► Rugpjūčio liaudies išmintis

Kurapkos po gubom slepiasi, o putpelės čirškauja
– lauk lietaus.
• Gandras po atolą braidžioja, varles gainioja. Varlės pievose – vėsumą pranašauja.
• Šėmas jautis baubia prieš orų permainas.
• Kazlėkai ratais dygsta – bus ilgas ir gražus ruduo.
• Daug riešutų-gilios žiemos ženklas. Riešutų užderėjo, o vietoj baravykų pažibinčiai (šungrybiai) dygsta, žiemą bus daug sniego ir šalta.
• Jei voratinkliai jau rugpjūtyje driekiasi ant pievų, pušelių, eglučių – lauk šilto ir giedro rudens.
• Rupūžės medžioja tik saulei nusileidus. Jeigu jos iš savo slėptuvių išlenda dieną ir rėplioja takais, keliais
– bus lietaus.
• Jei esant gražiam orui žuvys nardo arti vandens paviršiaus ir šokinėja iš vandens – lis ar bus audra. Jei prie ežero jaučiamas stiprus žuvies kvapas – taip pat bus lietaus.
• Varnos prieš lietų neramiai skraido ir daug krankia. Prieš gražų orą jos tupi medžių viršūnėse ir tyliai kranksi.
• Gyvatės aplink kelmus šliaužioja-žiemos plyšio ieško. (Suprask: jaučia ankstyvą žiemą, ruošiasi žiemojimui, šaltus orus pranašauja).
• Valerijono šaknis geriausia kasti per pilnatį arba kai mėnulis sudilęs, panašus į širdį, ragą. Tuomet orai vėsūs, šaknis sultinga ir gydanti.

Šaltinis: Rugpjūčio liaudies išmintis