► Briuselio Kopūstai | Receptai, patiekalai, auginimas

Briuselio kopūstai (Brassica olerácea L. var. gemmifera DC.)
Briuselio kopūstai — jauna bastutinių (Brassicaceae) šeimos dvimetė daržovė. Dabartinė briuselinių kopūstų rūšis sukurta 1785 m. Belgijoje netoli Briuselio, iš čia ir kilo jų pavadinimas. XIX a. jie išplito Europoje, švelnaus pajūrio klimato kraštuose— Anglijoje, Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Ten jų derlius imamas beveik visą žiemą. Mūsų respublikoje aptinkami daržuose, pradedami auginti ūkiuose.

Jų kotas užauga iki 50—70 cm ir aukštesnis. Apie kotą ant ilgų lapkočių spirališkai išsidėstę nedideli, apvalūs lapai, kurių pažastyse užauga graikiško riešuto dydžio arba didesnės gūželės. Ant vieno augalo esti 40—70 gūželių. Jos sveria 300—600 g. Šie kopūstai priskiriami vėlyvųjų kopūstų grupei, vegetacijos trukmė — 130—180 dienų. Antraisiais metais iš gūželių formuojasi šakoti žiedstiebiai su gelsvais smulkiais žiedais. Sėklos smulkios, tamsiai rudos.
Briuseliniai kopūstai yra maistingesni už gūžinius kopūstus. Jų gūželėse esti 4,8% baltymų, 0,46% riebalų, 6,7% angliavandenių, daug vitaminų: vitamino C — 100— 120, karotino — 0,30, vitamino B1 — 0,1, B2 — 0,2, E — 2—3 mg %, nemažai mineralinių medžiagų: natrio—7, kalcio — 29, kalio — 410, fosforo — 86, magnio—20, geležies — 1,1 mg %.

Auginamos veislės — ‘Herkules 1342’ ir ‘Rosella’.
Daigai auginami šiltnamiuose, inspektuose kaip vėlyvųjų gūžinių kopūstų. Sėjami balandžio pirmą dekadą.

Briuseliniai kopūstai gerai auga humusingose, sunkesnėse priemolio dirvose (pH 6,0—6,5). Priešsėliai— agurkai, ankštinės daržovės, daugiametės žolės. Dirva ruošiama kaip gūžiniams kopūstams. Tręšiama tik mineralinėmis trąšomis. Rudenį išberiama 6—8 cnt/ha superfosfato ir 4—6 cnt/ha kalio sulfato (10 m2 atitinkamai — 600—800 g ir 400—600 g). Pavasarį, ruošiant dirvą, išberiama 2 cnt/ha amonio salietros ir 50—70 kg magnio borato (10 m2 atitinkamai — 200 g ir 50—70 g). Briuselinių kopūstų daigai su 5—6 lapais sodinami paprastajai vyšniai pražydus. Šie kopūstai reiklūs šviesai, nemėgsta pavėsio, sodinami retai — 70X60—70 cm atstumais.

Prižiūrimi kaip ir kitos kopūstinės daržovės, tik nekaupiami. Kad greičiau augtų gūželės, 1 —1,5 mėn. prieš nuimant derlių, nupjaunami viršūniniai pumpurai. Derlius pradedamas imti pasirinktinai, kai koto apačioje susiformuoja gūželės. Ištisai imama prieš stipresnį atšalimą (ištveria —8—10 °C šaltį). Kertama su visu kotu prie pat žemės, nupjaunami lapai. Briuseliniai kopūstai laikomi sandėlyje, rūsyje sustatyti dėžėse, kotus prikasus 10—15 cm smėlio sluoksnyje. Geriausiai jie laikosi, kai patalpoje oro temperatūra esti 0—0,5 °C ir 85—95% santykinis oro drėgnumas.

Briuseliniai kopūstai vartojami švieži, virti, troškinti, rauginti, šaldyti. Šviežių briuselinių  kopūstų  salotos. 300 g kopūstų, 2—3 pomidorai, 1 svogūnas arba poras, 1—2 kietai virti kiaušiniai, 3—4 šaukštai grietinės arba 2—3 šaukštai aliejaus.

Kopūstų gūželės supjaustyti juostelėmis, pomidorus — skiltelėmis, svogūną arba porą ir kiaušinius — sukapoti. Viską sumaišyti, pasūdyti ir užpilti grietine arba aliejumi. Į šviežių briuselinių kopūstų salotas tinka obuoliai, slyvos, morkos, gelteklės, konservuoti agurkai, kmynai ir įvairūs daržovių padažai. Iš virtų briuselinių kopūstų galima paruošti salotas panašiai kaip ir iš žiedinių. Virtus briuselinius kopūstus galima patiekti su sviestu ir džiūvėsėliais. Iš apvirtų kopūstų gaminami apkepai, jie troškinami su kumpiu. Gūželės tinka į mėsiškas sriubas. Jas galima dėti sluoksniais į raugiamus gūžinius baltuosius kopūstus.

Šaltinis: Briuselio Kopūstai | Receptai, patiekalai, auginimas