Pomidorų Tręšimas ir Laistymas

Norint gauti gerą derlių, pomidorus reikia reguliariai tręšti. Geriau duoti trąšų dažniau ir po mažiau. Tręšimas pastaruoju metu derinamas su laistymu, nes skystu pavidalu maisto medžiagos geriau patenka į augalus ir greičiau gali paveikti augimą.

Vis dėlto nereikia ir pervertinti tręšimo reikšmės sėkmingam pomidorų auginimui. Svarbu laikytis ir kitų reikalavimų, pradedant auginimo sąlygomis ir tinkamos veislės pasirinkimu.

Yra daug įvairių patarimų, kaip tręšti pomidorus šiltnamiuose. Rekomenduojamos skirtingos mineralinės trąšos, siūlomos įvairios šiltnamių šildymo galimybėmis, įvairūs substratai ir t.t. Bet kuriuo atveju svarbiausia palaikyti geriausią azoto ir kalio santykį, prisiminti kalio ir kalcio tarpusavį poveikį, magnio ir mikroelementų reikalingumą, bendrą druskų koncentraciją substrate bei jo rūgštumą. Negalima pamiršti, jog mineralinių elementų pasisavinimas labai priklauso nuo temperatūros.

Auginimo pradžioje azoto ir kalio (N:K) santykis palaikomas 1:1,7-1,9, masinio derliaus ėmimo metu kalio dozė sumažinama (1:1,5-1,6), o rudenį vėl padidinama (1:1,7-1,9).

Organines trąšas dirvoje šiltnamyje auginamiems pomidorams galima naudoti, tačiau tai labai pasunkina pomidorų augimo reguliavimą, nes sunku numatyti, kaip vyks šių trąšų mineralizavimasis. Ypač skirtingas gali būti azoto mineralizavimas – tai priklauso nuo temperatūros ir nuo substrato drėgmės. Didesnė yra ir rizika užsikrėsti ligomis, ypač naudojant pirktinį gyvulių mėšlą.

Pomidorai papildomai tręšti pradedami 10-15 dienų po pasodinimo ir tai daroma kiekvieną savaitę, durpių substrate -dažniau. Trąšų sudėtis ir dozė priklauso nuo augalų būklės, substrato sudėties, pagrindinių trąšų dozės, temperatūros ir bendros druskų koncentracijos. Paprasčiausios papildomos trąšos iš pradžių gali būti, pavyzdžiui, 15 g amonio nitrato, 50 g superfosfato ir 15 g kalio sulfato 10 1 vandens (1 kibiras). Šį tirpalą galima išlieti žarna arba laistytuvu. Galima pradžioje patręšti vien tik kalio nitratu – 7,5 g (maždaug 1,5 arbatinio šaukštelio) 10 1 vandens. Vėliau papildomai tręšiama ir mineralinėmis fosforo bei magnio trąšomis. Papildomų trąšų sunaudoijama maždaug 11 kv. m.   –

Labai patogios papildomam tręšimui yra kompleksinės mineralinės trąšos, pavyzdžiui, Kemira kombi (14-11-25; oksidais, turi ir 1,8% sieros, 2,3% magnio oksido ir 9 mikroelementus), kurių dozė – 5-20 g 10 l vandens, įvairių spalvų (ir įvairios sudėties) kristalonai 10 g 10 1 vandens, “Efekto” skystos pilnosios trąšos pomidorams – 50 ml 10 1 vandens (0,5 1 butelis 100 1 vandens, galima palaistyti iki 50 kv. m dydžio plotą), taip pat firmos Schultz tirpios trąšos Tomato plus 12,5 g 10 1 vandens (1 didysis firminis šaukštas-matuoklis 8 1 vandens – galima palaistyti 4 kv. m). Daržininkai, turintys didelius šiltnamių plotus, kelis hektarus, kombinuoja kurias nors kompleksines trąšas (Kemira kombi, Superba) su kalio ir kalcio nitratu ir tręšia, remdamiesi laboratorijos analizių duomenimis arba augalų vizua-
line diagnostika. Paveiksluose parodyti dažniausiai pomidorams būdingų elementų trūkumo požymiai (žr. 37. p.).

