► Trakų Istorija. Salos. Kraštovaizdis

VANDENS VEIDRODŽIAI UŽUTRAKYJE

Lietuvos kraštovaizdžio perlas. Taip vadinamas vienas iš jstabiausių šalyje Užutrakio dvaro sodybos parkas, kurį XIX a. pabaigoje sukūrė žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė. Pastaraisiais metais atkuriamas parkas atsiveria neįtikimai naujai ir netikėtai.

ALGIRDO SALOJE-DVARAS
Užutrakio parkas puikuojasi pačioje Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio paveldo hierarchijos viršūnėje, kurioje išsirikiavę istoriniai parkai. Jų rikiuotėje Užutrakis yra vienas iš pirmųjų. Tokios nuomonės yra žymus parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, per daugiau nei 40 metų reitingavęs apie tūkstantį parkų. Autoritetingam specialistui vargu ar kas galėtų prieštarauti.
Užutrakio parkas, esantis netoli Trakų, yra vienas iš keturių, kuriuos grafų Tiškevičių giminės atstovams Lietuvoje yra sukūręs iš Prancūzijos atsikviestas kraštovaizdžio architektas E. F. Andrė. Apie 100 parkų įvairiose pasaulio šalyse sukūręs talentingas peizažistas yra ir Palangos, Lentvario ir Trakų Vokės dvarų parkų autorius.
Galima sakyti, kad Užutrakyje architekto darbą jau buvo pradėjusi gamta, o žmogui beliko ištobulinti tai, kas jos sukurta. Išskirtinis šios vietovės bruožas tas, kad ji įsikūrusi pusiasalyje, kažkada vadintame Algirdo sala, kurį juosia Galvės ir Skaisčio ežerai. Ši ežerų supama vietovė yra žinoma dar nuo XVI a., kai ją valdė totorių didikai, vėliau – didikai Odinecai, Korevos. Užutrakio aukso amžiumi vadinama XIX a. pabaiga, kai dvarą įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius, meistriškai išryškinęs gamtos ir ypač vandens grožį originaliai sukurtame dvaro ansamblyje.

SENOSIOS EUROPOS PALIKIMAS
Užutrakio šeimininkai grafas J. Tiškevičius ir jo žmona kunigaikštytė Jadvyga Sventopolk-Četvertinska buvo dideli prancūziškos kultūros gerbėjai.
Užutrakio dvaro sodybos ansamblį Tiškevičiai sukūrė 1896-1902 m. Itališko stiliaus neoklasikinius rūmus pastatė lenkų architektas Juozapas Husas. Rūmai buvo įrengti prabangą dievinusio Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI stiliumi. Įstabų parką sukūrė prancūzas kraštovaizdžio architektas E. F. Andrė, Užutrakyje dirbęs pačiu brandžiausiu savo kūrybos laikotarpiu. Kultūros paveldo specialistai teigia, kad Užutrakis yra būdingas senosios Europos kultūros palikimo pavyzdys. Dvaro sodyba yra  stebėtinai darni gamtos ir žmogaus kūrybos vienovė.
„Išskirtinė Užutrakio savybė ta, kad tai vandens parkas visomis prasmėmis. Pirmiausia jį juosia Galvės ir Skaisčio ežerai. Be to, visą parką raižė daugiau nei 20 tvenkinių. Dalis jų buvo dekoratyviniai, kiti naudojami žuvivaisai. Jeigu būtų atkurta visa tvenkinių sistema, nežinia ko būtų daugiau parke – sausumos ar vandens. Tuomet tikriausiai po parką vaikščiotume sausumos rėželiais”, – tvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (TINPD) direktorius Gntaras Abaravičius.
TINP direkcija daugiau nei dešimtį metų rūpinasi dvaro sodybos išsaugojimu ir atkūrimu. Per pastaruosius dvejus metus stipriai pasistūmėjo būtent parko tvenkinių atkūrimo darbai.

