► Sausis. Sausio Mėnesio Pavadinimo Kilmė

Lotyniškai Januarius=Janus+arius, t.y. Januso mėnuo. Romėnai šį mėnesi laikė dviveidžio dievo Januso mėnesiu; anot romėnų, jaunuoju veidu jis žiūri į ateitį, senuoju – į praeitį. Sausį vadindavo ir Durų Dievo (God of Door) mėnesiu, nes šis mėnuo atidaro duris naujam džiaugsmui,
naujų darbų pradžiai – Naujiesiems metams. Lietuvoje
sausio mėnesį dar viešpatauja gili žiema. Upės, upeliai ir ežerai snaudžia po ledu. Jeigu sninga, tai sniegas smul-kus, “sausas”, vėjo pustomas. Todėl ir mėnuo pavadintas
sausio vardu.

Sausis dažnai vadinamas žiemaverčio mėnesiu. Aukštaitijoje jį vadino ragu (ragučiu) arba pūsčiu. Šie vardai byloja, kad sausis visus gali sušaldyti į ožio ragą. Daug kur jį vadina barsukiniu, meškiniu, nes meška ir barsukas
sausio 25 d., pusiaužiemį, ant kito šono verčiasi. Tą dieną galima atspėti, kokia bus vasara: jei atlydys – lietinga, jei šalta – giedra ir graži. Žvejai sausį vadindavo vėgėliniu, nes šaltyje gerai kimba vėgėlės, o medžiotojai – vilkiniu.
Sausis – vidurinysis žiemos mėnuo. Temperatūra kartais nukrinta iki -34°C, o kai kada būna pliusinė su gausiais atodrėkiais ir net lietumi. Blogiausia, kad po staigių atodrėkių vėl ima šaltį. Toks temperatūros nepastovumas kenksmingas sodams: iššąla obelys, kriaušės, vyšnios. Per sausio mėnesį diena pailgėja apie vieną valandą dvidešimt minučių.

Šaltinis: Sausis. Sausio Mėnesio Pavadinimo Kilmė