► Gėlių persodinimas

Kokį rinktis vazoną? Plastikiniai. Jie lengvi ir nukritę paprastai nesulūžta. Gerai sulaiko drėgmę, todėl augalus galima rečiau laistyti. Lengviau plaunami. Didesnis formų, spalvų pasirinkimas. Pigesni nei moliniai. Tačiau jei bus per daug laistoma, gali pradėti pūti šaknys, rūgštėti žemės. Vasarą šie vazonai greitai įkaista. Jei tinkamai prižiūrėsi, laistysi augalus, geri bus ir vienokie vazonai, ir kitokie.

Substratas (gruntas)
Kambariniams augalams sodinti naudojami specialūs jau paruošti mišiniai, kurių -pačių įvairiausių – galima nusipirkti. Svarbiausia – atkreipti dėmesį, kokiems būtent kambariniams augalams mišinys skirtas. Nuo to priklausys grunto sudėtis, rūgštingumas, drėgmė, mineralinių ir organinių trąšų sudėtis ir t.t. Dar reikėtų pasidomėti, kiek laiko substratas galioja, kiek laiko, į jį pasodinus augalą, nereikės papildomai tręšti. Jei nerandi grunto savo konkrečiam augalui, pasidomėk, kokį dirvožemį toks augalas labiausiai mėgsta ir panašių žemių susirask pagal turimą informaciją.

Kambarinių augalų persodinimui geriau nenaudoti dirvožemio iš sodo ar daržo -pastarasis dažniausiai būna užkrėstas kenkėjais ar ligų sukėlėjais, kurie kambario temperatūroje pradeda aktyviai daugintis ir kenkti augalui. Jei neturi galimybės nusipirkti specialaus grunto, dirvožemį iš lauko (sudrėkintą) būtinai pakaitink 80-100 laipsnių orkaitėje (apie valandą).

Kaip persodinti?
Išplauk vazoną. Į dugną pridėk drenažo, užpilk nestoru žemių sluoksniu.
Persodinamą augalą senajame vazone gerai paliek.
■ Maždaug po valandos, viena ranka prilaikydama augalą, vazoną paversk. Antrąja ranka nuo šaknų
gumulo su visomis žemėmis atsargiai nutrauk vazoną. Ranka arba nusmailintu pagaliuku nuo gumulo nuvalyk žemių perteklių – pasistenk nepažeisti šaknų, apipuvusias pašalink.
■ Persodinamą augalą į naują vazoną įkišk taip, kad pagrindinė šaknis šiek tiek gultų ant naujų žemių sluoksnio. Tarpus užpildyk nauju sudrėkintu gruntu. Suspausk jį, pridėk dar – kol žemės vazone sieks stiebo pradžią.
■ Tuomet augalą palaistyk (yra augalų, kurie nepratę prie šlapios žemės, tad jų persodinusi nelaistyk- užteks substratą sudrėkinti).

Puošia ir aplinka, ir patiekalus
Aguona birulė (Papaver rhoeasj. Žydi nuo birželio iki liepos dideliais skaisčiai raudonais žiedais. Sėti reikėtų derlingoje, vidutiniškos drėgmės nerūgščioje (molingoje arba priesmėlio) žemėje, būtinai saulėtoje vietoje. Aguonų žiedų vainiklapių galima dėti į salotas – dėl aromato ir dėl grožio.

Vaistinė agurklė (Borago officinalis). Žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėlynais ar žydrais žiedais. Auginti reikėtų derlingame, vidutiniškai drėgname dirvožemyje, saulėtoje vietoje. Agurkais kvepiantys lapai (gardžiausi iki žydėjimo) ir žiedai naudojami ir kaip prieskoniai, ir kaip daržovės. Dangaus spalvos žiedais puošiami patiekalai, jais gardinamos mišrainės, salotos.
Keturbriaunis Čiobrelis (Thymus pulegioides). Žydi nuo birželio pabaigos iki rugsėjo šviesiai purpuriniais ar violetiniais, kartais baltais žiedais. Auginti reikėtų rūgščios ir neutralios reakcijos prlesmėlyje arba priemolyje. Tinka alpinariumams. Lapeliais gardinamos sriubos, troškiniai, įvairūs mėsos, grybų patiekalai, žiedai tinka patiekalams puošti.

Baltasis dobilas (Trifolium repens). Žydi nuo gegužės iki rugsėjo baltais žiedynais. Sėti geriausia vidutiniškai derlingoje arba derlingoje, vidutinės drėgmės, neutralios reakcijos arba šarmingoje žemėje. Pradedančių žydėti žiedų dedama j salotas – gardu ir gražu. Žiedų su užsimezgusiomis sėklomis galima susidžiovinti – kvepės vanile. Tiks ryžių ir miltų patiekalams gardinti.
Vaistinė medetka (Calendula officinalis). Žydi nuo birželio iki rugsėjo arba spalio geltonais, oranžiniais žiedais. Sėti reikėtų į vandeniui laidų dirvožemį saulėtoje vietoje. Svarbu nepamiršti laistyti. Džiovintų žiedų maišoma į ryžius, tešlas, sriubas, troškinius. Šviežių smulkintų žiedų dedama į salotas, mišraines, nesmulkintais žiedais puošiami patiekalai.

Kvapioji našlaitė (Viola odorata). Žydi balandį ir gegužę tamsiai violetiniais gležnais žiedais. Auginti reikėtų vandeniui laidžiame, derlingame, vidutinės drėgmės dirvožemyje, saulėtoje vietoje. Smulkintais jaunais lapais ir žiedpumpuriais gardinamos salotos, mišrainės. Išsiskleidę žiedai tinka patiekalams puošti, ypač saldiesiems.
Patiekalams puošti taip pat puikiai tinka gumbinių begonijų, didžiųjų nasturčių, viendienių ir rožių žiedai.

■ Anksti pavasarį, kai daugiamečių gėlių daigai dar tik lenda iš žemės, pražysta svogūninės gėlės: krokai, narcizai, tulpės… Joms nužydėjus, gėlyno vaizdą kurį laiką lieka gadinti gelstantys lapai. Nieko tokio, jei pastaruosius nuskabysi ir nesulaukusi, kol jie visiškai nugels. Kita vertus, jei svogūnėlių tarp daugiamečių gėlių prisodinsi nedaug, tuščių vietų netrukus neliks, jas užgoš suvešėjusi šių augalų lapija.
■ Jei svogūninių gėlių vienoje vietoje auginama daug, vėliau ten lieka tuščių plotų, svogūnėlius galima pasodinti į plačius vazonus ir į gėlyną įkasti su jais. Gėlėms nužydėjus vazonai iškeliami ir, kol lapai nugelsta, laikomi kur nors atokiau, pvz., darže. Į tuščias gėlyno vietas galima prisodinti vienmečių gėlių. Jos dažniausiai žydi ir gėlyną puošia visą vasarą.
■ Sodinti ar sėti geriausia maždaug dvi dienos iki mėnulio pilnaties. Tai metas, kai gamta gėlėms, daržovėms, krūmams suteikia stipriausią impulsą augti ir derėti. Žinoma, visuomet neištaikysi sėti ir sodinti šiuo metu. Ir visgi sodinimui rinkis pilnėjančio mėnulio fazę (tik lapinėms salotoms ir šakninėms daržovėms dar gerai tinka ir kelios dienos po pilnaties).

Šaltinis: Gėlių persodinimas