► Sodininko darbai liepos mėnesį

Braškyne, kuris auginamas tik uogoms gauti, nuėmus derlių, tuojau pat nupjaunami ūsai. Tuoj po derliaus nuėmimo pašalinus ūsus, kitais metais derlius būna daug didesnis. Ūsai nuo kero atsargiai nupjaunami peiliu. Tuo pat metu naikinamos piktžolės ir purenama dirva.
• Braškes vienoje vietoje reikėtų auginti dvejus, ilgiausiai trejus metus. Po to, tuoj nuėmus derlių, braškynas naikinamas. Senesniame braškyne, net geriausiai prižiūrimų braškių derlius ima taip mažėti, kad neverta jų auginti. Didžiausią derlių braškės duoda antraisiais metais.
• Daigai sodinimui imami iš pirmamečio braškyno. Paruošti sodinimui daigus reikia jau liepos mėnesį. Šalinant ūsus, sodinimui tinkantys daigai dedami į atskirą pintinę. Jie turi būti jau įsišakniję. Daigus reikia saugoti nuo saulės ir sudrėkinti. Jokiu būdu negalima leisti jiems nuvysti. Daigai sodinami 8+8 cm arba 10+10 cm atstumu į laisvą lysvę kur jie augs iki sodinimo į nuolatinę vietą. Ruošiant lysvę, į viršutinį dirvos sluoksnį reikia įmaišyti kiek galima daugiau drėgnų durpių, tada daigai geriau ir greičiau įsišaknija.
• Liepos mėnesį prinoksta ankstyvosios kriaušės ir slyvos. Slyvas skinkite atsargiai, nes jų šakos greitai lūžta.. Mėnesio pabaigoje skinkite abrikosus ir graikinius riešutus.

Sausromečiu braškėms didelę žalą padaro žemuoginė erkė. Kenkėjų apnikti jauni braškių lapai susiraukšlėja, nustoja augę. Tai šviesiai gelsvas, labai mažas, plika akimi beveik neįžiūrimas, vabzdelis. Žemuoginė erkė naikinama metafoso arba endosulfano preparatais. Purškiama mažiausiai du kartus su savaitės pertrauka. Braškynus, kuriuose vasarą buvo pastebėtas kenkėjas, kitais metais reikėtų purkšti profilaktiškai. Purškiama dvi savaitės prieš žydėjimą, po savaitės dar kartą. Braškės gerai auga ir reikalingos mažiau priežiūros, kai pasodintos juoda plėvele pridengtoje lysvėje. Paruoštą sodinimui lysvę uždenkite juoda plėvele. Kad vėjas plėvelės nekilnotų, kraštus užpilkite žemėmis. Norimais atstumais plėvelėje išpjaukite skyles, į kurias susodinkite braškių daigus. Plėvelė uogas apsaugoja nuo susiteršimo, neauga piktžolės, uogos mažiau serga puviniu ir nėra reikalo purenti dirvos. Tačiau po plėvele labiau jšyla dirva, braškės anksčiau pradeda žydėti ir žiedai gali nušalti. •  Liepos mėnesį išbertos trąšos skatina sėklavaisnių ir kaulavaisinių vaismedžių žiedinių pumpurų susidarymą kitų metų derliui. Liepos mėnesį reikėtų patręšti ne tik formuotus, bet ir visus kitus vaismedžius. Trąšos (50-60 g/m2) pomedžiuose beriamos šiek tiek toliau už vainiko ribų. Įmaišius trąšas kauptuku į dirvą, paliejamą, kad maisto medžiagos pasiektų šaknis.

Liepa – pats geriausias metas vaismedžiams akiuoti. Kai gerąr atsiknoja žievė, tai ir akelės geriau prigyja. Akiuokite į jaunus (pernai užaugusius) poskiepius bei nestoras vaismedžių šakeles. Akiuoti galima dviem būdais: užkišant po žieve ir priglaudžiant. Paprastesnis būdas, kai išpjauta akelė užkišama už žievės. Sode naikinamos piktžolės. Jas suneškite j komposto krūvą ir apipilkite žemėmis arba durpėmis. Pernykš-čias, baigiančias supūti atliekas perkaskite. Kompostuodami į duobę ar kaupą įdėkite galvijų mėšlo. Tai suaktyvins mikroorganizmų veiklą ir kompostas bus vertingesnis. Smulkių naminių gyvulių mėšlas yra labai koncentruotas, todėl jo neberkite ant dirvos, geriausia jį kompostuoti.

Liepos mėnesį komposto krūvas perkaskite. Perkasda-mi žiūrėkite, kad išorinis krūvos sluoksnis atsidurtų krūvos viduje, o vidinis išorėje. Alyviniai obuoliai pradeda nokti jau liepos mėnesį. Palikti ant medžio iki vartojimo brandos vaisiai būna geresnio skonio. Todėl derlių reikia imti kiek galima vėliau, tada vaisiai užauga didesni ir skanesni. Kadangi jie noksta ne vienu laiku, skinti reikia tik prinokusius vaisius.

Šaltinis: Sodininko darbai liepos mėnesį