► Salierai: Receptai Auginimas Salotos Sriubos
Salierai (Apium graveolens subsp. sativum L.)
Salierai salierinių (Aplaceae) šeimos dvimečiai, rečiau vienamečiai augalai. Laukiniai salierai aptinkami Viduržemio jūros pakraščių šalyse, Mažojoje Azijoje, Afrikoje ir Siaurės Kaukaze. Salierai buvo žinomi ir vartojami senovės Egipte, Graikijoje ir Romos imperijoje. Europoje kaip daržovė salierai paplito XVI—XVIII a.
Salierų auginama trys atmainos: lapiniai, lapkotiniai ir šakniavaisiniai. Lietuvoje lapiniai salierai daugiausiai auginami šiltnamiuose, šakniavaisiniai — lauke, lapkotiniai — mažai paplitę.
Salierų šakniavaisiuose randama 1,3% baltymų, 6,7% angliavandenių, 8—20 mg % vitamino C, B grupės vitaminų, 9% eterinių aliejų, gana daug mineralinių medžiagų (mg %)’■ kalio — 393, kalcio—63, fosforo — 27, magnio—33. Salierų lapuose ir lapkočiuose vitaminų ir mineralinių medžiagų yra daugiau.
Vartojant salierus, pagerėja nervų sistemos veikla, medžiagų apykaita ir inkstų darbas. Literatūroje nurodoma, kad salierai vartotini sergant širdies, kraujagyslių ligomis, podagra, reumatu, akmenlige.
Šakniavaisinių salierų rajonuotos šios veislės: ‘Jabločnyj’, ‘Apia’, ‘Frigga’, ‘Arvi’ ir ‘Monarch’, lapinių — ‘Aromatischer feingekrauster’.
Salierų vegetacija ilga — 140—200 dienų, todėl lauke sodinami daigai, išauginti šiltadaržiuose. Sėjami salierai kovo viduryje į dėžutes arba lysves. Susiformavus pirmam tikrajam lapeliui, pikuojami 5X3 atstumais. Daigų augimo metu oro temperatūra turi būti 18—20 °C. Hektarui apsodinti reikia 55 000—65 000 daigų bei 60 g sėklų (10 m2 atitinkamai — 55—65 bei 0,06).
Salierai gerai auga vidutinio sunkumo humusingoje, gerai įdirbtoje dirvoje. Tinkami priešsėliai mėšlu tręštos daržovės. Rudenį prieš gilų arimą beriama po 3 cnt/ha (10 m2 po 300 g) superfosfato ir kalio chlorido.
Pavasarį, ruošiant dirvą, įterpiama 2 cnt/ha (10 m2 — 200 g) amonio salietros. Daigai į dirvą sodinami paprastajai vyšniai pradėjus žydėti. Šakniavaisiniai ir lapkotiniai salierai sodinami 50—60X20—30 cm, lapiniai — 50—60X 15—20 cm atstumais. Per vegetaciją 4—6 kartus purenami tarpueiliai, ravimos piktžolės, bet nekaupiami. Papildomai tręšiami 2 kartus išberiant po 2 cnt/ha (10 m2 — 200 g) amonio salietros. Antrą kartą tręšiant, galima pridėti superfosfato ir kalio sulfato arba tręšti krista-linu. Salierai reiklūs drėgmei, todėl per sausrą laistomi.
Salierai atsparūs šalnoms, derlius imamas spalio antroje pusėje. Lapai pjaunami nepažeidžiant šakniavaisio galvutės, smulkios šaknys nupjaustomos. Lapus patartina suvartoti (džiovinti arba sūdyti). Šakniavaisiai gerai laikosi, kai patalpoje arba kaupe oro temperatūra — 0—1 °C, santykinis oro drėgnumas — 90—95%.
Salierai vartojami švieži, virti, kepti, troškinti, konservuoti.
Salotos gaminamos iš šviežių lapkočių arba šakniavaisių. Nuvalyti šakniavaisiai rupiai sutarkuojami arba supjaustomi šiaudeliais, lapkočiai — griežinėliais. Prie jų tinka morkos, obuoliai, slyvos. Salotos bus aštresnės įdėjus konservuotų agurkų, svogūnų, porų arba krienų. Paskaninama grietine, majonezu arba įvairiais salotų padažais.
Virtų salierų salotos. Virti salierai supjaustomi kubeliais, prie jų tinka rūgštūs obuoliai, džiovintos slyvos, virtos morkos, konservuoti agurkai, svogūnai, porai, kmynai, grietinė, majonezas arba aliejus.
Salierų šakniavaisiai, lapkočiai bei lapai tinka į mėsiškas daržovių sriubas. Iš jų su kitomis daržovėmis gaminami troškiniai, apkepai. Salierus galima paruošti įdarytus mėsa, grybais, daržovėmis. Šakniavaisiai ir lapkočiai įvairiai konservuojami su kitomis daržovėmis.
Loading ...