► Arbata. Istorija. Arbatos poveikis sveikatai
Lietuviai, kaip ir kitos šiaurės tautos, arbatai naudoja daugybę vaistinių augalų: paprastąjį čiobrelį, liepos žiedus, darželio jazmino lapus, paprastąją žemuogę, paprastojo kmyno sėklas ir daugelį kitų.
Tokios arbatos – sveikos, skanios, gydančios įvairius negalavimus. Tačiau pietų šalys geria arbatą, pagamintą iš arbatmedžio (kiniško ir indiško) pumpurų ir jaunų lapų. juose yra rauginių medžiagų, 20-25 proc. alkaloidų, eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Arbata labiausiai vertinama dėl joje esančio kofeino, tanino bei aromatinių medžiagų.
Jau prieš 5000 metų arbata vartota kaip vaistas, skatinantis širdies veiklą, didinantis arterinj kraujospūdį, gerinantis šlapimo išsiskyrimą. Joje esantis kofeinas veikia stimuliuojančiai.
Arbatos poveikis organizmui
Arbata gerina mąstymą, nuotaiką, atmintį, mažina nuovargį, didina darbingumą. Ji rekomenduojama sergant depresija, pablogėjus atminčiai, sergant virškinimo sistemos ligomis. Gera priemonė apsinuodijus. Ilgą laiką vartojant arbatą gali atsirasti nemiga, dirglumas, padažnėti širdies plakimas, galvos skausmai, rankų virpėjimas.
Lietuviškų vaistinių žolelių arbata turi privalumą prieš kinišką ar indišką arbatą, nes joje nėra kofeino, o daugelis žolelių ramina nervus, gydo nuo daugelio ligų.
Loading ...