Ne toks efektyvus, tačiau galimas papildomas tręšimas sausų, mažiau tirpių mineralinių trąšų mišiniu arba sausomis kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Tokiais atvejais pagrindiniai trūkumai būna nepakankamai vienodas trąšų kiekis visiems augalams ir lėtesnis trąšų poveikis. Galimos dozės: 3 g/kv. m amonio nitrato, 10 g/ kv. m superfosfato ir 5 g/ kv. m kalio chlorido arba tik nitroamofoskos 20 g/ kv. m, arba Kemira horti bulvių trąšos (10-10-20) 20-25 g/ kv. m.

Išbarščius mineralines trąšas pomidorus nedelsiant reikia palaistyti mažiausiai 5 1 kv. m vandens.

Taip pat organinės papildomos trąšos su atskiestomis srutomis (1:6-10), raugintu gyvulių mėšlu (skiedžiama 1:8) ir kt. veikia lėtai ir nevienodai priklausomai nuo oro sąlygų bei skirtingos pradinės medžiagos kilmės. Tokioms papildomoms trąšoms dažnai trūksta fosforo, taip pat magnio – jų reikia duoti papildomai. Organines papildomas trąšas naudoti būna sudėtingiau ir efektas būtų mažiau prognozuojamas.

Jeigu reikia labai greitai pagerinti augalų aprūpinimą kuria nors maisto medžiaga arba ilgą laiką esant apsiniaukusiam orui yra apribotas laistymas, galima papildomai tręšti pro lapus, apipurkšti juos tokios kokiu nors atitinkamo elemento arba kompleksinių trąšų koncentracijos tirpalu.

Trąšos

Koncentracija

Proc. g/l

Magnio sulfatas

2

20

Kalcio nitratas

1

10

Vario oksichloridas

0,1

1

Ortofosforo rūgštis

0,05

0,5

Kompleksinės trąšos

Efekts-1, -2 arba -3

1

10

Tomato plus

0,1

1

Superba skystis

1-2

10-20

Mėnuo prieš paskutinį derliaus nuėmimą papildomai nebetręšiamą.
Pomidorams labai svarbu laistymas. Jiems tinka nelabai dažnas, tačiau stiprus laistymas. Suomių specialistai durpėse auginamiems šiltnamių pomidorams skaičiuoja per sezoną 600-700 1/ kv. m. Vasarą priklausomai nuo saulės intensyvumo vidutinis vandens sunaudojimas svyruoja nuo 0,5 iki 5 1/ kv. m per dieną.

Paprastai pavasarį (kovo-balandžio mėn.) laistoma 2-3 kartus per savaitę po 8-10 1/ kv. m kaskart, vasarą – 3-4 kartus per savaitę po 10-12 1/ kv. m. Durpių maišuose ir loveliuose laistymo norma kiekvieną kartą yra mažesnė – 2-41/ kv. m (jeigu dienos laistymo norma didesnė kaip 2 1/ kv. m, reikia laistyti 2 kartus per dieną). Jeigu durpių maišų arba lovelių dugne matyti vanduo arba jis sunkiasi pro drenažo plyšius, pomidorų laistyti nebereikia.

Svarbi yra vandens, kuriuo laistoma, kokybė – jame turi būti kuo mažiau druskų, chloro ir natrio. Labiausiai tinka tokios sudėties vanduo:
bendra druskų koncentracija iki 0,30 g/l; chloras iki 90 mg/l;
natris iki 30 mg/l;
vandens kietumas iki 10 kietumo laipsnių. Geriausia laistyti lietaus vandeniu, geras vanduo paprastai ir upėse. Jeigu vanduo laistymui imamas iš tvenkinio arba ežero, reikia patikrinti, ar arti jų nėra gyvulių ar paukščių fermos, ar neįteka kanalizacijos vandenys iš mechaninių dirbtuvių ir mašinų (įskaitant purškiančių pesticidus) plovyklų. Vanduo iš gręžinio gali būti per kietas, jis būna ir šalčiausias palyginus su kitais vandens šaltiniais. Pajūrio rajonuose upių bei ežerų vanduo kartais gali būti per sūrus (kai vėjas atneša jūros vandens).

Mažuose plotuose laistyti galima ir žarna, tačiau šiuo atveju sunku reguliuoti laistymo dozę, vienodumą ir intensyvumą. Jeigu laistoma perdaug stipria čiurkšle, nuplaunama žemė nuo šaknų ir reikia dėti papildomų pastangų ir išlaidų apiberti pomidorų šaknims kokiu nors kompostu arba kita medžiaga.

