► Patarimai Grybautojui

Nepasiklyskime. Prieš įeinant į mišką reikia įsidėmėti vietovės pavadinimą, kokia kryptimi eina kelias, teka upė, iš kurio šono ežeras ar kitas koks nors ryškesnis objektas. Pasiklydus saulėtą dieną susirasti kelią gali padėti ir laikrodis: iki pietų visuomet saulė bus dešinėje valandinės rodyklės pusėje, o po pietų — kairėje. Apsiniaukusią dieną pietų ir šiaurės kryptį nesunku nustatyti pagal kvartalų sankryžoje esančio stulpelio skaičius. Miško kvartalai tiksliai numeruojami iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus. Mažiausias skaičius ant stulpelio yra iš pietų pusės. Atsistoję veidu prieš šį skaičių sužinosime, kad užnugaryje — šiaurė, dešinėje — vakarai, kairėje — rytai. Pasaulio šalis susirasti padeda „miško kompasas": pavieniui augančių medžių šakos pietų pusėje būna ilgesnės, tankesnės, o nupjauto medžio rievės daug platesnės nei iš šiaurinės pusės. Medžių kamienai, dideli akmenys labiau apsamanoję, apkerpėję iš šiaurinės pusės. Skruzdėlynai būna dažniausiai pietinėje medžio, kelmo, akmens ar šlaito pusėje. Jei miške užklupo naktis, mėginkite susiorentuoti pagal mėnulį: mėnulis pilnaties fazėje 19 vai. yra rytuose, vidurnaktį — pietuose, o 7 vai. ryte — vakaruose.

Negalima miške laužo kurti kur pakliuvo, o tiktai nurodytose vietose. Visus nereikalingus popiergalius, polietileninius maišelius, skardines dėžutes, stiklo šukes ir kitokias šiukšles palikti tiktai tam tikslui skirtose vietose. Mašinas statyti tik nurodytose aikštelėse. Nemėtyti neužgesintų nuorūkų ir degtukų. Nepatikėkime. Neprityręs, ypač jaunas, nekantrus grybautojas kartais lengvai patiki įvairiais neteisingais aiškinimais, kaip atskirti nuodingą grybą nuo valgomo. Ir labai dažnai skaudžiai apsirinka.

Dar Horacijus (65—8 m.pr.m.e.) tvirtino, kad visi grybai, augantys pievoje, esą nenuodingi. Kiek vėliau Plinijus teigė, kad visi nuodingi grybai yra blyškios spalvos. Netiesa. O pagal Dioskoridą nuodingi grybai tie, kurie turi storą gleivėtą sluoksnį. Valgomuosius grybus atskirti nuo nuodingųjų kartais būna labai sunku, nes požymių, būdingų tik nuodingiesiems grybams, nėra. Reikia tiesiog grybą pažinti ir abejotinų nerinkti, arba pasikonsultuoti su patyrusiais grybautojais. Klaidingi patarimai dar tokie. Jei grybas, prie jo prispaudus sidabrinę monetą ar sidabrinį šaukštelį, nepajuoduoja, tai ir nenuodingas. Netiesa, nes sidabras patamsėja dėl amino rūgščių, esančių ir valgomuosiuose, ir nuodinguosiuose grybuose.

Jei grybą graužia sraigė, šliužas, vabzdys, kirmėlė, voverė ar koks nors kitas gyvūnas, tai dar nereiškia, kad šis grybas valgomas; jie graužia ir nuodingus, ir valgomus grybus. Grybai yra nuodingi, jei svogūno ar česnako galvutė apver-dant grybus paruduoja. Klaidinantis teiginys, nes česnako ar svogūno parudavimą sukelia fermentas tirozinazė, kurio yra ir valgomuosiuose, ir nuodinguose grybuose.

