Kaip Sulieknėti Be Dietų

Beveik visi žinome: į savivartį automobilį negalima pakrauti daugiau svorio, nei nurodyta jo techniniame pase – kitaip jis paprasčiausiai neatlaikys. 0 štai žmogaus pase nenurodoma maksimalaus leistino svorio, todėl dažnas ant savęs krauna tol, kol "veža" sveikata, kol laiko šarnyrai -sąnariai, ir kol šiaip taip pupsi variklis – širdis.

Ta saldi saviapgaulė…
Laikydamiesi dietų žmonės dažniausiai jaučiasi prastai: tai kamuoja alkis, tai nervingumas, tai krečia šaltis ar subjursta nuotaika. Todėl neretas numoja ranka ir panyra į saldžią saviapgaulę. Pirmiausia imama sau ir kitiems tvirtinti, kad geriau jau būti linksmai storulei, nei amžinai surūgusiai "dietininkei". Dėl kamuojančio antsvorio surandamas atpirkimo ožys: "kalta" medžiagų apykaita, nėštumas ir gimdymas, paveldėti netikę genai ir net… mistika. Juk valgo po aguonos grūdelį, o kilogramai užauga iš oro". O pats kalčiausias – veidrodis, kuris prisiartinus kažkodėl rodo kažkokią beformę būtybę, bet tik ne kūno savininkę.

Tačiau žmogaus pase ne veltui nėra žymos apie maksimalų leistiną kūno svorį: mat vadovaujamasi prielaida, jog kiekvienas mąstantis asmuo pats žino, kas yra antsvoris ir kaip jis trumpina gyvenimą.

 

Vis dėlto žinoti idealią kūno masę – maža. Todėl pirmiausia pasistenkite suvokti, kodėl susikaupė nereikalingų kilogramų ir kaip jų atsikratyti, kad "kėbulo" iškrovos procesas suteiktų kuo mažiau kančių. Gal jums pravers štai tokios išskirtinio dėmesio vertos taisyklės?

Thomas Scherz knygoje "Psichikos treniravimas"  teigia: "Jei žmogus nedaro nieko, o tik kramsnoja ir paskui skundžiasi bloga figūra, tai rodo, kad priežasčių reikia ieškoti to žmogaus psichikoje. Jis pataria išsiaiškinti (prisiminti), kada ėmėte gausiau valgyti ir storėti. ■ Priežasčių gali būti keletas, o psichologinės – dažniausios. Knygos autorius pateikia keletą iškalbingų pavyzdžių.
Antai kūdikiui reikia saugumo ir meilės. Kai jis ima verkti, mama prieina ir jį pamaitina. Kūdikis nurimsta, nes jo poreikiai patenkinti. Meilę ir saugumą jis susieja su maistu. Kai vaikai paauga, mamos leidžia jiems žaisti vieniems vaikų kambaryje, o pačios užsiima buities darbais. Mažylis pavargsta būti vienas, nori bendrauti, reikalauja dėmesio. Mama trumpam priglaudžia, tačiau ji juk labai neturi laiko! Tuomet duoda saldainių, pasiūlo užkąsti ir manydama, kad vaiko poreikiai jau patenkinti (jis juk nealkanas), grįžta prie savo darbų. O žmogutis anaiptol nebuvo alkanas. Jam reikėjo švelnumo ir dėmesio. "Augdami ir suaugę tokie žmonės valgymą ima tapatinti su meilės ir saugumo jausmu, – aiškina knygos autorius. – Kai tik jie pasigenda meilės ir saugumo, iš karto ima valgyti. O kuo daugiau valgo, tuo labiau mažėja jų galimybės sulaukti meilės, nes prastėja figūra". Dėl to jie ima valgyti dar daugiau. Taip pačiam to nesuvokiant, atsiduriama tarsi užburtame rate.
Arba štai sveikas, bet nevalgus, smulkutis vaikas įtikinėjamas, kad turi daugiau valgyti: "Valgyk, kad užaugtum didelis ir stiprus, nes tu – vyras, privalėsi gyvenime šio to pasiekti". Ir tikrai – jis užaugęs gali būti didelis ir stiprus, nes išsiskirs pirmiausia savo kūno svoriu… ■ O galbūt jūs mėginate "suvalgyti savo nerimą”? Prisikemšate tada, kai patiriate stresinių situacijų.

Tarkime, jau išsiaiškinote, kad esate priklausoma nuo maisto. Ši priklausomybė įsirašiusi į jūsų pasąmonę panašiai kaip pomėgis alkoho-liui ar nikotinui. Kaip "ištrinti klaidingą ant pečių esančią  kompiuterio programą? T.Scherz siūlo paprašyti įtaigaus balsą turinčio draugo, kad šis įrašytų į kompaktinę plokštelę ar kompiuterį maždaug tokius žodžius: "Myliu save ir žinau, kad esu mylima. Maistas man reikalingas gyvybinėms funkcijoms palaikyti, o aš laiminga būdama liekna, graži ir sveika." Ar panašiai Kalbą, kurią ketinate "įrašyti" į savo pasąmonę kaip naują sveikos gyvensenos programą, galite pasiruošti iš anksto. Arba ją skambančios švelnios meditacinės muzikos fone įsirašykite pati. Jei nežinote, kaip užsiimti autogenine treniruote, savitaiga, kaip tinkamai atsipalaiduoti, kad įrašas pasiektų jūsų pasąmonę -klausykitės jo prieš pat miegą. Geriausia, jei klausantis šio įrašo užmigtumėte (todėl meditacinės muzikos įrašas turėtų trukti šiek tiek ilgiau, nei jūsų įgarsinta naujoji "programa").

