► Sojų pupelės

Rytų virtuvės karaliene tituluojama soja – be galo universalus augalas. Dėl baltymų, kurie labai artimi gyvulinės kilmės baltymams, soja dar vadinama „augaline mėsa".

Soja – pupinių augalų šeimai priklausantis vienmetis žolinis augalas. Lotyniškas augalo pavadinimas Glicine ki-ęs iš graikų kalbos žodžio glikos -saldus, nes jo šaknys saldaus skonio. Sojų vaisiai – pailgos ankštys, <uriose slypi vos 1-4 žirnio didu-
mo pupelės. Jos būna šviesiai rudos, geltonos, juodos, raudonos ir margos. Skiriamos kultūrinės ir laukinės sojų pupelių rūšys. Pirmosios tinkamos valgiui gaminti, yra švelnaus riešutų skonio, jose daugiau baltymų ir mažiau riebalų nei laukinėse rūšyse.
Manoma, kad soja kilusi iš Pietryčių Azijos. Kinai sojų pupeles vartoja jau daugiau nei 6 tūkst. metų, vadina jas „vyresniosiomis pupelėmis" ir kartu su ryžiais, kviečiais, avižomis bei soromis laiko vienu iš penkių šventųjų maisto produktų. Europą ir Ameriką sojos pasiekė tik XIX a. Šiuo metu daugiausia sojų produktų suvartoja japonai.

Baltymų šaltinis
Sojų pupelėse yra labai daug balty mų ir riebalų, kuriuos lengvai pasisavina net mažylių organizmas. So jų baltymai – puikus gyvulinės kilmės baltymų pakaitalas, mat savo struktūra artimesni gyvulinės kilmės baltymams nei kitų ankštinių kultūrų. Beje, sojose baltymų beveik du kartus daugiau negu mėsoje. Pagal baltymų kiekį, 1 kg sojos prilygsta 3 kg jautienos arba 5 kg varškės, 301 pieno, 80 vištos kiaušinių. Dėl to sojų produktai ypač tinka laikantis vegetariškos dietos.

Ir valgis, ir gėrimas
Sojų pupeles galima valgyti tiek šviežias, tiek virtas. Prieš verdant jas patariama pamirkyti šaltame vandenyje – greičiau išvirs. Patiekalams pagardinti vartojami ir itin maistingi daigintų sojų pupelių ūgliai.
Nė vienas augalas negali lenktyniauti su sojomis pagal pagaminamų produktų kiekį. Iš sojų pupelių gaminamas sviestas, margarinas, miltai, iš jų spaudžiamas vitaminingas aliejus, kuris maistinėmis savybėmis prilygsta sviestui. Sojų pupelių išspaudos naudojamos pienui, varškei, sūriui, grietinėlei, jogurtui, sojų „mėsai", padažams ir kitiems produktams gaminti. įvairiu pavidalu sojos vartojamos gaminant sriubas, salotas, garnyrus, antruosius patieka-
lus, desertus, gėrimus. Sojų pienas – tai sojų pupelių ekstraktas. Jame beveik tiek pat baltymų kaip karvės piene – apie 2-3,5 procentų. Tai nekaloringas ir lengvai virškinamas produktas, kuriame nėra cholesterolio. Parduotuvėse galima rasti sojų pieno miltelių, kuriuos užpylus šiltu vandeniu ir išmaišius (du valgomuosius šaukštus sojų pieno miltelių stiklinėje vandens), galėsite pasigaminti sojų pieno. Fermentuojant sojų pieną gaunama sojų varškė (tofu). Ji būna nuo baltos iki grietinėlės spalvos, vientisos struktūros, minkšta arba kieta. Jos gaminimo receptų esti įvairių: patiekiama kaip desertas, derinama su kitais produktais, gali būti pikantiško, sūroko skonio.

Sojų padažas
Virtas sojų pupeles fermentuojant su specialiu raugu ir druska gaminamas sūrus sojų padažas – bene populiariausias rytietiškų patiekalų pagardas. Mišinys brandinamas maždaug dvejus metus, per-košiamas ir išpilstomas į butelius. Sojų padažo spalva, konsistencija ir skonis priklauso nuo fermentacijos trukmės ir sudėtinių produktų. Skirtinguose regionuose pagaminti sojų padažai dažnai yra tokie skirtingi, kad vieno negalima pakeisti kitu. Šviesus švelnesnio skonio sojų padažas tiekiamas su jūrų gėrybėmis, vištiena, daržovėmis, jo pilama į sriubas. Tamsus sojų padažas tinkamesnis prie mėsos patiekalų.

Šaltinis: Sojų pupelės