Didieji tipiniai šiltnamiai buvo statomi su lietaus tipo laistymo sistemomis. Laistymo vamzdžiai storasienėmis žarnomis prijungiami prie magistralės ir gali būti įrengti skirtingame aukštyje. Kadangi pomidorai reikalauja sausesnio oro (reliatyvi drėgmė pageidautina 60-70 proc), laistymo vamzdžiai pakabinami 30-50 cm aukštyje.

Nedideliems šiltnamiams tinka mikroper-foruotos plonų sienų laistymo žarnos, kurios veikia esant labai mažam spaudimui -0,1-0,2 atm. Tai garantuoja 1-2 m aukštyje pastatytas vandens rezervuaras (jeigu jis yra aukščiau kaip 3 m, spaudimas gali suplėšyti žarną). Tokių žarnų darbinis plotas yra 1-2 m, kai kurių markių – platesnis, žarnos ilgumas nuo 30 iki 100 m. Kadangi įvairiai perforuotos, galima pasirinkti skirtingas žarnas pagal čiurkšlių aukštį – nuo 20 cm iki 1 m – bei laistymo našumą – nuo 10,8 iki 23,4 1 per valandą 1 metrui. Rezervuare vandenį galima pašildyti ir pasidaryti darbinio mineralinių trąšų tirpalo augalams papildomai tręšti.

Substratuose loveliuose ir maišuose auginamiems augalams labiau tinka lašinis laistymas, tiekiant vandenį tiesiai prie augalo. Jo intensyvumas yra 1-5 1/ kv. m per valandą ir laistymui galima naudoti 2-3 °C vėsesnį vandenį.
Latvijoje lašinis laistymas šiltnamiuose naudojamas jau beveik 20 metų. Pradžioje buvo naudojomi Jelgavos melioracijos polimerų institute pagaminti lašintuvai, tačiau dabar jie nebegaminami, – ir kitokie. Klaidinga yra nuomonė, jog lašinis laistymo būdas tinka tik dideliuose, kelių hektarų šiltnamiuose. Jis efektyvus ir 20-100 kv. m šiltnamiuose.

Visoms laistymo sistemoms, o lašinio laistymo ypač, svarbus yra vandens filtravimas -smėlio, maurų, dumblių ir kt išvalymas. Jeigu vanduo imamas iš upės, ežero ar tvenkinio, reikia pastatyti bent 0,5 mm “akių” didumo filtrą. Smėlio filtras geriau išvalo vandenį, tačiau jam reikia 1-1,5 atm. papildomo spaudimo laistymo sistemoje.
Dažniausiai laistymo sistemos kompleksą sudaro ir tręšimo mazgas, susidedantis iš siurblių, bakų bei pagalbinių prietaisų. Naujausiuose tręšimo mazguose maisto medžiagų sudėtis, koncentracija ir tirpalo rūgštumas matuojamas bei reguliuojamas automatiškai.

Tręšimo mazge turi būti bent 3 bakai, viename iš kurių yra rūgštis tirpalui parūgštinti, o kituose dviejuose gaminami skirtingi mineralinių trąšų tirpalai (A ir B), kurių negalima iš anksto paruošti ir sumaišyti, pavyzdžiui, kalcio nitrato su kalio sulfatu. Jie tarpusavyje greitai reaguodami virsta gipsu ir dėl to užsikemša lašintuvai. Bakuose paruošti mineralinių trąšų koncentratai laistant atskiedžiami švariu vandeniu – augalams duodamas 50-200 kartu silpnesnis tirpalas.

Pomidorų derlingumą 20-30 proc. padidina papildomas kiekis angliarūgštės (C02) šiltnamyje. Suaugę pomidorų augalai 1 ha plote sunaudoja maždaug 50 kg C02 per valandą. Iš aplinkinio oro jie gali gauti tik maždaug pusę reikalingo C02 kiekio. Likusį galima tiekti skystos angliarūgštės pavidalu iš cisternų arba balionų, deginant dujas arba žibalą specialiuose įrengimuose tiesiai šiltnamyje arba naudojant katalizės būdu perdirbtas šildymo katilų dūmines dujas. Tačiau šiuo metu Latvijoje šiltnamiuose dar negarantuoti tinkamiausio lygio kiti pomidorų augimo veiksniai, todėl juos papildomai maitinti angliarūgšte apsimoka tiktai dideliuose moderniuose šiltnamiuose. Mažesniuose šiltnamiuose, kur pomidorai auginami dirvoje, C02 kiekį ore galima šiek tiek padidinti rauginant šiltnamyje mėšlą, taip pat pabėrus mėšlo arba šiaudų komposto prie augalų. Skaidantis organinėms medžiagoms, ore išsiskiria C02.

