais kaktusais, šįkart jau su dygliais.
Kiekvienas žinome tekilą, gaminamą iš tekiliniu agavų. Tekilos sudėtyje agavų turi būti ne mažiau kaip 51 proc. likusią dalį paprastai sudaro <^K„rūzai ir cukranendrės. Gaminama ir šimtaprocentinė tekila. Actekai alkoholinius gėrimus iš agavų gamino dar iki Kolumbui atrandant Ameriką, dabar šis nedistiliuotas gėrimas vadinamas pulke. Apie 1600 metus Kolumbo

bendražygiai ėmė ją distiliuoti – taip ir prasidėjo garsiosios tekilos kelias.
Priešų turi apsčiai
Dauguma kaktusų yra kilę iš sausringų Amerikos regionų, tačiau jų auga ir Afrikoje, Viduržemio bei Juodosios jūrų pakrantėse..Žinoma, daugiausia kaktusų rūšių ir pačių kaktusų aptinkama Argentinoje, Brazilijoje, Paragvajuje, Urugvajuje, Bolivijoje, Peru, Čilėje, tačiau jais labiausiai garsėja Meksika, kur kaktusas pavaizduotas net šios šalies herbe. Tačiau net šalies ar valstijos simbolio statusas jų negelbsti. Nors dygliuoti augalai atrodo iš anksto pasirengę kovoti su priešais, visų pirma, dygliai yra skirti drėgmei iš aplinkos surinkti, antra, jie nepadeda apsiginti nuo visų priešų. Ne veltui kaktusų augintojai vadinami kolekcininkais, o kolekcionavimo aistra, kad ir kokia būtų, kartais yra linkusi peržengti ribas.Tad JAV pietvakariuose ir Meksikoje augantys kaktusai kenčia nuo kontrabandininkų atakų – jie patenka į kolekcininkų, ieškančių retesnių augalų, rankas. Dažniausiai nukenčia psichotropinių medžiagų turinčios kaktusų rūšys.
Beje, Centrinės Meksikos indėnų gentims legaliai leista vieną psichotropinių savybių turinčią rūšį naudoti religiniais tikslais. Šiuos kaktusus galima auginti ir vazonėliuose (neseniai skandalas dėl vieno tokių kaktusų augintojo kilo Rusijoje), vis dėlto daugelis smalsaujančiųjų nusivilia, kad iki jų brandos reikia laukti apie 15 metų, o iki tol – valgyk, kiek telpa, nieko nebus. Kaip jau minėjome, kaktusai reikalauja kantrybės, net jeigu iš jųtikimasi ne žiedų, o kito rezultato.
Anksčiau buvo priimti tarptautiniai nuostatai, kuriais siekta neleisti šiems augalams išaugti naujose teritorijose, ir vienas iš nepageidaujamų šio sprendimo padarinių – kaktusai tapo dar vertingesni ir geidžiamesni. Jie tapo trečia pagal populiarumą (po narkotikų ir ginklų) kontrabandos preke, gabenama iš Meksikos.
Kai kurie kolekcininkai nenori pirkti kaktusų iš šiuos augalus auginančių specialistų, tad patys važiuoja į Meksiką arba įsigyja iš nelegalių prekeivių. 2005 metais atlikto tyrimo metu buvo

rasta beveik 4 tūkst. tinklalapių, siūlančių parduoti kaktusus, o 500 iš jų priklausė nelegaliems prekiautojams, kurie nuolat keičia interneto tinklo serve-rius bei vardus, kad išvengtų teisėsaugos.
Dėl to net dviem trečdaliams iš 700 Meksikoje augančių kaktusų rūšių gresia išnykimas, mokslininkai kartais net nespėja surinkti išsaugoti skirtų rūšių egzempliorių – viską nušluoja kontrabandininkai. Programos, kuriomis siekiama apsaugoti kaktusus, taip pat yra rengiamos ir Arizonos valstijoje, kur ir šiandien galioja itin griežti įstatymai. Žemių savininkai neturi teisės pajudinti laukinio kaktuso be specialaus leidimo. O legaliai iškasti ar parduodami spygliuoti augalai, net ir mažyčiai suvenyrai, kurių galima nusipirkti oro uoste, yra pažymėti oficialia etikete.
Pavojuje atsidūrė net Arizonos valstijos simbolis – didžioji karnegija. Šios rūšies kaktusai, kurių aukštis siekia 4-6 metrus, gali būti daugiau kaip 200 metų senumo. Jie lėtai auga, tad kai kontrabandininkai išskainioja kelių centimetrų kaktusus, padaryta žala gamtai būna sunkiai atitaisoma.
Net ir legalūs kaktusų augintojai kartais elgiasi netinkamai. Dažniausiai iš Olandijos į Lietuvą atvežami kaktusai išauginami be ramybės periodo (žiemą jie turi būti laikomi specialiomis sąlygomis, beveik nelaistomi ir 1.1., nes kitaip vėliau nežydi). Tačiau sumanus ir rūpestingas kaktusų augintojas visuomet gali šiuos augalus prikelti visaverčiam gyvenimui.
Lotynų kalbos specialistai
Serijiniai kaktusai parduotuvėse parduodami dažnai net be pavadinimų, ir ne todėl, kad jiems nerodoma derama pagarba. Priežastis – labai paprasta: dauguma kaktusų rūšių neturi „buitinio” pavadinimo.
Kiekvienoje šalyje tėvyniniai augalai, taip pat ir dauguma atvežtinių vadinami nacionaline kalba. Lotyniškus pavadinimus vartoja tik botanikos specialistai. Tačiau kaktusai vadinami tik lotyniškai – taip, kaip augalą pavadino pirmą kartąjį aprašęs mokslininkas. Paprastus, visiems suprantamus pavadinimus turi palyginti mažai kaktusų.

Šaltinis: Kaktusai