► Vandens Kokybės Tyrimai

„Vanduo! Tu neturi nei skonio nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės visi, nepažinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje.” (Antuanas de Sent Egziuperi)

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai gali vykti tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Vandens poreikis priklauso nuo klimato sąlygų, fizinio krūvio ir individualių organizmo savybių. Organizmą apie vandens poreikį įspėja troškulys. Per parą rekomenduojama išgerti 6-8 stiklines vandens.

VANDENS KOKYBĖS TYRYMAS
Koks vanduo bėga iš mūsų čiaupų, semiamas iš šulinių, šaltinių ar perkamas iš parduotuvių, galime sužinoti tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jeigu jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai, kai užtikrinama apsauga nuo taršos ir atliekama programinė priežiūra. Geriamojo vandens kokybę reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”.

Mikrobiologiniai geriamojo vandens kokybės rodikliai: koliforminės bakterijos, žarninės lazdelės, žarniniai enterokokai, žalimielės pseudomonos (Psudomanas aeruginosa), sulfitus redukuojančių anaerobų (klostridijų) sporos, lūžinės klostridijos (C. perfringens). Tai užkrečiamųjų ligų sukėlėjų palydovai -indikatoriniai mikroorganizmai.

Žarninė lazdelė (E. coli), žarniniai enterokokai, lūžinės klostridijos – tai mikrobai, pastoviai gyvenantys žmonių ir gyvulių žarnyne. Radus juos vandenyje, laikoma, kad vanduo užterštas, į
vandenį pateko fekalijų, o su jomis – ir patogeninių mikroorganizmų infekcinių ligų sukėlėjų: vidurių šiltinės, dizenterijos, salmoneliozės ir kt.

Koliforminės bakterijos tiesiogiai nesietinos su kenksmingu poveikiu sveikatai, tačiau atspindi vandens ruošimo technologiją.

Kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus nustatymas naudingas vertinant maisto ir gėrimų pramonėje naudojamo vandens kokybę, nes gaminiai gali būti užkrėsti gedimą sukeliančiais mikroorganizmais.
Žaliamielė pseudomoną nustatoma fasuotame ir mineraliniame vandenyje. Ji nėra žarnyno mikrofloros dalis. Randama dirvožemyje, augaluose, ant sveikų žmonių odos. Vandenyje gali išgyventi iki metų laiko, nes nereikli maisto medžiagoms, atspari dezinfekantams.

Lūžinės klostridijos (C. perfringens) – indikatorinis mikroorganizmas, rodantis seną fekalinę taršą. Nustatomos, kai geriamasis vanduo yra iš paviršinių vandens šaltinių arba jo saugai turi įtakos paviršinis vanduo. Lūžinės klostridijos, patekusios į nepalankias joms sąlygas, virsta sporomis. Sporos atsparios aplinkos poveikiui ir ilgai išsilaiko aplinkoje.
Geriamajame vandenyje neturi būti: koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (E. coli), žarninių enterokokų, žalia-mielių pseudomonų (P. aeruginosa), sul-fitredukuojančių anaerobų (klestridujų) sporų ir lūžinių klostridijų. Kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus nustatymo prasmė yra ta, kad, remiantis nuolatine ilgalaike priežiūra, nustatomi to kolonijų skaičiaus, kurio buvo tikėtasi, pokyčiai. Bet koks staigus skaičiaus padidėjimas įspėja apie užterštumą.

POŽEMINIS VANDUO

Požeminis vanduo yra pakankamai švarus ir apsaugotas nuo išorinės taršos, tačiau galimos įvairios situacijos, kai jis tiekimo proceso metu gali būti užteršiamas. Tai gali būti įrenginių montavimas, avarijų likvidavimas, remonto darbai. Vandens mikroflorą sudaro 2 mikroorganizmų grupės: natūrali vandens mikroflora ir mikroflora, patenkanti iš aplinkos. Viename mililitre požeminio vandens randamos pavienės natūralios vandens mikrofloros kolonijos. Patogeniniams mikroorganizmams vanduo nėra gera terpė išgyventi.

ŠULINIO VANDUO
Sulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti lietaus vanduo. Tvartas, tualetas, tręšiami daržai, sąvartynai ir kiti taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio. Tose sodybose, kuriose vykdoma ūkinė veikla, rasti atokesnę vietą šuliniui įrengti dažnai nėra galimybės. Trąšų, mėšlo perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais. Tokiais toksiniais rodikliais kaip nitratai ar nitritai užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie junginiai nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni kiekiai nitratų ir nitritų ypač pavojingi nėščioms moterims ir vaikams iki 6 mėnesių. Šulinių ir versmių įrengimą, priežiūrą, saugos reikalavimus reglamentuoja LR higienos norma HN 43:2005.

Atliekant cheminį tyrimą šulinio vandenyje, rekomenduojama ištirti azoto grupės junginių (nitritų, nitratų), amoniako kiekį bei permanganato indeksą, kuris parodo bendrąjį užterštumą organinės kilmės teršalais, ir savitąjį elektros laidį, kuris parodo užterštumą įvairiomis druskomis.
Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, Lietuvoje šuliniuose dažniausiai viršijama nitratų leistina ribinė koncentracija (geriamajame vandenyje nitratų ribinė koncentracija yra 50 mg/l; dažnai randama 60-150 mg/l, yra atvejų, kad net viršija 300 mg/l).
GILUMINIŲ GRĘŽINIŲ VANDUO
Lietuvoje giluminių gręžinių vanduo yra pakankamai kokybiškas. Pagal laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatus ;ręžinio vandenyje dažniausiai galima aptikti geležies ir mangano leistiną normą viršijančius kiekius. Geležis yra vandens indikatorinis rodiklis, todėl jos nedidelis perteklius nėra kenksmingas sveikatai, tačiau suteikia rudą atspalvį, kuris suteikia vandeniui neestetišką išvaizdą. Manganas yra toksinis vandens rodiklis, kurio perteklius kenkia vidaus organų veiklai. Šiuos trūkumus pašalinti dažnai statomi vadinamieji nugeležimo filtrai.

Taip pat pasitaiko gręžinių, kuriuose yra labai daug magnio ir kalcio. Toks vanduo paprastai vadinamas kietu vandeniu. Kalcis ir magnis yra labai reikalingi žmogaus sveikatai, tačiau jo rerteklius kenkia buitiniams prietaisams (vadinamosios kalkės). Tokiais atvejais dažnai yra statomi minkštinimo filtrai. Tačiau jie kartais taip išvalo vandenį, kad jame praktiškai nebelieka tų žmogui reikalingų medžiagų – kalcio ir magnio, todėl rekomenduotina minkštinimo filtrus įrengti tik prie buitinių prietaisų ir prausimuisi skirtą vandenį tiekiančių sistemų.

VANDUO IŠ ČIAUPO
Geriamasis vanduo iš čiaupo – tai vandentiekio vanduo, kuris yra prižiūrimas ir kontroliuojamas atitinkamų tnstitucijų. Šis vanduo yra kokybiškas, pritaikytas žmogui kasdieniniam vartojimui. Dažniausiai jis atitinka visus geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus. Neatitikimą reikalavimams dažniausiai lemia nebent seni vamzdynai bei užsistovėjęs vanduo.

Šaltinis: Vandens Kokybės Tyrimai