SOVIETMEČIU NUKENTĖJO LABIAUSIAI
Antrasis pasaulinis karas išblaškė grafų Tiškevičių giminę. Pokariu dvare įkurta KGB vila, vėliau – pionierių stovykla, po to keliolika metų veikė sąjunginė turizmo bazė. Pirmaisiais nepriklauso-mybės metais dvaro sodyba liko visai be šeimininko. Per šį laiką ji buvo labiausiai suniokota. Parkas virto mišku, ypač nukentėjo rūmai. Dėl kiauro stogo per ke-lerius metus jie tapo vaiduokliu, o vidus nuo drėgmės pavirto siaubo filmo dekoracija. Apleistas paveldo objektas niekuo nebepriminė prancūzų kraštovaizdžio architekto šedevro. Tik prieš keturiolika metų dvarą perdavus valdyti ką tik įkurtam Trakų istoriniam nacionaliniam   parkui, suskubta gelbėti istorinį parką ir rūmus. Parko direkcija  dvaro  sodyba  tvarkė  laipsniškai, siekdama jam grąžinti autentišką vaizdą. Tam prireikė ne vienerius metus trukusių paieškų, tyrimų ir darbų.
Užutrakio dvaro sodyba apima apie 50 hektarų plotą. Parko pradžioje iš tolo šviečia balti rūmai, dar įspūdingingesni nuo Galvės ežero pusės. Nepakartojama ežero panorama su tolumoje dūluojančia Trakų salos pilimi atsiveria nuo didžiosios rūmų terasos. Restauruotame rūmų antrame aukšte vyksta meno parodos, renginiai, pirmame dar tęsiasi atkuriamieji darbai. Šioje teritorije yra nemažai ūkinių pastatų, didelę jos dalį užima parkas.

PADEDA ES SKIRTA PARAMA
Šią vasarą Užutrakyje nenustojo ūžti traktoriai, ekskavatoriai ir kita statybų technika. Šis neįprastas garsų pasaulis buvo    pakeitęs tradicinį muzikos festivalį „Užutrakio vakarai”, jau penkerius metus vykstantį dvaro rūmų terasoje. Betrūko profesoriaus Donato Katkaus, kuris, palypėjęs ant rūmų laiptų, šiai mechanizmų orkestro fejerijai padiri-guotų, kaip prieš kelerius metus viename iš Trakų žvyro karjerų.

Šiemet Užutrakyje didieji darbai bus baigti, galbūt dalis jų, mažiau reikšmingų, bus atlikta iki 2011-ųjų sausio. Užutrakio dvaro sodyboje šį ilgai trunkantį triukšmingą šurmulį įsuko įgyvendinamas projektas „Užutrakio dvaro sodybos muziejinės-reprezentacinės ir memorialinės dalių pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams”, pradėtas 2009 m. Didžioji dalis projekto lėšų – beveik 8 mln. litų – skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tai tęstinis projektas, nes pritaikant dvaro ansamblį turizmo reikmėms, 2006-2008 m. jau panaudota daugiau nei 10 mln. litų ES paramos.

„Pirmajame etape buvo restauruotas rūmų antras aukštas, svirnas, įrengtos inžinerinės sistemos, išvalytas vienas iš dvidešimties tvenkinių. Antrajame jau nuveikti patys svarbiausi – trijų tvenkinių atkūrimo darbai “, – sakė TINPD direktorius G.Abaravičius.

PARKĄ ATRANDAME IŠ NAUJO
„Šiame dvaro sodybos atgaivinimo etape svarbiausią akcentą suteikėme prancūzų peizažisto ir botaniko E. F. Andrė sukurto parko atkūrimui. Bus restauruoti reprezentaciniai Dianos ir Bakcho parteriai, juos puošusios terasos, skulptūros, vazos, atkurti kiliminiai gėlynai, pasodinti istoriniai egzotiški medžiai ir krūmai. Be to, bus atkurtas didžiosios rūmų terasos vaizdas su atvirais paviljonais, kurie rūmus puošė iki 1914 m., sutvarkyta Galvės ežero pakrantė. Peizažinėje parko dalyje jau atgimė net trys tvenkiniai. Lankytojų poreikiams bus pritaikyta dalis buvusių dvaro arklidžių bei rekonstruota dalis lauko inžinerinių tinklų”, – pasakojo apie Užutrakyje vykstančias permainas TINPD vadovas G. Abaravičius.

Kas dar neseniai, vos prieš kelis mėnesius, lankėsi parke, gali nustebti – kai kurie jo kampeliai bus tikras atradimas.
AKINA PARKO ŠVYTĖJIMAS
Pasak jau daugiau nei dešimtį metų tyrinėjančio Užutrakio istoriją ir jį atkuriančio TINPD direktoriaus, dvaro sodyba pamažėl įgyja savo istorinį vaizdą. Po ilgų, kruopščių tyrimų, duomenų rinkimo šalies ir užsienio archyvuose, dalykinių ir asmeninių kontaktų įvairiose šalyse, tolydžio dėliojamą jo mozaika. Po rūmų gelbėjimo nuo pražūties dar praeito amžiaus pabaigoje, vėliau -jo eksterjero, interjerų atkūrimo, pereita prie galbūt net svarbesnės ansamblio dalies – parko revitalizacijos.

