► Šparagai receptai | Auginimas

Šparagai (Asparagus officinalis L.)
Tai daugiamečiai lelijinių (Liliaceae) šeimos dvinamiai augalai. Apie 150 laukinių formų aptinkama Europoje ir Vakarų Azijoje. Šparagų yra vaistinių, daržovinių ir dekoratyvinių formų. Kaip daržoves šparagus augino senovės egiptiečiai, graikai, romėnai. Vakarų Europoje XIX a. šparagai buvo tik turtingųjų daržovė. Mūsų respublikoje kaip daržovė šparagai auginami retai, tačiau kaimo darželiuose dažnai aptinkami. Pastaraisiais metais pradedami auginti kai kuriuose daržininkystės ūkiuose.

Maistui vartojami jauni etioliuoti (balti), dirvoje be šviesos užaugę ūgliai apkaupus šparagų kerus. Pažaliavę ūgliai esti kietoki, apkartę, maistui netinkami. Pastaruoju metu yra sukurta veislių, kurių nereikia kaupti, o žali ūgliai vertingesni ir ne prastesnio skonio kaip baltieji. Šparagų ūgliuose randama 3,6% angliavandenių, 1,9 baltymų, 20—34 mg % vitamino C, B grupės ir kitų vitaminų, mineralinių medžiagų: kalcio — 21, kalio — 196, fosforo — 62, magnio — 20, geležies — 0,9 mg %. Šparaguose esantis asparaginas ir kitos medžiagos mažina kraujospūdį, stiprina širdies darbą, skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl tinka vartoti sergantiesiems reumatu, podagra, vandenlige.

‘D’ Argenteuil hative’ veislės šparagų vartojami balti ūgliai, todėl augalai anksti pavasarį kaupiami, ‘Meri Washington’ veislės — imami žali ūgliai. Sparagams tinka lengvos, priesmėlio, humusingos, laidžių podirviu dirvos. Vienoje vietoje jie auga 10—15 metų. Dauginami sėklomis, kurios mūsų sąlygomis gerai subręsta. Ruošiant dirvą, ariamasis sluoksnis gilinamas iki 40—50 cm. Prieš rudeninį arimą iškratoma 80—100 t/ha organinių trąšų ir išberiama 6—7 cnt/ha superfosfato ir 8—9 cnt/ha kalio magnezijos (į 10 m2 atitinkamai 80—100 kg, 600—700 g ir 800— 900 g). Pavasarį, ruošiant dirvą, išberiama 2 cnt/ha (10 m2 — 200 g) amonio salietros. Hektarui apsodinti reikia 25 000 daigų, 2—3 kg sėklos (10 m2 — 25 daigų, 2—3 g sėklos). Daigai auginami gerai įtręštame daigyne. Kai dirva įšyla iki 10—15 °C, šparagai sėjami 5 eilučių juostomis (22X 4+52 cm atstumais) įterpiant juos 3—4 cm gyliu. Per vasarą naikinamos piktžolės, purenami tarpueiliai. Kitų metų pavasarį daigai sodinami į 30—40 cm gylio, tokio pat pločio griovelius 120—150X30—40 cm atstumais. Į griovelius įkratoma perpuvusio mėšlo arba komposto. Ant šaknų užpilamas 6—8 cm žemių sluoksnis. Pasodintų daigų pumpurai turi būti 10—15 cm žemiau dirvos paviršiaus. Pradėjus daigams augti, kaupiami iki dirvos paviršiaus. Ūglių derlius pradedamas imti trečiais metais po sodinimo. Ūgliai pjaunami kas 2—3 dienos nuo balandžio pabaigos iki birželio vidurio. Derlių nuėmus, šparagai gausiai tręšiami mineralinėmis trąšomis, o kas dveji metai ir organinėmis.

Salotos gaminamos iš šviežių ir virtų šparagų ūglių. Prie jų tinka virtos morkos, obuoliai, marinuoti agurkai, svogūnų laiškai, virti kiaušiniai, majonezas, grietinė. Virti   šparagų  ūgliai į stalą paduodami su tirpintu sviestu, džiūvėsėliais kaip atskiras patiekalas arba kaip priedas prie mėsos, žuvies patiekalų. Iš apvirtų šparagų gaminami apkepai su ryžiais, varške. Šparagai tinka į pieniškas sriubas.

Žiemai jie konservuojami silpname druskos tirpale arba saldžiarūgščiame marinate.

Šaltinis: Šparagai receptai | Auginimas