► AUKŠLIAGRYBIAI

Didelė, įdomi, praktiniu požiūriu svarbi grybų grupė. Jie paplitę gamtoje, aptinkami visose geografinėse platumose, labai įvairuoja vaisiakūnių forma, spalva ir dydžiu. Vieni šios grupės grybai, pavyzdžiui, mielės, smulkučiai, tik pro mikroskopą matomi vienaląsčiai organizmai, o kiti; būtent briedžiukai, bobausiai dideli, jų vaisiakūniai užauga iki 15—-20 cm skersmens.

Aukšliagrybių daugiau nei 30 tūkst. rūšių, besiskiriančių gyvenimo būdu, teikiama nauda ar daroma žala. Dauguma jų yra gamtos sanitarai, aktyviai ardo ligniną, celiuliozę, taip pat gliukozę ir net baltymingus maisto produktus. Pasitaiko ant sudrėkusios virtuvės mūrinės sienos, lubų ir ant kitokių neorganinės kilmės daiktų. Auga ant popieriaus, drabužių, suirusios avalynės. Nukritę lapai, šakelės, apmirusi žolinė danga, maisto atliekos aukšliagrybių greitai paverčiami trąšia miško, parko, sodo ar atviro lauko dirva. Šie grybai tūkstančius tonų organinių atliekų drauge su kitais grybais ir mikroorganizmais susmulkina, sutrupina, suardo ir patręšia dirvą, kad geriau augtų medžiai, krūmai ir kiti augalai, o patys aktyviai darbuojasi toliau, augindami įvairiaspalvius dubenėlių, lėkštelės, taurelės, spuogo, šašo ar karpos ir kitokio pavidalo vaisiakūnius. 38 iš kai kurių šių grybų gaminami antibiotikai, fermentai, vitaminai, pašariniai baltymai ir kitos žmogui naudingos medžiagos.

Kaip ir daugelio kitų grybų, aukšliagrybių mityba, dauginimasis, išplitimas, tarpusavio sugyvenimas ir ryšys su kitais grybais yra daugelio mokslininkų sprendžiama problema. Iš šios grupės grybų būdingi yra bobausiai ir b r i e-d ž i u k a i. Jie auga visoje Lietuvoje, ypač gausiai pietrytinėje jos dalyje. Vos tik pavasaris pažadina miškus naujam gyvenimui, sumirksi mėlynos žibuoklės, pietiniuose miško šlaituose pasirodo bobausiai ir briedžiukai. Tai pušynų grybai, eglynuose retai pasitaiko.

Dabar apie bobausius susidariusi dvejopa nuomonė. Pavyzdžiui, vokiečiai, čekai, lenkai ir kai kurie kiti juos laiko nuodingais ir jų nerenka, o suomiai, italai, kanadiečiai, estai, baltarusiai, priešingai, valgo ir džiaugiasi jų geru skoniu. Suomiai net moksliškai pagrindžia, jog bobausių derlius, nuimant tam tikrose vietose viršutinį miško paklotės sluoksnį, padidėja keliasdešimt (net 50) kartų, surenkama iki 191 kg/ha. Bet ir nenuimant šio sluoksnio, o jį tik sistemingai nors kartą per metus suardant, bobausių derlius gerokai padidėja. Bobausiai yra sąlyginai nuodingi grybai. Jų negalima troškinti, kaip daugelį kitų grybų savo sultyse. Bobausiuose yra daug nuodingos medžiagos gyromitrino, kuris, kaip įrodyta, ne visas verdančiame vandenyje ištirpsta ir suyra. Todėl prieš vartojant maistui šviežius bobausius reikia ne mažiau kaip du kartus po 10—15 minučių pavirti, o vandenį, kuriame virė, išpilti. Džiovinant gyromitrinas suyra ir išgaruoja. Džiovintus bobausius po 2 mėnesių galima vartoti maistui. Briedžiukai nenuodingi, bet atsargumo dėlei panašiai reikia ir šiuos maistui ruošti, nes žmonės minėtų grybų dažnai neskiria nuo bobausių ir vadina „smarčkomis".

Specialistų nuomone, ir nedidelis kiekis likęs gyromitrino, ypač dažniau vartojant šiuos grybus, gali būti pavojingas, nes jis kaupiasi kepenyse.
Iš literatūros žinoma, kad kuo toliau į šiaurę, tuo grybuose, tarp jų ir bobausiuose, nuodingų medžiagų mažėja. Nurodoma ir tai, kad bobausiai, augantys trąšioje, puveningoje dirvoje ir lietingu oru, yra nuodingesni negu augantys smėlėtose dirvose ir sausu oru! Matyt, skirtingų formų bobausiai yra nevienodai nuodingi.
Aukšliagrybių grupėje yra daugiau nei 30 valgomų grybų 39 rūšių. Vertingas grybas valgomasis trumas. Iš šios grupės grybų ypač naudingi vienaląsčiai grybai — mielės, plačiai vartojamos tiek maistui, tiek pašarams. Svarbūs ir kiti aukšliagry-biai, kaip karingoji grūdmenė, išauganti rudenį ant naktinio drugio lėliukės. Tikriausiai šis ir kai kurie kiti aukšliagrybiai užpuola nusilpusius miškui kenksmingus vabzdžius bei jų lėliukes ir juos pribaigia.

Šaltinis: AUKŠLIAGRYBIAI