G. Abaravičiaus žodžiais, parkas yra vienas iš brandžiausių E. F. Andrė kūrybos darbų. Jis buvo sumanytas kaip vandens parkas. Kadaise jį raižė net dvidešimt tvenkinių, kuriuos su unikalia parko augmenija supo Skais čio ir Galvės ežerai Suspindusi saulė nuo ežerų atsimušdavo į tvenkinius i sukeldavo ypatingą švytėjimą. Tvenki niai žavėjo veidrodiniais atspindžiais ir skaidriomis medžių properšomis į eže rų plotus. Tačiau įstabu tai, kad tokiu vaizdus šiandien parke jau galima pa matyti, tereikia nuo rūmų paėjėti gilyn į parką.

PRABUDO BALTOSIOS LELIJOS
Pirmiausia, dar prieš dvejus metu buvo atgaivintas užpelkėjęs tvenkinyje iš kairės pasitinkantis parko lankytojus ant tiltelio, einant link rūmų.

Išvalius dumblą, sutvarkius vaizdin-gus krantus, kruopščiai pataisius ir tilteliu bei vaza antikos motyvais papuošus mažą tvenkinio salelę, po kurio laiko ištiko didelis netikėtumas. Tvenkinyje, pernai pastebėta, atgijo baltosios lelijos, įdomu tai, kad jų niekas specialiai nevei-sė! o šis karališkas augalas tiesiog atsibudo po gilaus, kelis dešimtmečius truku- letargo. Apie tai, kad jos čia augo, niekas beveik ir nebeprisiminė, nes maurais apėjęs tvenkinys atrodė mirštantis. Šią vasarą lelijos sodriai suvešėjo, stebindamos savo žiedais, tarsi skubėdamos atsigriebti už ilgus nebūties metus. Be jokių pastangų turime vešančius gė-lynus”, – juokavo TINPD vadovas.

G. Abaravičius džiaugėsi, kad kartu su lelijomis nežinia iš kur ėmė rastis ir kitų kadų kadais čia besistiebusių augalų. Matyt, atkurta gamtos harmonija gali dovanoti tikrus stebuklus.

SUSPINDO TVENKINIŲ AKYS

Šiemet buvo atkurti dar trys tvenkiniai, suspindę nuo Bakcho, dar vadinamo dietiniu, parterio, einant į parką. TINPD darbuotojų akys seniai krypo į daubą, kuri plačiai atsiverdavo nuo mažosios rūmų terasos. Daubos krantai buvo apaugę berželiais, žyminčiais kažkada buvusio tvenkinio reljefą. Ją vaizdingai praminė drugeliu. Buvo daugiau nei aišku, kad čia tyvuliavo vanduo, nes per šią ir kitą įdubą yra įrengtas gražus tiltelis. Jį prieš kelerius metus restauruojant, atsivėrė buvusios grotos, buvo išvalytas senasis kanalas. Šiandien čia vėl tyvuliuoja vanduo, suformuoti krantai, kuriuos ketinama dar pagražinti. Tvenkinių pakraščiai apsėti žolių mišiniu, kuris vasarą sužydi lyg pieva. Pasak G.

Abaravičiaus, ji bus nupjauta tik tada, kai subrandins sėklas, jas įsės ir augalai dar labiau įleis šaknis, sutvirtins krantus.

O nuo tiltelio, šviečiant saulei, vaizdas užima kvapą. Pro prakirstas nuo Galvės ežero pakrantės medžių properšas srūva spindinti šviesa atsimuša į tvenkinio vandenį, kuris virsta milžinišku veidrodžiu. Tvenkinio paviršiuje atsispindi medžiai, dangus, šiame atspindyje gali įžvelgti net sklandančius jame paukščius.

Kiek    toliau paėjus,   atsiveria dar vienas tvenkinys. Jo aplinka dar bus tvarkoma, nors vaizdas jau dabar įspūdingas. Tačiau norint atkurti Užutrakio vandens parką, koks jis buvo, – su dvidešimt tvenkinių, – prireiks daugelio metų. Pasak G. Abaravičiaus, šių darbų pakaks ir ateinančioms kartoms.

