Pastarnokai. Auginimas. Receptai

Pastarnokai salierinių (Apiaceae) šeimos dvimečiai augalai. Laukiniai pastarnokai aptinkami Europoje, Azijoje, Naujojoje Zelandijoje. Lietuvoje auga pakelėse, pagrioviuose, pievose, sąvartynuose. Tai sena daržovė, Europoje buvo plačiai auginama prieš įvežant bulves. K. Donelaitis „Metuose” ragino būrus sėti pastarnokus.
Pirmaisiais augimo metais pastarnokų susiformuoja stambiai karpytų, su ilgais lapkočiais lapų skrotelė ir iki 20—30 cm ilgio nusmailėję arba pailgai apvalūs, pilkai gelsvai balta luobele šakniavaisiai, antrais augimo metais — iki 1,5 m aukščio šakotas stiebas su smulkiais gelsvais žiedais. Vaisiai (sėklos) plokščiai apvalios, gelsvai rusvos. 1000 sėklų sveria 3—5 g.
Pastarnokų šakniavaisiuose esti 1,4% baltymų, 11% angliavandenių, 20 mg % vitamino C ir B grupės vitaminų, daug mineralinių medžiagų: kalcio— 57, kalio— 342, fosforo — 73, magnio — 22, geležies — 0,7 mg %. Eteriniai aliejai (350 mg %) lemia stiproką šakniavaisių kvapą.
Pastarnokų šakniavaisiuose esančios medžiagos pagerina apetitą, virškinimą, teigiamai veikia širdies kraujagysles, skatina iš organizmo skysčių išsiskyrimą. Rajonuota pastarnokų veislė ‘Lučšij iz vsiech’ — pailgais šakniavaisiais, auginama ir ‘Kruglyj’ — apvaliais šakniavaisiais.
Gerai pastarnokai auga humusingoje, vidutinio sunkumo dirvoje, kurios pH 6—7. Jei dirvoje nedaug humuso, rudenį prieš gilų arimą iškratoma 60—80 t/ha (10 m2 — 60—80 kg) komposto (šviežias mėšlas netinka), taip pat išberiama 6 cnt/ha superfosfato ir 3 cnt/ha kalio sulfato (10 m2 atitinkamai — 600 ir 300 g). Pavasarį, ruošiant dirvą sėjai, išberiama 2 cnt/ha (10 m2 — 200 g) amonio salietros. Supuolusi dirva perariama. Sėjami pastarnokai ievai sužaliavus 40—50 cm tarpueiliais 1,5—2 cm gyliu. Į hektarą sėjama 3—4 kg (10 m2 — 3—4 g) sėklų. Išretinus tręšiama — 2 cnt/ha (10 m2 — 200 g) amonio salietros. Sausrų metu laistoma. Per visą vegetaciją 3—4 kartus purenami tarpueiliai, ravimos piktžolės. Derlius imamas vėlai, kitas daržoves nuėmus. Lapai pjaunami paliekant 2—3 cm ilgio lapkočius, stengiamasi nesužaloti šakniavaisių. Jie laikomi taip pat kaip kitos šakniavaisinės daržovės. Pastarnokai ištvermingi šalčiui, todėl dalį derliaus galima palikti dirvoje per žiemą.
Pastarnokų šakniavaisiai vartojami švieži, virti, kepti, troškinti, konservuoti. Iš jų gaminamos salotos, sriubos, įvairūs šalti ir karšti patiekalai.
Šviežių pastarnokų salotos. 2 pastarnokai, 2 obuoliai, 2 šaukšteliai paruoštų krienų, svogūnas arba poras, 3 šaukštai majonezo arba majonezo ir grietinės (pusiau), pagal skonį citrinos rūgšties, druskos.
Pastarnokus ir obuolius rupiai sutarkuoti, svogūną arba porą smulkiai supjaustyti, sudėti paruoštus krienus, pasūdyti, išmaišyti ir užpilti majonezu arba majonezu su grietine.
Virtų pastarnokų salotos. 2 vidutinio dydžio pastarnokai, 1—2 svogūnai, 2—3 šaukštai pomidorų tyrės, 2 šaukštai aliejaus, 2 šaukštai majonezo, 1 šaukštas išbrinkintų kmynų, pagal skonį druskos, cukraus.
Pastarnokus išvirti pasūdytame ir parūgštintame vandenyje, nulupti, supjaustyti kubeliais, svogūnus smulkiai supjaustyti, patroškinti aliejuje, sudėti pomidorų tyrę, įberti kmynų, druskos, cukraus ir, viską sumaišius, užpilti majonezu. Į šias salotas tinka kubeliais supjaustyta ir aliejuje pakepinta duona.

Šaltinis: Pastarnokai. Auginimas. Receptai