Štai vilnietė pedagogė ir psichologė Tatjana Sčiurina pati kovojo su antsvoriu (kitiems padėjo taip pat), taikydama kovos su alkoholizmu ir kitomis priklausomybėmis metodą. Pagal G.Šičko metodą ji per trumpą laiką atsikratė daugiau nei dešimties kilogramų antsvorio, neblogų rezultatų jos dėka pasiekė ir kiti. Moteris mielai cituoja populiarią lieknėjimo programą sukūrusį akademiką V.Tolkačio-vą: "Iš pradžių išsivalyk smegenis, tik paskui – žarnyną". Sb Lieknėjimas prasideda galvoje, nuo mūsų minčių. Kad pakeistų pasąmonėje įsirėžusias, mums (vartotojams) primestas neteisingas programas (valgyti, valgyti, valgyti), Tatjana ėmė rašyti dienoraščius. Tai tas pats G.Šičko metodas, kuris padeda atsikratyti rūkymo, svaigalų, narkotikų vartojimo. Tik ji šį metodą savaip patobulino: nevartoja žodžių "liesėti" ar "lieknėti". Nes pasąmonė -gudri, išgirdusi žodį "liesėti" ji iškart pajunta tariamą pavojų: "Gelbėkit, kūno šeimininkas liesėja!" Ir tuomet įsijungia apsauginis mechanizmas: lėtėja medžiagų apykaita ir, užuot atsikračius kilogramų, galima jų vėl priaugti. "Sau nuolat kartoju: "Man nereikia organizmui nenaudingų produktų, aš tobulėju, tobulėja mano kūnas", -pasakoja Tatjana, kaip ir jos mokiniai, dienoraščius rašydavusi prieš miegą. – Rašydamas žmogus pats turi rasti atsakymą ir jį užrašyti. Suvokti, ar valgio gausa reikalinga jam, ar pardavėjams – kad gautų pelno jį pardavę. Dienoraštis padeda pakeisti pasąmonės programą". Ir nors lieknėjant pagal G.Šičko metodą reikėtų pildyti specialų klausimyną, nieko bloga nenutiks, jei į dienoraštį rašysite tai, kas guli ant jūsų širdies, ko tikitės iš gyvenimo ir kas laukia, jei liksite kaip buvę.

Pasitelkite stebuklingus pagalbininkus

Lieknėjimo kelyje gerai jausitės, jei save susiesite su neįtikėtinai veiksmingais dalykais. Jums būtini: Judėjimas, sportas, mankšta. Neskubėkite moti ranka sakydami nenorintys (neturintys laiko) iki nukritimo alinti save ant treniruoklių ar iki devinto prakaito bėgioti.
Fiziškai aktyvus gyvenimas ir sportas (ar mankšta) naudingi ne tik todėl (o tiksliau -visai ne todėl), kad judant sparčiau deginamos kalorijos.
Judėti naudinga todėl, kad užsidirbusios raumenis (vietoj pūpsančių riebalų), jūs … savaime stebuklingai lieknėsite.

Riebalai – pasyvus audinys, kuris iš organizmo nereikalauja ypatingo "aptarnavimo". Na taip, dėl antsvorio tampa sunkiau širdžiai, raumenims, sąnariams. Tačiau nutukęs žmogus ima mažiau judėti, ir riebalai pūpso sau lyg niekur nieko, beveik nereikalaudami energijos jiems "aptarnauti". Tuo tarpu raumenims reikia daugiau deguonies, maisto medžiagų. Ir kuo daugiau raumenų masės užsiauginsite, tuo greičiau degs jūsų kalorijos!

Sveiki maisto produktai. Kone visi žino apie įgytą imuniteto deficito sindromą -AIDS  (Acquired Immune Deficiency Syndrome), tačiau mažai kas girdėjo apie šios ligos giminaitę NAIDS (Nutritional Acquired Immune Deficiency Syndrome). Žodis "nutritional" reiškia maistinį, maistinės kilmės, t.y. su maistu įgytą imuniteto deficitą.
Jei esate apkūni, sočiai valgote, o jus vis tiek nuolat kamuoja noras valgyti – gali būti, kad organizmui trūksta gyvybiškai svarbių medžiagų.

Prastos kokybės, nenatūralus, tačiau skanus maistas naudingų medžiagų turi mažai. O kol virškinamasis traktas mėgina susidoroti su jį užgriūvančia vis nauja maisto lavina – veltui eikvojama energija, kurios tuo metu reikia kitur, tarkim, imunitetui palaikyti. Ir tuomet būtinai vėl skubate užkąsti…

Tad vagykite kuo sveikesnį, natūralesnį, vertingesnį maistą – ir pajusite, kaip tarsi savaime, stebuklingai, gerėja savijauta, o apetitas mažėja…

Šaltinis: Kaip Sulieknėti Be Dietų