GRĮŽTA GAMTOS HARMONIJA
„Parką kūręs architektas puikiai išnaudojo natūralias ežero įlankas, vandens apsupties karaliją. Pavyzdžiui, du atkurti tvenkiniai, per kuriuos permestas tiltelis – tai buvusi gili Skaisčio ežero įlanka. Kuriant parką buvo suformuoti krantai, supiltas pylimas ir tokiu būdu atsirado du dekoratyvūs tvenkiniai. Apie parką raižiusią tvenkinių sistemą daugiau nei per 10 metų sukaupėme daug duomenų. Kasmet ištirdavome po du buvusius tvenkinius. Be šių darbų atstatyti tvenkinių neįmanoma”, – apie parko atkūrimą pasakojo G. Abaravičius.

Beveik visų buvusių tvenkinių vietas žymėjo tik pelkėtos, apaugusios krūmynais,   privirtusių medžių įdubos. Jie buvo iškirsti, išvartos išvalytos, atlikti tyrimai, po to parengti projektai. Taip pamažu atgaivinti ir atkurti jau keturi E. F. Andrė suprojektuoti tvenkiniai.

„Grafui J. Tiškevičiui parkas teikė ir grožį, ir naudą, nes dalyje tvenkinių

buvo veisiamos žuvys. Mūsų tikslas panašus. Saugodami ir prižiūrėdami supančią aplinką puoselėjame, ir grožį, ir biologinę įvairovę. Atgyja ir atsikuria augalija, tvenkiniuose vėl atsirado žuvų ir kuo ypač džiaugiamės – retų varlių kūmučių, kurios ne kurkia, o kum-si”, – dalijosi parko atkūrimo patirtimi TINPD vadovas.

BUVUSIOS ARKLIDĖS-TURISTAMS
Apsukę gražų ratą po parką, pasigėrėję vėl tyvuliuojančiais tvenkiniais, grįžtame į dvaro prieigas. Čia dar vienas restauruojamas Užutrakio dvaro pastatas netrukus pradės naują gyvenimą. Buvusios arklidės atliks keleriopą funkciją. Jose bus įrengta nedidelė suve-nyrų parduotuvė, bus galima išsinuomoti turizmo inventorių, – valtis, dviračius,
slides, – žiemą pasišildyti prie jaukaus židinio. Šiame pastate bus įrengti ir vie-šieji tualetai. Kitoje arklidžių dalyje bus įrengta salė koncertams, susitikimams, vakarams.

Pagal išlikusius brėžinius buvo atkurtas puikus arklidžių eksterjeras. Ne mažiau įspūdingas ryškėja ir interjeras. Yra išsaugotas autentiškas raudonų ply-tų ir akmenų mūras, prie kurio gražiai dera naujos medinės konstrukcijos. Tai bus vienas iš gyvybingiausių dvaro pastatų, kuriame nuolatos šurmuliuos dvaro ansamblio lankytojai.

PASIKEIS PARTERIAI IR TERASA
Statybininkų technika per vasarą pakeitė ir Dianos, dar vadinamo rytiniu, parterio vaizdą. Vidurvasarį teko matyti, kaip ekskavatorius su kaušu švaistėsi palei pat deivės skulptūrą, ir buvo baisu, kad jos užkabinęs nesuskaldytų. Tačiau ekskavatorininkas žalos šiam meno kūriniui, prieš kelerius metus atkurtam pagal originalą, esantį Luvre, nepadarė. Parteryje bus atstatyti tokie takai, pasodinti gėlynai, kokie buvo sukurti E. F. Andrė laikais.

Dar šiais metais pasikeis ir rūmų terasa į Galvės ežerą. Jos šonuose bus pastatyti atviri paviljonai, kuriuose kažkada rūmų damos ir kavalieriai maloniai šnekučiavosi, palydėdami saulę, ar gėrėjosi ežero tolumoje dunksančia Salos pilimi. Per Pirmąjį pasaulinį karą paviljonai buvo sugriauti ir bus atkurti beveik po šimtmečio.
„Užutrakyje kiekvienas turi unikalią galimybę pajusti Lietuvos istorijos didybę, šalies gamtos grožį ir meno kūrinių amžinumą. Mūsų tikslas – atkurti šimtametį ansamblį, plačiai atveriant Užutrakį visiems mylintiems ir besidomintiems”, – sakė TINPD direktorius G. Abaravičius.

Šaltinis: Trakų Istorija. Salos. Kraštovaizdis