► Įdomūs Faktai Apie Vandenį. Akvariumai

Formulėje H2O regis nėra jokių paslapčių, tačiau gyvybės šaltinis ir pats žinomiausias skystis žemėje slepia savyje daugybę mįslių, kurių įminti mokslas ir šiais laikas dar nėra pajėgus. Štai 5 pačios žinomiausios vandens keistenybės.
1. KARŠTAS VANDUO UŽŠĄLA GREIČIAU UŽ ŠALTĄ
Paimkite dvi talpas. Į vieną įpilkite karšto vandens, o į kitą – šalto ir įdėkite jas į šaldymo kamerą. Talpa su karštu vandeniu užšals greičiau nei su šaltu, nors logiškai mąstant pirma turėtu užšalti talpa su šaltu vandeniu: juk karštam reikia pradžiai atvėsti iki šalto vandens temperatūros ir tik vėliau virsti ledu. Šaltam vandeniui juk nereikia atvėsti. Kodėl taip vyksta? Mokslas tam paaiškinimo kol kas neturi. Šis reiškinys vadinamas Mpembo efektu.
2. PERŠALDYTAS VANDUO IŠVENGIA KIETOS BŪSENOS
Visi žino, kad vanduo virsta ledu esant nuliui laipsnių Celsijaus, išskyrus tuos atvejus, kai tai neįvyksta. Vandens peršaldymas – tai toks reiškinys, kai vanduo neužšąla ir lieka skystu pavidalu esant žemesnei nei vandens užšalimo temperatūra. Toks reiškinys įmanomas tada, kai aplinka neturi kristalizacijos centrų ar branduolių, kurie gali išprovokuoti ledo kristalų susiformavimą. Būtent ši būsena ir leidžia vandeniui išlikti skystu pavidalu esant žemesnei nei vandens užšalimo temperatūra. Kai pradeda vykti kristalizacijos procesas, galima pastebėti, kai peršaldytas vanduo akimirksniu virsta ledu.

3. STIKLINIS VANDUO
Kiek vanduo turi būvių? Iš karto pasakysite, jog tris: skystąjį, kietąjį ir dujinį. Štai ir ne. Mokslininkai išskiria mažiausiai 5 skystojo vandens būvius ir 14 ledo būvių. Prisimenate peršaldytą vandenį? Taigi kad ir ką darytume esant -38 °C, peršaldytas vanduo visada virsta ledu. O kas bus, jeigu temperatūra dar labiau kris? Esant -120 °C ledas tampa klampus ir tąsus, o esant -135 °C ir žemesnei temperatūrai, ledas virsta stikliniu, kietu elementu be kristalinės struktūros.
4. KVANTINIS VANDENS SKAIČIUS
Molekuliniame lygmenyje vanduo turi kuo nustebinti mokslininkus. 1995 m. atlikus neutronų sklaidos eksperimentą buvo gautas netikėtas rezultatas: pastebėta, jog į vandens molekulę nukreipti neutronai mato 25 proc. mažiau vandenilio protonų. Pasirodė, jog prie vienos atosekundės atsiranda neįprastas kvantinis efektas ir vandens formulė iš H20 virsta į H1,5O.

5. AR VANDUO TURI ATMINTĮ?
Homeopatinė medicina tvirtina, jog silpnas gydomojo preparato tirpalas gali organizmui atlikti gydomąjį poveikį ir išsaugoti pirminės koncentracijos tirpalo savybes, net jeigu tirpalo atskiedimo koeficientas toks, kad tirpale lieka tik vandens molekulė. Homeopatinės medicinos pasekėjai tokį paradoksalų reiškinį vadina vandens atmintimi. Tarptautinė mokslininkų grupė, anksčiau kritikavusi homeopatų vandens atminties teoriją, 2002 m. pranešė, kad jai pavyko įrodyti vandens atminties fenomeno realumą.

