► Rugiapjūtė Lietuvos Kaime

Rugiapjūtės pradžia laikoma liepos 26—oji – Šv. Ona. Žinoma, ši diena sąlyginė, nes dažnai rugiapjūtė prasideda mėnesio pabaigoje, o kartais – apie liepos 20-ąją.
Dabar javai kertami kombainais ir rugiapjūtės darbai tapo paprasto darbo dienomis. Tuo tarpu, seniau viskas buvo apgaubta iškilmingumu, lydint burtams ir prietarams. Prinokus javams, pjūties pradėti eidavo j lauką labai iškilmingai, džiaugdamiesi, kad sulaukė naujos duonutės. Pirmą pėdą supjaudavo ūkio šeimininkas (seniau – bendruomenės žynys ar kunigas). Supjovę pirmą pėdą jį pamaudavo ant karties ir pastatydavo lauko gale. Vėliau jį sudegindavo, paaukodami dievam. Po aukų ir maldų visi pradėdavo javapjūtę.
Baigiant pjūtį, nupindavo iš javų varpų vainiką, kurj užsidėdavo ant galvos jauna graži mergaitė ir, dainuodami pjovėjai, eidavo namo. Parneštą vainiką padėdavo ant BaJtos drobinės skarelės ir įteikdavo namų_šeimininkui.
Šeimininkas, paėmęs vainiką, pakabindavo jj garbingiausioje vietoje – krikštasuolėje. Paskui vaišindavo javų pjovėjus ir pjovėjas. Taip visi linksmindavosi sulaukę naujos duonutės.

Šaltinis: Rugiapjūtė Lietuvos Kaime