Neteisinga nuomonė, kad visi jauni grybai yra valgomi. Žalsvoji musmirė jauna dar nuodingesnė nei sena. Nuodingi grybai neva turį nemalonų kvapą, valgomieji — malonų. Žalsvosios musmirės kvapas nesiskiria nuo geriausių valgomų grybų — karališkosios musmirės ir pievagrybių kvapo. Grybai, augantys ant kelmų, esą nuodingi. Netiesa. Paprastasis, vasarinis ir žieminis kelmučiai auga ant kelmų, bet jie visi geri valgomi grybai.

Panašiais patarimais nereikia patikėti, nes gali būti liūdnos pasekmės.
Miške. Grybauti geriausia anksti rytą, kai miške vėsu ir drėgna. Tada grybai būna tvirtesni, sultingesni, geriau pastebimi negu saulės apšviestoje ir įkaitintoje paklotėje. Jei oras drėgnas, naktys šiltos, grybai geriau auga retame miške, jei sausoka ir šalta, jų geriau ieškoti tankiame miške. Renkami tik pažįstami grybai. Jie dedami į medines ar plastmasines pintines. Netinka nei metaliniai, nei plastmasiniai kibirai, polietileniniai maišeliai. Juose grybai sukaista, greičiau kirmija, praranda ne tik išvaizdą, bet ir maistinę vertę.

Grybas išraunamas arba nupjaunamas prie pat žemės. Negalima laužti tik kepurėlės, nes bakterijos ir kitokie mikroorganizmai pro sužalotą koto dalį gali pasiekti vegetatyvinę grybieną ir jai pakenkti. Geriau grybus rauti. Tačiau rauti reikia labai atsargiai, nepažeidžiant vegetatyvinės grybienos, esančios miško paklotėje. Ūmėdės, piengrybiai, voveraitės išsirauna lengvai, o kai kurios tauriabudės, baltikai, raudonviršiai, kartais net ir baravykai būna labai suaugę su vegetatyvine grybiena ir plėšiasi su miško paklote. Tokius grybus geriau pjauti. Kelmučius tik pjauti. Žaliuokės, juosvąjį! iai baltikai, smarkiai kirmijantys grybai, nors išsirauna neblogai, bet geriau juos pjauti, nes matyti, ar jis sveikas, ar sukirmijęs. Maža koto dalis, likusi miško paklotėje, nekelia pavojaus vegetatyvinei grybienai.

Vaikštant po mišką stengtis kuo mažiau liestis prie medžių, krūmų šakų, ant kurių tūno erkės ir kitokie mašalai, laukian-tyi grobio. Nerinkti grybų miškų plotuose, esančiuose arčiau k.iip pusė kilometro nuo didelių magistralių, plentų, kur pravažiuoja daug mašinų. Sios išmeta daug švino, chromo, nikelio, kobalto, boro ir kitų sunkių metalų, kuriuos absorbuoja grybai. Miškuose, nupurkštuose arboricidais, galima grybauti, uogauti, rinkti vaistažoles tik po 10 mėnesių. Apie nupurkštus miškų masyvus miškininkai turėtų pranešti per radiją, iškabinti perspėjamuosius ženklus. Patyręs grybautojas renka tik žinomus grybus, nors neretai, norėdamas padidinti renkamų grybų sąrašą, susigundo vieną kitą paimti ir nežinomą. Bet tokiu atveju reikia pasitikslinti. Imti atlasą su savim į mišką nepatogu ir nepatartina, nes paskubomis sunku grybą įvertinti. Įtartiną grybą geriau grįžus iš miško apibūdinti.

Iš miško sugrįžus
Sugrįžus iš miško su gausybe grybų, atsiranda daug rūpesčių: ką daryti su baravykais, kazlėkais, rudmėsėmis, žaliuokėmis ir kitais grybais. O galvoti ilgai nėra kada, nes grybai labai greit genda. Ir kitai dienai nevalia palikti. Grybuose yra daug baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, todėl juos puola bakterijos, pelėsiai, vabzdžių lervos. Mikologai, kulinarai ir patyrusios šeimininkės pataria grybus konservuoti, džiovinti, sūdyti, marinuoti, taip pat gaminti jų sultis, miltus, ikrą.

Šaltinis: Patarimai Grybautojui