Šią įžanginę informaciją pateikėme ne atsitiktinai, juk akvariumas – tai povandeninis pasaulis, kurio gyventojai tikrąja žodžio prasme mirksta žinomiausiame žemės skystyje nuolatos, ima iš jo mineralines ir maistingas medžiagas ir atiduoda atgal savo veiklos produktus taršalų, toksinų pavidalu. Vanduo yra terpė, kurioje ir per kurią hidrobiontai bendrauja ir sąveikauja su aplinka, todėl terpė privalo būti švari, higieniška, turtinga mineralinių medžiagų, deguonies ir maisto. Gamtinėse hidroekosistemose biologiniai procesai vyksta savaime ir todėl egzistuoja didesnė ar mažesnė, bet stabili pusiausvyra. Akvariume tą pusiausvyrą privalome sukurti ir palaikyti patys, vedami entuziazmo bei pasitelkdami į pagalbą mokslą ir techniką. Reikia pridurti, jog gamtoje vandens fizinės masės ir gyvūnijos santykis yra gerokai didesnis nei mūsų akvariumuose, todėl mums ypač svarbu tą katastrofiškai mažą skysčio kiekį palaikyti tinkamą ir nekenksmingą gyvybei. Atminkime, jog hidrobiontai gyvena tame pačiame tirpale, kuriame ir tuštinasi, kvėpuoja, valgo, gimsta ir miršta. Kiekvienai hidrobiontų rūšiai reikalingas toks vanduo, kokiame ta rūšis gyvena gamtoje, – tai būtų idealiausias variantas. Tačiau laimė, jog hidrabiontai turi tam tikrą vandens cheminių ir fizinių savybių toleravimo amplitudę „nuo – iki”, kuri ir leidžia mums savo akvariumuose apgyvendinti Amazonės baseino, Didžiųjų Afrikos ežerų ar koralinių rifų faunos ir floros atstovus. Taigi susikurti nuosavą ir tikrut tikru-tėlį hidrobiotopą su visa biocenoze šiais mokslo ir technikos laikais tampa vis paprasčiau ir lengviau.

Patys įspūdingiausi ir brangiausi yra koralinių rifų akvariumai. Tai išties nuostabiai spalvingas ir fantastiškas organizmas. Būtent – organizmas! Koraliniai akvariumai, kaip ir, beje, gėlo vandens akvariumai, yra vientisi ir nedalomi gyvi organizmai, susidedantys išviso makro, mikro faunos ir floros komplekto. Jeigu bent viena sudedamoji dalis sunegaluotų, tai atsilieptų visai ekosistemos sveikatai ir ypač jei sunegaluotų nematomoji planktoninės faunos ir floros, azoto ciklo bakterijų ir kitų fermentacijos bei organikos skaidymo procesuose dalyvaujančių bakterijų dalis.