Kalkės ir trąšos derlių duodantiems pomidorams

Durpių rūgštingumo neutralizacija

Vidutinė kalkinimo medžiagų dozė 1 kub. m durpių: Kalkės – 6 kg;

Dolomitmilčiai_– 3 kg

Iš viso: 9 kg

Gautas maistinių elementų kiekis substrate iš kalkinimo medžiagų (mg/l)

Elementas

Kalkės

Dolomit­milčiai

Bendras elementų kiekis

Kalcis (Ca)

2184

600

2784

Magnis (Mg)

66

330

396

Geležis (Fe)

13,8

19,2

33

Manganas (Mn)

1,2

2,4

3,6

Cinkas (Zn)

0,12

0,22

0,34

Varis (Cu)

0,012

0,024

0,036

Vartojant kombinuotas kalkės ir dolomitmilčius vidutiniškai svorio santykiu 2:1 (6 + 3 kg),

gauname kalcio ir magnio santykį Ca:Mg=7:l. Pomidorams optimalus šis santykis – 6,5:1. Todėl vegetacijos

periodo metu trūkstant) magnį teks papildyti magnio nitratu arba sulfatu.

Pagrindinių trąšų dozė

Pomidorų daigams persodinti optimalus bendras azoto kiekis yra 180 mg/l durpių, o leistinas aukščiausias amonio formos azoto kiekis – 80 mg/l durpių. Pagrindinės trąšos turi būti šių normų ribose.

Pagal optimalų azoto kiekį durpių substrate pomidorų daigams persodinti – 180 mg/l, KEMIRA FERTICARE PEAT MIX 11-25-24 pagamintų pagrindinių trąšų dozė gali būti iki 1,62 kg/ kub. m (180 mg N/l; 111 mg N/g=l,62). O pagal NH -N formos leistiną maksimumą durpėse pagrindinių trąšų dozė gali siekti net 2,22 kg/ kub. m (80 mg NH -N/l:36 mg NH -N/g = 2,22).

Todėl optimali ir saugi KEMIRA FERTICARE PEAT MIX 11-25-24 durpių pagrindinių trąšų kalkės dozė yra 1,6 kg/ kub. m durpių. Tokia dozė užtikrins persodintiems augalams reikalingą maistinių medžiagų kiekį mg/l durpių: N bendras – 178, iš jų NO -N – 120; NH -N – 58; P – 142; K – 364; S – 32; Mg – 18; Fe – 11; Mn – 4,5; Cu – 3,7; Zn – 2,1; B – 1,1; Mo – 0,48.

Magnio bendras kiekis substrate kartu su jo kiekiu kalkinimo medžiagose bus maždaug 396 mg/l +17,6 = 413,6 mg/l.

Derlių duodančių pomidorų papildomas tręšimas

1 kub. m vandens ištirpinti:

KEMIRA FERTICARE 6-11-31 600 g Ca(N03) 600 g

KEMIRA FERTICARE 14-11-25 400 g KN03 400 g

Viename inde ištirpinti KEMIRA FERTICARE 6-11-31, KEMIRA FERTICARE 14-11-25 ir kalio nitratą. Antrame inde ištirpinti kalcio nitratą ir po to prieš pat vartojimą visus kartu atskiesti didesniu vandens kiekiu. Minėtą mineralinių trąšų dozę galima padidinti 25-30 proc, tačiau išlaikyti minėtą santykį tarp atskirų mineralinių trąšų rūšių.

Jeigu dirvoje arba substrate yra mažai magnio, 1 kub. m vandens dar galima įdėti 250-300 g magnio sulfato. Jeigu trūksta geležies 1 kub. m vandens dar įdėti 100-150 ml geležies chelate

Šaltinis: Pomidorų Tręšimas ir Laistymas