► Plunksnalapė Kalankė (Priežiūra)

(Kalancho pinnata L.) Storalapinių {Crassulaceae) šeimos daugiametis, žolinis augalas, kilęs iš Madagaskaro.

Pas mus auginama kambariuose. Lapų pakraščiuose išauga gemaliniai pumpurai, jie išleidžia keletą lapelių ir šaknelių – taip ir dauginasi. Žiedai žalsvi, vėliau rausvi, vamzdeliniai, sudaro šluotelinį žiedyną. Gerai auga puriame ir trąšiame žemių mišinyje, sudarytame iš 1 dalies velėnės, 2 dalių lapinės žemės ir 0.5 dalies smėlio. Auginama saulėtoje vietoje. Laistyti negausiai. Tręšti trąšų mišiniu, kuriame mažiau azoto.
Vaistams naudojama antžeminė augalo dalis (lapai ir stiebas).

Augalo sultyse yra flavonoidų, polisacharidų, daug organinių rūgščių (obuolių, citrinos, oksalo), raugų, taip pat mikroelementų ir mikroelementų: kalcio, vario, geležies, magnio, atiuminio, silicio, mangano, vitaminų ir kt.  Plunksnalapės kalankės sultimis ir iš jų pagamintu tepalu gydomi odos audinių uždegimai. Jos nedirgina odos, gleivinės, gerai išvalo iš žaizdų ir opų nekrozinius audimus, padeda joms greičiau užgyti. Chirurgai iš kalankės pagamintais preparatais, gydo ilgai negyjančias ir pūliuojančias Žaizdas, praguląs, trofines opas. Stomatologai jais gydo parodontozę. stomatitą ir kitus burnos gleivinės uždegimus.

Mokslininkai nustatė, kad iš kalankės pagamintus preparatus galima derinti su antibiotikais, taikyti fizioterapijoje ir refleksoterapijoje. ; Liaudies medicinoje kalankės sultimis gydomi nudegimai, egzemos, įvairių vabzdžių bei gyvačių įkandimai, žaizdos, gerklė, stabdomas kraujavimas.

Šaltinis: Plunksnalapė Kalankė (Priežiūra)