Taigi kuo skiriasi gėlo vandens akvariumai nuo jūrinių? Visų pirma vandeniu, tiksliau -vandens chemine sudėtimi. Koralinių rifų vandenyje yra visa Mendelejevo cheminių elementų lentelė, yra aukso, titano, cinko, vario, švino, sidabro, bet didžioji sudedamoji dalis yra NaCl. Bendra koralinių rifų vandenų mineralizacija yra 35 promilės (35 g druskų mišinio 1 kg jūros vandens), tokia yra vandenynų mineralizacija, kai tuo tarpu Raudonoji jūra turi iki 45 promilių mineralizaciją, o Baltijos jūros vidutinė mineralizacija (druskingumas) yra tik 7-8 promilės. Baltijos jūra skurdi savo fauna ir per šalta, todėl neturi perspektyvų akvariumų hobyje. Plačiausiai paplitę tropinių, šiltų ir sūrių jūrų jūriniai, rifiniai akvariumai, kurių vanduo yra labai geras elektrolitas ir kuriems netinka gėlo vandens akvariumams skirta technika ir dekoracijos. Paprastai rifiniuose akvariumuose tos technikos yra gerokai daugiau ir ji yra gerokai brangesnė. Taigi automatiškai išauga elektros energijos sąnaudos ir paties akvariumo išlaikymo išlaidos. Vandens į rifinį akvariumą negalėsime pripilti iš čiaupo, jį teks specialiai paruošti ir pagaminti naudojant specialias sintetines druskas ir tik tada jis taps tinkamas jūrų gyventojams. Vanduo akvariume garuoja, vadinasi vandens druskingumas akvariume didėja, druskin-gumui atstatyti reikės nugaravusį vandenį papildyti nauju, kuris taip pat turės būti specialus ir jokiu būdu ne iš čiaupo. Kitas skirtumas tarp gėlo ir sūraus akvariumo – gyvūnai. Gėlo vandens akvariumuose laikomos žuvys, tarp kurių yra ir gėlavandenės rajos, ir iki 15 tūkst. dolerių vertės žuvys aro-vanos. Čia auga ir tikrieji vandens augalai. Jūriniai, rafiniai akvariumai, greta pačių įvairiausių ir spalvingiausių ir dažnai net žuvies neprimenančių žuvų, rajų, ryklių, murenų, dar turi be galo neįprastą bestuburių bioįvairovę. Tai patys įvairiausi koralai (kurie yra patys tikriausi gyvūnai), moliuskai, krevetės, ežiai, įvairiaspalviai polichetai, kempinės, žvaigždės ir t. t. Spalvų paletė taip pat neapsakomai plati – nuo akinamai liuminescencinės žalios, raudonos, mėlynos iki pastelinių ir šiltų tonų. Dažnokai koralų spalvos akvariumuose keičiasi, pradeda dominuoti rusvi atspalviai, koralų spalvos išblunka, koralai netenka pigmento, nubąla ir miršta. Tai netinkamų gyvenimo sąlygų pasekmės, todėl jūrinių akvariumų fanatikai negaili nei lėšų, nei laiko, kad išsaugotų koralus sveikus ir spalvingus. Tai nėra lengva, tačiau viskas priklauso tik nuo entuziazmo.

Tokiam akvariumui reikia tinkamai parinkti vietą, patalpoje būtina įrengti ventiliaciją, vandentiekį, kanalizaciją ir padidinto galingumo elektros instaliacijos įvadą su įžeminimu. Reikia pasidaryti detalų akvariumo projektą, sukomplektuoti įrangą ir vandens valymo įrenginius, pagaminti patį akvariumą, tvirtą pagrindą ir, kai visa tai bus padaryta, galima pradėti vykti biologiniams procesams. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į rifinio akvariumo apšvietimą, kuris smarkiai skiriasi nuo gėlo vandens akvariumų apšvietimo. Jis yra gerokai galingesnis ir aukštesnio Kelvino laipsnio. Kitaip sakant, tinkamas rifo akvariumui apšvietimo šaltinio spektras turi būti nuo 10 tūkst. iki 22 tūkst. Kelvinų, mat būtent tokiame spektre vyksta fotosintezė mikrodumbliuose, kurie simbiozėje gyvena su koralais ir dalijasi vieni su kitais maistingomis medžiagomis, reikalingomis išgyvenimui. Kad mikrodum-bliai gautų tinkamą spektrą, vanduo jo turi nenufiltruoti, vadinasi, vanduo rifniame akvariume turi būti ypač švarus ir skaidrus. Tik tokiu atveju sūriame vandenyje vyks teisingos cheminės reakcijos, turinčios įtakos ir teisingai biologinių procesų tėkmei. Tai galiausiai turės įtakos puikiai akvariumo gyventojų sveikatai, sparčiam jų augimui, ryškioms spalvoms ir žiburėliams Jūsų akyse.

Šaltinis: Įdomūs Faktai Apie Vandenį. Akvariumai