► Kryžius

Mes, krikščionys, turime skiriamąjį ženklą – kryžių. Daug kartų dienoje ženkliname save kryžiaus ženklu. Jį nešiojame švarko atlape, kryžius kabo mūsų namuose, stovi sodybose, pakelėse, laukuose. Jį matom ant bažnyčių bokštų ir ant kapų, po kuriais ilsisi mūsų mirusieji.

Su kryžiumi mes susiduriame kasdien. O ar pagalvojam, kas tai? Kodėl mes taip gerbiam kryžių? Ar nebūtų keista, jei kas savo ženklu išsirinktų kartuves? Be abejo, tai būtų keistas ir atstumiantis ženklas, kuris tiktų nebent tiems, kuriems įkyrėjo gyvenimas. Bet juk kryžius ir buvo ne kas kita, kaip romėnų bausmės vykdymo įrankis, ant kurio buvo pakabinami nusikaltėliai, lygiai kaip ir kartuvėse.

Tad ar krikščioniui mylėti ir garbinti kryžių yra normalu? Kodėl po šiuo ženklu amžių bėgyje stojosi šimtai milijonų žmonių ir daugelis jų paguldė savo galvas? Į tai galima atsakyti labai paprastai: “Kadangi ant jo mirė mūsų Išganytojas”. Kryžius be Kristaus ir mums būtų didžiausia beprasmybė. O su Jėzumi kryžius mums yra aukščiausia prasmė ir gyvenimas. Kristus gėdos ir mirties medį padarė savo pergalės ir mūsų gyvenimo ženklu. Kryžius – tai mūsų priklausymo Dievui ženklas.

Kas nori įeiti į kokią nors svarbią įmonę, gamyklą, privalo parodyti pažymėjimą, kad jis jai priklauso ir turi teisę įeiti. Lygiai taip ir tie, kurie pakrikštyti Kristaus mirtimi, gavo priėjimą prie Dievo, kryžiaus ženklu. Kryžiaus ženklas yra lyg mūsų pažymėjimas, parodas mūsų priklausomybę Dievui.

O ką reiškia – priklausyti Dievui? Ar kad vaikštau į bažnyčią, ar kad meldžiuosi? Ne! Kryžius yra mūsų simbolis, rodąs pažiūrą į gyvenimą ir pasaulį, visų dalykų ir mūsų poelgių kreipimą į Dievą. Tai aiškiai parodė Kristus gyvendamas ir mirdamas: “Tėve, tebūnie Tavo valia..”
Skersinis su ištiestomis Jėzaus rankomis apglėbia visą pasaulį, visa, ką žmogus gali, ko nori ir ką turi. Aiškiai tai yra pasakęs pats Kristus: “Kai būsiu pakeltas aukštyn nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs”.

Antrasis balkis yra kertamas iš ilginio, kuris rodo visa ko kryptį aukštyn. Tuo pačiu, kryžius ir nurodo žmogui kryptį į aukštybes, į Dievą.

Visas žmogaus gyvenimas jungiamas su kryžiumi. Kryžius krikščionio gyvenime – tai šviesa ir saulė. Tai viltis ir meilė, tai paguoda ir džiaugsmas.

Kančioje subrendęs žmogus suvokia, ką reiškia kryžius jo gyvenime ir ne tuščiai kartoja: “Sveikas kryžiau, vienintele mano viltie ir išganyme!” Visada prisiminkite, kad kryžius ne vien tik Jėzaus kančios, bet ir Jo bei mūsų prisikėlimo ir išganymo įrankis.

Šaltinis: Kryžius